Dividendų upės: įmonės, šį dešimtmetį paskyrusios didžiausias dividendų sumas savo akcininkams

12 mlrd. Eur – tiek dividendų per pastarąjį dešimtmetį (2014–2023 m. laikotarpiu) savo akcininkams yra paskyrusios Lietuvos bendrovės, suskaičiavo VŽ analitikai.   

Daugiau nei 200 mln. Eur dividendams per šį dešimtmetį paskyrė 19 šalies įmonių – komerciniai bankai, energetikos, prekybos, telekomunikacijų, pramonės, miškininkystės ir kt. įmonės. Daugiau nei 40-ies Lietuvos bendrovių dešimtmečio dividendai viršijo 30 mln. Eur.  

Dividendų mokėjimas yra ne tik finansinė nauda akcininkams, bet ir rodiklis, atspindintis bendrovės finansinį stabilumą ir gebėjimą efektyviai valdyti kapitalą, nurodo ekspertai.

Apie įmones, kurios paskyrė didžiausias dividendų sumas 2023 m., plačiau skaitykite čia. 

Nemaža dalis į VŽ sąrašą patekusių bendrovių priklauso toms pačioms verslo grupėms.

Iš jų čia gausiausiai atstovaujama „Vilniaus prekybos“ įmonių grupė, kurią netiesiogiai kontroliuoja verslininkas Nerijus Numa. Trys šios grupės įmonės (UAB „Maxima LT“, UAB „Maxima grupė“ ir UAB „Vilniaus prekyba“) pateko į pirmąjį didžiausią dividendų sumą per dešimtmetį paskyrusių įmonių sąrašo pirmąjį dešimtuką.

Rekordas – 1,61 mlrd. Eur

Nepralenkiama šio dešimtmečio (o ir visos nepriklausomos Lietuvos istorijos) dividendų rekordininkė yra Vilniaus biotechnologijų UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“.

Jungtinių Valstijų korporacijos „Thermo Fisher Scientific“ kontroliuojama Lietuvos įmonė 2022 m. dividendams paskyrė 1,61 mlrd. Eur iš ilgus metus kaupto nepaskirstyto pelno. Kol kas tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, kai Vilniaus bendrovė skyrė dividendus.

2021-ieji UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ buvo rekordiniai ir pagal pardavimo pajamas, kurios sudarė 1,9 mlrd. Eur, o pelnas prieš mokesčius siekė 715 mln. Eur. Vėlesniais metais, atslūgus COVID-19 ir sumažėjus su pandemija susijusių produktų poreikiui bei išaugus energijos sąnaudoms, Vilniaus biotechnologijų bendrovės metinės pajamos bei pelnai kiek sumažėjo.

Į pirmąjį sąrašo dešimtuką pateko du komerciniai bankai – trečią vietą užėmė bankas „Swedbank“ (864,5 mlrd. Eur dividendų, skirtų per pastarąjį dešimtmetį), o ketvirtą – SEB bankas (766,8 mln. Eur).

8 įmonės – susijusios su „Vilniaus prekyba“

Antra pagal 2014–2023 m. skirtų dividendų sumą yra mažmeninės prekybos UAB „Maxima LT“ (886,9 mln. Eur), priklausanti „Vilniaus prekybos“ įmonių grupei.

Neskaičiuojant bendrovės „Maxima LT“, didžiausias dividendų sumas pastarąjį dešimtmetį skyrusių įmonių sąraše yra dar 7 bendrovės, susijusios su „Vilniaus prekyba“.

„Vilniaus prekyba“ yra holdingo bendrovė, per kitas įmones valdanti mažmeninės prekybos bei vaistinių tinklus ir NT projektų vystymu bei NT nuoma užsiimančias bendroves ir jų grupes („Maxima grupė“, „Euroapotheca“, „Ermi Group“, „Akropolis Group“ ir kt.).

„Vilniaus prekybos“ akcijos lygiomis dalimis priklauso trims įmonėms, kurios taip pat yra didžiųjų šio dešimtmečio dividendų mokėtojų sąraše: tai UAB „NVP projektai“, UAB „Entaras“ ir UAB „Patria Holdings“.  

Šiai didžiausiai Lietuvos verslo grupei sąraše taip pat atstovauja UAB „Franmax“ (IT sprendimų diegimas ir vystymas „Maxima grupės“ valdomiems prekybos tinklams Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Bulgarijoje ir Lenkijoje), „Ozo turtas“ (NT nuoma ir vystymas).

