Verslas nepritaria tolesniam pelno mokesčio didinimui, pasigenda taupymo planų

Premjeras Gintautas Paluckas trečiadienį patvirtino, kad tarp Finansų ministerijos parengtų siūlymų yra pateiktas ir pelno mokesčio tarifo pakėlimas 1­–2 proc. punktais, iki 17–18%. Mokestis nuo šių metų jau buvo didintas nuo 15% iki 16%.

Kartu premjeras siūlo, jei tarifas būtų didinamas toliau, verslui būtų gerinamos kitos mokestinės sąlygos. Pavyzdžiui, peržiūrėta „avansinio pelno mokesčio tvarka, investicijų į nekilnojamąjį turtą atskaitymo tam tikra metodika, ir pan.“

G. Paluckas trečiadienį Vyriausybėje sušaukė koalicijos tarybos posėdį, kuriame jis su koalicijos partneriais aptarė galimus mokesčių pakeitimus. Tarp jų – gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto (NT) ir pelno mokesčių pakeitimai, taip pat aptarta kai kurių mokesčių lengvatų peržiūra.

Siūlymai dėl pelno mokesčio „kelia rimtų abejonių“

Vilius Tamkvaitis, didžiausius investuotojus vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ (IF) vyriausiasis politikos ir ekonomikos analitikas, komentuoja, kad siūlymas dar labiau didinti pelno mokestį, iki 17–18%, „kelia rimtų abejonių“ dėl jo poveikio Lietuvos verslo aplinkai ir ekonominiam konkurencingumui.

„Pirma, didesnis pelno mokestis sumažintų Lietuvos patrauklumą investuotojams“, – VŽ sako V. Tamkvaitis.

IF analitikas kalba, kad kaimyninės šalys, tokios kaip Estija, taiko patrauklesnes mokesčių sistemas – Estijoje pelno mokestis mokamas tik išmokant dividendus.

„Tai reiškia, kad investuotojai gali lengviau planuoti verslo plėtrą ir kapitalo reinvestavimą. Jei Lietuvoje mokesčiai didėtų, verslai galėtų persikelti į kaimynines šalis ar tiesiog atsisakyti plėtros planų Lietuvoje“, – pažymėjo V. Tamkvaitis.

Antra, tokia reforma neproporcingai paveiktų smulkųjį ir vidutinį verslą. Didelės tarptautinės įmonės dažnai Lietuvoje turi tik „kaštų centrus“ – įmones, kurios pelno negeneruoja, o gamina produkciją ar teikia paslaugas, iš kurių pelnas gaunamas kitose vertės grandinės dalyse.

„Tuo metu vietinės įmonės, kurios neturi galimybės lanksčiai paskirstyti pelno tarp skirtingų šalių, patirtų tiesioginį mokestinės naštos augimą“, – tęsia V. Tamkvaitis.

Jo teigimu, tai galėtų lemti mažesnį darbo vietų kūrimą, lėtesnį atlyginimų augimą ir ribotas verslo plėtros galimybes. Be to, pelnas yra vienas svarbiausių investicijų ir augimo finansavimo šaltinių, todėl jo papildomas apmokestinimas mažintų įmonių galimybes plėtoti aukštos pridėtinės vertės veiklas.

Į verslo poziciją neįsiklausyta

Nerijus Nedzinskas, „PwC“ vadovaujantis partneris Lietuvoje, sako, kad sudėtinga komentuoti nematant bendro pasiūlymų paketo, tačiau kartu pažymi, kad, jo nuomone, nors pelno mokesčio tarifo pakėlimas iki 17–18% „verslo nenužudytų“, visgi tai anaiptol nėra investuotojų bendruomenės laukiamas sprendimas.

N. Nedzinskas, kuris taip pat yra IF Mokesčių darbo grupės vadovas, kalbėjo, kad sausį įvykusiame susitikime su Rimantu Šadžiumi, finansų ministru, asociacijos atstovai išreiškė poziciją, kad nepritaria pelno ir gyventojų pajamų mokesčio didinimui, o siūlo mažiau ekonomikai žalingų vartojimo mokesčių, pvz., PVM bei turto didesnį apmokestinimą.

Matyti, kad į investuotojų poziciją neįsiklausyta, konstatuotoja pašnekovas.

Premjero G. Palucko siūlymo nustatyti patrauklesnę avansinio pelno mokesčio tvarką N. Nedzinskas nevadina reikšmingu, nes kalba eina apie pinigų srautus, kai arba mokestis sumokamas iš anksto, arba pasibaigus mokestiniam periodui. 

Siūlymą leisti atskaityti investicijas į nekilnojamąjį turtą iš pelno bazės mokesčių ekspertas vertintų palankiai, kadangi šiuo metu Pelno mokesčio įstatyme įtvirtinta investicinio projekto lengvata to nenumato.

