Pokytis: nuo tvarumo ataskaitų ir CO2 importo mokesčio siūlo atleisti iki 90% įmonių

Teikiamiems siūlymams įsigaliojus, prievolė teikti, pavyzdžiui, tvarumo ataskaitas Lietuvoje jau už 2025 m. sumažėtų nuo kelių šimtų iki maždaug 50-ies įmonių.

Vasario 26 d. Europos Komisija pristatė vieną pirmųjų „Konkurencingumo kelrodžio“ pasiūlymų rinkinį, kuriuo, pavyzdžiui, numatoma nuo prievolės teikti tvarumo ataskaitas atleisti net 80% įmonių.

Siūloma tikslingai taikyti tvarumo atskaitomybės prievoles tik didžiausioms įmonėms, kuriose dirba daugiau nei 1.000 darbuotojų ir kurių metinė apyvarta viršija 50 mln. Eur arba turto vertė yra didesnė nei 25 mln. Eur.

Be to, siūloma maždaug 182.000, arba 90%, importuotojų atleisti nuo Pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM) prievolės skaičiuoti, deklaruoti ir mokėti CO2 mokestį. To daryti pagal siūlymą nebereikės įmonėms, importuojančioms mažiau nei 50 t tam tikrų pramoninių medžiagų per metus.

Poveikio vertinti neskuba

Tomas Jaskelevičius, aukštos pridėtinės vertės metalo gaminių UAB „Arginta Engineering“ vadovas, kalba, kad pokytis pozityvus ir Europos kompanijų lauktas.

„Apie tai jau buvo kalbama beveik metus ir rinkoje didieji jau tikėjosi tokio sprendimo“, – sakė T. Jaskelevičius.

Kol kas įmonės vadovas neskuba vertinti, kaip šie palengvinimai paveiks jo vadovaujamos bendrovės verslą.

„Detaliai dar visko neanalizavome“, – pridūrė įmonės vadovas.  

Pagal vieną kriterijų bendrovė patektų prie ES vidutiniokių (iki 1.000 darbuotojų), kuriai galiotų tvarumo ataskaitų teikimo palengvinimai, tačiau pagal kitą siūlomą – apyvartos kriterijų – ji laikytina jau didele kompanija, kuriai prievolė teikti tvarumo ataskaitas išlieka.

UAB „Arginta Engineering“ šiuo metu dirba daugiau nei 200 darbuotojų, tačiau „Rekvizitai.lt“ skelbiami konsoliduoti finansiniai duomenys rodo, kad įmonė nuo 2022 m. viršijo 50 mln. Eur apyvartos ribą.

Pernai rugsėjį paskelbtoje Mario Draghi, buvusio Europos centrinio banko vadovo, ataskaitoje apie Europos Sąjungos (ES) konkurencingumą, atskleista, kad vienas iš pagrindinių veiksnių, stabdančių Europos verslo augimą, yra itin didelė reguliacinė našta. 

Vienas ryškiausių to pavyzdžių – tvarumo ataskaitų teikimo reikalavimai, kurie iš verslo pareikalavo didžiulių finansinių ir administracinių sąnaudų.

Žaliųjų finansų instituto (ŽFI) teigimu, kai kurie skaičiavimai rodo, kad tvarumo ataskaitų teikimas gali atsieiti nuo 150.000 Eur mažoms įmonėms iki 1 mln. Eur didelėms biržinėms bendrovėms. Be to, kyla rizika, kad visoje vertės grandinėje bus per daug ataskaitų, o tai dar labiau didina administracinę naštą.

Atsižvelgdama į M. Draghi ataskaitą, EK patvirtino „Konkurencingumo kelrodžio“ planą, kuriame numatė penkerių metų kadencijos žingsnius, kaip bus sustiprintas ES konkurencingumas, įskaitant debiurokratizacijos sprendimus.

Tvarumo ataskaitos palies 50 įmonių

Teresė Škutaitė, inovacijų agentūros „GreenTech Hub“ skyriaus vadovė, kalbėdama apie poveikį mūsų įmonėms, atkreipė dėmesį, kad EK kol kas pateikė tik pasiūlymą dėl tvarumo atskaitomybės lengvinimo – iniciatyva dar turės būti svarstoma Europos Parlamente ir perkeliama į nacionalinę teisę.

„Tačiau kryptis aiški – derinti tvarumą su konkurencingumu. Lietuvos įmonėms taip pat būtų taikomi šie pokyčiai – mažėtų administracinė našta ir su tuo susiję kaštai“, – komentavo T. Škutaitė.

Ji lygina, kad pagal dabartinį reguliavimą tvarumo ataskaitas teikti už 2025 m. bus privaloma visoms įmonėms, kurios atitinka bent du iš trijų kriterijų: pelnas viršija 25 mln. Eur, metinė apyvarta – 50 mln. Eur, o darbuotojų skaičius – 250. Preliminariai skaičiuojama, kad toks reguliavimas liečia kelis šimtus įmonių Lietuvoje.

O jei būtų pritarta naujajam siūlymų paketui, įgaliojančiam tvarumo ataskaitas teikti įmonėms, turinčioms didesnę nei 50 mln. Eur metinę apyvartą (arba 25 mln. Eur turto vertę) ir daugiau nei 1.000 darbuotojų, atskaitomybė būtų taikoma vidutiniškai 50 verslų šalyje.