Į pirmąjį dividendų rekordininkų dešimtuką pateko telekomunikacijų UAB „Tele2“ (7-a vieta sąraše), priklausanti to paties pavadinimo Švedijos koncernui ir per pastarąjį dešimtmetį akcininkams skyrusi 532,1 mln. Eur dividendų.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ (11-a vieta), kurios pagrindinė akcininkė yra Švedijos „Telia Company AB“, per šį laikotarpį skyrė 379,5 mln. Eur dividendų.

Valstybės valdoma energetikos AB „Ignitis grupė“ (8-a vieta) per dešimtmetį yra išmokėjusi 582,7 mln. Eur dividendų. Šiai grupei priklausanti „Ignitis gamyba“ skyrė 510,7 mln. Eur dividendų, o Energijos skirstymo operatorius (ESO) – 280,8 mln. Eur.

Į pirmąjį šio dešimtmečio didžiausių dividendų mokėtojų 10-uką pateko ir biotechnologinės farmacijos bendrovė UAB „TEVA Baltics“, netiesiogiai valdoma vienos didžiausių pasaulyje generinių vaistų gamintojų Izraelio farmacijos kompanijos „TEVA Pharmaceutical Industries“. Vilniaus bendrovė per šį dešimtmetį akcininkams paskyrė 380 mln. Eur dividendų.

Metiniai rekordai 

Žiūrint į kiekvienais atskirais metais įmonių skirtus dividendus, didesnius nei 200 mln. Eur metinius dividendus yra mokėjusi UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ (2022 m. paskyrė 1,61 mlrd. Eur), UAB „Teva Baltic“ (2020 m. – 260 mln. Eur), UAB „Maxima LT“ (2021 m. – 236,5 mln. Eur), UAB „Vilniaus prekyba“ (2022 m. paskyrė 200,1 mln. Eur, o 2023 m. – 240,1 mln. Eur).

Kai kurių į dešimtmečio sąrašą patekusių bendrovių šiuo metu jau nebėra verslo žemėlapyje – pavyzdžiui, valstybinės bendrovės „Lesto“ ir „Lietuvos dujos“ po reorganizavimo 2016 m. tapo bendrovės Energijos skirstymo operatoriaus dalimi. 

Kitos įmonės veikia trumpiau nei 10 metų, todėl ir jų dividendų mokėjimo istorija yra trumpesnė. Pavyzdžiui, Valstybinių miškų urėdija buvo įkurta 2018 m., įgyvendinus valstybinių miškų ūkio pertvarką ir sujungus 42 atskirai veikusias urėdijas. 

Sprendžia patys akcininkai

Pasak Manto Juozaičio, advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ partnerio, mokesčių teisės eksperto, tai, kokią pelno dalį akcininkai nusprendžia skirti dividendams, lemia pačios įvairiausios priežastys.

„Neretai turi įtakos tai, kokioje vystymosi fazėje yra įmonė. Jei bendrovė plečiasi, visas uždirbtas pelnas būna reikalingas plėtrai finansuoti, todėl dividendai paprastai neskirstomi. Jei įmonė įsitvirtinusi rinkoje ar jos plėtros galimybės yra ribotos, dividendai gali būti mokami. Bet reikia turėti galvoje, kad sprendimą dėl dividendų priima ne pati įmonė, o jos akcininkai, todėl jų norai ir poreikiai yra ne mažiau svarbūs“, –  VŽ yra sakęs M. Juozaitis.

Sprendimą tam tikrais metais neskirti dividendų, anot jo, taip pat gali lemti itin skirtingi motyvai. 

„Tai gali būti noras investuoti į pačios įmonės veiklą, jos plėtrą, vykdyti įsigijimus ir pan. Gali būti noras sukaupti rezervų ateičiai, nes neaišku, kaip seksis bendrovei kitais metais. Gali būti planuojamas įmonės pardavimas ar naujų investuotojų pritraukimas ir tam reikia geresnių bendrovės turto rodiklių“, – vardija „Motiekos ir Audzevičiaus“ partneris.

Domantas Velykis, advokatų kontoros „Avocad“ teisininkas, primena, kad yra trys atvejai, kai bendrovė neturi teisės priimti sprendimą mokėti dividendus: jei turi neįvykdytų įsipareigojimų, kurių terminai jau suėję, jei įmonės paskirstytinas pelnas yra neigiamas, t. y. ji patirta nuostolių, ir jei įmonės nuosavas kapitalas yra per mažas arba išmokėjus dividendus sumažėtų iki kritinės ribos.