Pasak M. Tamkvaičio, visgi pažadai gerinti kitas mokestines sąlygas nėra pakankamai konkretūs, kad kompensuotų neigiamą pelno mokesčio didinimo poveikį.

Pavyzdžiui, jei būtų keičiama investicijų į NT atskaitymo metodika, tai skatintų tik tam tikras ūkio šakas, tačiau nespręstų pagrindinio klausimo – kaip apsaugoti Lietuvos konkurencingumą ir užtikrinti tolygų ekonomikos augimą. Be to, daugumai verslų šiuo metu prioritetas yra ne investicijos į nekilnojamąjį turtą, o gamybos automatizavimas ir darbo našumo didinimas.

„Bendrai kalbant, visgi tai vadinčiau tokiu pažaidimu, nes jei keliamas mokesčio tarifas ir plečiama lengvata, kyla klausimas, iš kur bus paimtos didelės sumos, reikalingos gynybai finansuoti?“ – klausia N. Nedzinskas.

Pasak V. Tamkvaičio, šiandien valdančiojoje koalicijoje apsvarstyti siūlymai siunčia neigiamą signalą verslo bendruomenei. Nestabili mokestinė aplinka apsunkina ilgalaikį planavimą ir mažina pasitikėjimą valstybės ekonomine politika.

Pasigenda taupymo planų

Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas, kalba, kad pelno mokestis yra vienas jautriausių ir labiausiai konkurencingumui įtaką darantis mokestis.  Mokestinė našta verslui jau dabar yra gerokai didesnė nei kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje.

„Toks padidinimas dar labiau atstumtų mus ir pasiųstų investuotojams blogas žinias“, – sako A. Romanovskis.

Jo teigimu, Vyriausybė pati supranta, kad gynybai reikalingi dideli pinigai neateis iš mokesčių padidinimo. 

„Vienintelis atsakymas yra tai, kad pinigai gali ateiti iš ekonomikos augimo“, – tęsia pašnekovas.

„Vietoje pelno mokesčio didinimo reikėtų ieškoti būdų, kaip skatinti investicijas ir ekonomikos augimą, o ne didinti finansinę naštą verslui“, – antrina V. Tamkvaitis.

LVK vadovas nuogąstauja, kad jeigu tokiu tempu bus keliami mokesčiai, valstybė patirs ekonominę stagnaciją ir „niekaip mes nesurinksime nieko“.

A. Romanovskis taip pat baksnoja, kad kol kas negirdime nieko, kaip valstybė bandys taupyti ir taip surasti dalį reikalingų lėšų.

„Nematyti pasiūlymų, kur valstybė ir nuo ko pradės taupyti. Šio klausimo net nėra ant stalo“, – apmaudo neslėpė A. Romanovskis.

VŽ rašė, kad ieškodama papildomų šimtų milijonų ir milijardų, turinčių papildyti šalies biudžetą, Vyriausybė deklaruoja ryžtą ne tik skatinti ekonomikos augimą, mažinti šešėlį ir efektyvinti valdymą, bet ir rengia mokesčių pokyčius.

Premjero kolegos iš socialdemokratų partijos šią savaitę taip pat nurodė, kad neketinama papildomai apmokestinti mažų pajamų iš darbo santykių ar didinti pridėtinės vertės mokesčio tarifo. 

Bet bus siūloma plėsti NT mokesčio bazę – jį mokėtų daugiau žmonių, tačiau jo tarifas nebūtų pernelyg aukštas.

„Teisingas požiūris – plėsti NT mokesčio bazę ir mažinti tarifą. Bet labai svarbu panaikinti visokias lengvatas. Mokėti turi visi“, – komentavo Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė.

Pasiūlymų kol kas neįvardijo

Po koalicijos tarybos susitikimo trečiadienį premjeras G. Paluckas sakė, kad koalicinėje taryboje sutarta „judėti į priekį“ mokestinių iniciatyvų klausimu, tačiau konkrečių pasiūlymų ministras pirmininkas kol kas neįvardijo.

„Pateikta informacija partneriams, viena informacija pasitinkama džiaugsmingiau, ties kita reikia padiskutuoti, trečia mažiau priimtina, bet tai normali darbo tvarka ir keliasi iš koalicijos formato į siauresnę grupę“, – pridūrė premjeras, jį cituoja BNS.

Pasak jo, diskusijos dėl mokesčių kelsis į koalicijoje sudarytą darbo grupę, konsultuojantis su Finansų ministerija.

Premjero teigimu, ruošiant mokesčių pakeitimus siekiama, kad pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms mokestinė našta neaugtų, o verslas išlaikytų konkurencingumą.

Valdančiųjų koalicijos patvirtinti siūlymai bus teikiami svarstyti Seimui šią pavasario sesiją, kuri prasideda nuo kovo 10 d.