G. Paluckas: pelno mokestis galėtų didėti dar 1–2 proc. punktais iki 17–18%
Papildyta G. Palucko ir S. Skvernelio komentarais po koalicinės tarybos posėdžio
„Pelno mokestis tikrai galėtų būti ir 1, ir 2 proc. didesnis. Tai mūsų verslo konkurencingumo niekaip nemažintų“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė G. Paluckas.
Anot jo, jei šio mokesčio tarifas būtų didinamas, verslui būtų gerinamos kitos mokestinės sąlygos: „Tai ir avansinio pelno mokesčio tvarka, investicijų į nekilnojamąjį turtą atskaitymo tam tikra metodika, ir panašūs dalykai.“
Vėliau, po koalicinės tarybos posėdžio, G. Paluckas sakė, kad koalicijos partneriai sutarė „judėti į priekį“ mokestinių iniciatyvų klausimu, tačiau konkrečių pasiūlymų ministras pirmininkas neįvardijo.
„Pateikta informacija (partneriams – BNS), viena informacija pasitinkama džiaugsmingiau, ties kita reikia padiskutuoti, trečia mažiau priimtina, bet tai normali darbo tvarka ir keliasi iš koalicijos formato į siauresnę grupę“, – pridūrė jis.
Pasak premjero, toliau bus diskutuojama koalicijoje sudarytoje darbo grupėje, konsultuojantis su Finansų ministerija.
„(Ministerijoje – BNS) bus paruošti įstatymų reikalingi pakeitimai, tada vėl diskutuosime su visuomene ir su verslo asociacijomis, kad aiškiai suprastume kaip bus taikomi tie mokesčiai, kokios galimos pasekmės ir sieksime plataus sutarimo“, – kalbėjo G. Paluckas.
Jo teigimu, ruošiant mokesčių pakeitimus siekiama, kad pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms mokestinė našta neaugtų, o verslas išlaikytų konkurencingumą.
„Diskusijos galimos visose mokesčių kategorijose, bet svarbiausia, kad tai neužspaustų nei mūsų verslo, nei mūsų vidaus vartojimo, tai yra mūsų šeimų, mūsų namų ūkių finansų“, – sakė Vyriausybės vadovas.
Tarp Ministrų kabineto siūlomų projektų Seimo pavasario sesijos darbų programoje – progresinis gyventojų pajamų mokesčio apmokestinimas ir nekilnojamojo turto mokestis.
„Yra įtraukti į sesijos darbų programą, bet patys įstatymai nėra registruoti, nes jie yra ruošiami“, – sakė G. Paluckas.
Jis neišskyrė, kurie mokesčiai bus skirti gynybos finansavimui.
„Visi mokesčiai yra bendrosios biudžeto pajamos ir visos valstybės reikmės yra finansuojamos iš biudžeto, nėra kažkokio tikslinio mokesčio, kuris būtų nukreiptas tik į kažkokios reikmės finansavimą“, – kalbėjo premjeras.
„Svarbiausia, kad mes galėtume skolindamiesi vidutiniame laikotarpyje tą skolinimąsi, skolos aptarnavimą papildomą padengti papildomomis pajamomis į biudžetą, tas yra daroma“, – teigė jis.
S. Skvernelis: „nieko drastiško, nieko drakoniško“
Koalicinėje taryboje dalyvavęs Seimo pirmininkas ir demokratų lyderis Saulius Skvernelis teigė, kad valdančiosios koalicijos atstovai išklausė mokesčių pakeitimo pasiūlymus, dabar viskas keliauja į darbo grupę ir Finansų ministeriją.
„Nieko drastiško, nieko drakoniško. Cituoju premjerą ir to laikausi. (...) Kai bus rezultatas, tada bus aptarta koalicijos taryboje ir prasidės diskusijos su partneriais“, – teigė S. Skvernelis.
„Kai turėsime galutinius sprendimus koalicijoje, tada kalbėsimės su partijos bendruomene, valdymo organais, frakcija. O kol kas, tai kas buvo pateikta – nieko drakoniško ir nieko drastiško“, – sakė jis.
Pasak politiko, kol kas kalbėti apie konkrečius mokesčius, sprendimus, tarifus nėra prasmės, nes valdantieji neketina jų kol kas pristatyti.
„Laikomės pozicijos, kad mokesčių sistema turi būti socialiai teisingesnė, turi atliepti tuos lūkesčius, kuriuos išsakėme rinkimų metu: mokesčius nuo visų pajamų, apie galbūt progresinius tarifus tam tikrus“, – kalbėjo parlamento vadovas.
LSDP valdybos narys Juozas Olekas anksčiau trečiadienį sakė, jog bus siūloma plėsti NT mokesčio bazę – jį mokėtų daugiau žmonių, tačiau jo tarifas nebūtų pernelyg aukštas.
Vyriausybė tikisi, jog mokestiniai pakeitimai bus pateikti ir priimti dar Seimo pavasario sesijoje, kuri prasidės kovo 10 dieną ir tęsis iki birželio vidurio.
Kaip skelbė BNS, sausio viduryje VGT priėmė sprendimą, kad Lietuva gynybai per ateinančius penkerius metus turi skirti nuo 5% iki 6% BVP, arba apie 12 mlrd. Eur.
Lietuva siekia surinkti daugiau papildomų lėšų, kad iki 2030 metų būtų suformuota nacionalinė divizija, pasirengta priimti vokiečių brigadą. Dalį pinigų svarstoma gauti iš ekonomikos augimo, skolinantis ir koreguojant mokesčius.