Taip pat įmonėms, pagal dabartinį reguliavimą ataskaitas turinčioms teikti nuo 2026 m. arba 2027 m., siūloma prievolę nukelti į 2028 m. Tai leistų verslui atsikvėpti ir suteiktų daugiau laiko kaštų analizei bei pasiruošimui, kuris aktualus ne tik išskirtoms įmonėms, bet ir audituojančioms institucijoms, pagrindiniams prekybos partneriams. 

EK taip pat siūlo peržiūrėti ir tvarumo ataskaitų modelį – nebeapkrauti papildoma informacijos teikimo našta smulkių ir vidutinių įmonių, esančių didžiųjų vertės grandinėse; įvesti finansinio reikšmingumo ribą, kuri leistų sumažinti tvarumo ataskaitų šablonų apimtį iki 70%.

Pasienio CO2 importo mokestis

Pagrindinis siūlomas pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM) pakeitimas – įmonės, importuojančios mažiau nei 50 t tam tikrų medžiagų per metus, turėtų būti atleidžiamos nuo reguliacinių ir mokestinių prievolių.

Skaičiuojama, kad šią naudą pajaustų maždaug 90% ES verslų, iš kurių – dauguma mažos ir vidutinės įmonės, pramoninių medžiagų importuotojai.

„Siūlymas ne tik sumažintų administracinę naštą, bet ir padėtų sutaupyti. Pavyzdžiui, apie 50 t plieno per metus importuojanti įmonė sutaupytų 8.500 Eur mokesčių. Tai pozityvus pokytis stiprinant mūsų smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumą“, – sakė T. Škutaitė.

Dr. Virginijus Radziukynas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas, teigė, kad LPK palaiko EK administracinės naštos mažinimo kryptį.

Kaip priemonę užtikrinti sąžiningą konkurenciją LPK taip pat nuosekliai palaikė ir palaiko Pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo įgyvendinimą.

V. Radziukyno vertinimu, kalbant apie PADKM taikymo procesus, itin svarbu, kad jie būtų kuo paprastesni, o išimčių importuotojams – minimaliai. Kadangi kuo jų daugiau, tuo labiau „išplauks“ ir paties mechanizmo taikymo tikslas – konkurencingumo užtikrinimas.  

„Manome, kad siūlymas tvarumo atskaitomybės prievoles taikyti tik didžiausioms įmonėms nepadės pasiekti pagrindinio tikslo – užtikrinti sąžiningą konkurenciją tarp ES ir trečiųjų šalių gamintojų bei skatinti visų rinkos dalyvių indėlį į tvarumo tikslus“, – komentavo pramonininkų atstovas.

Didesnėms įmonėms, kurios nėra atleidžiamos nuo PADKM, svarbu, kad būtų užtikrinta mokesčio vengimo prevencija. Todėl aktualu, kad, pavyzdžiui, būtų numatyti mechanizmai, užtikrinantys, kad mažesni importuotojai nebūtų naudojami didesnių kaip tarpininkai.

V. Radziukyno vertinimu, itin svarbu, kad PADKM įgyvendinimas būtų pagrįstas aiškiomis, kuo mažiau biurokratiškomis ir visiems rinkos dalyviams vienodai taikomomis taisyklėmis, be perteklinės administracinės naštos, tačiau užkertančios kelią nesąžiningai konkurencijai iš trečiųjų šalių, kurios netaiko tokių aukštų aplinkosauginių standartų.

Stambiųjų ir mažųjų poreikiai skiriasi

Atsiliepdama į verslo susirūpinimą, EK dar 2024 m.  rudenį paskelbė apie planuojamą CSRD (Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvos), CSDDD (Deramo patikrinimo direktyvos) ir ES Taksonomijos peržiūrą, žadėdama naštą sumažinti bent 25–35%.

Audrius Šilgalis, Žaliųjų finansų instituto vadovas, pažymi, kad tarp EK vasario 26 d. siūlomų pakeitimų – reikšmingas privalomai atskleistinų duomenų kiekio sumažinimas pagal CSRD.

Jo teigimu, verslas tikisi aiškesnės ir supaprastintos reguliavimo sistemos, tačiau lūkesčiai tarp skirtingų segmentų skiriasi.

Didžiosios bendrovės nori, kad pagrindiniai CSRD ir CSDDD principai nebūtų keičiami, bet orientuojamasi į praktinius patobulinimus, tokius kaip informacijos dubliavimo naikinimas. O mažų ir vidutinių įmonių atstovai siekia kuo labiau apriboti savo atskaitomybės prievoles, kad jiems nereikėtų papildomų auditų ar dokumentacijos teikimo, nei reikalaujama kreipiantis dėl finansavimo.

Jei CSRD direktyva bus priimta, tikėtina, kad valstybių narių teisės aktų atnaujinimo procesas truks mažiausiai dvejus metus. Taigi, net jei bus taikomas pagreitintas sprendimų priėmimo procesas, realūs pakeitimai gali įsigalioti ne anksčiau kaip 2028 m.

Taigi tvarumo atskaitomybės prievolė nebus panaikinta, tačiau, pasak ŽFI, reguliavimo supaprastinimas būtų itin svarbus žingsnis siekiant didinti ES konkurencingumą ir išliekant svarbiu globalių lenktynių dalyviu.