Kablelio dilema: PVM ribą didinti negalima mažinti

Jei Seimas patvirtins Vyriausybės patvirtintas PVM įstatymo pataisas, nuo šių metų gegužės 1 d. Lietuvos ir kitų ES šalių smulkiajam verslui atsivers galimybė naudotis specialia PVM schema, kuri sudaro sąlygas išvengti prievolės registruotis kaip PVM mokėtojui vienoje ar kitoje ES šalyje, jei metinės pajamos ES šalyse nepasiekia 100.000 Eur.

Priėmus šias PVM įstatymo pataisas, taip pat keisis apyvartos ribos skaičiavimo tvarka, numatant, kad ji bus skaičiuojama už kalendorinių metų laikotarpį, kaip ir kitose ES šalyse. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką Lietuvoje reikia skaičiuoti paskutinių 12 mėnesių apyvartą.

Tokios pagrindinės PVM direktyvos nuostatos perkeltos į Vyriausybės vasario pradžioje patvirtintą PVM įstatymo pakeitimų projektą. Planuojama, kad Seimas PVM įstatymo pataisas priims Seimo pavasario sesijoje.

Tai, kad smulkūs verslai, kurių metinės pajamos ES šalyse neviršija 100.000 Eur, neprivalės registruotis kaip PVM mokėtojai, anot dr. Egidijaus Kundelio, UAB „Ernst & Young Baltic“ (EY) Mokesčių skyriaus vyriausiojo projektų vadovo, yra teigiamas dalykas, nes tai bus mokesčių administravimo naštos palengvinimas. 

„Tačiau bus patirta tam tikrų išlaidų, susijusių su susipažinimu su nauja tvarka ir praktiniu jos taikymu, bet jos bus vienkartinės ir neišvengiamos, norint ja pasinaudoti“, – sako E. Kundelis.

Apyvartos deklaravimas pagal kalendorinius metus yra vienas pagrindinių pakeitimų, numatytų PVM direktyvoje. ES valstybės narės iki direktyvos įgyvendinimo taikė skirtingą apyvartos skaičiavimą.

„Pajamų skaičiavimas už kalendorinius metus yra lengvesnis negu už 12 einamųjų mėnesių, todėl jį bus paprasčiau taikyti, bus daroma mažiau skaičiavimo klaidų“, – vertina E. Kundelis.

Kaip pasinaudoti schema

Mokesčių mokėtojai, ketinantys taikyti PVM schemą kitose šalyse, privalės Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateikti išankstinį pranešimą apie tokį ketinimą, o mokesčio administratorius suteiks identifikacinį PVM numerį su žymeniu EX numerio pabaigoje, suteikiantį teisę taikyti schemą kitose ES šalyse.

Lietuvos verslai, taikantys schemą kitose ES šalyse, VMI privalės teikti Lietuvos ir kitų ES narių teritorijose vykdytos veiklos ataskaitas už kalendorinį ketvirtį.

Suteikto identifikacinio PVM numerio galiojimas bus stabdomas, jeigu apmokestinamasis asmuo nebetenkins nustatytų reikalavimų, nuspręs nebevykdyti veiklos toje valstybėje, išvis nebevykdys ekonominės veiklos ir pan.

„PVM mokesčio riba yra aktuali verslams, kurie teikia paslaugas gyventojams“, – pabrėžia Rūta Bilkštytė, buvusi finansų viceministrė, mokesčių, audito ir teisinių paslaugų verslui bendrovės „Rödl & Partner“ Mokesčių departamento vadovė.

Pavyzdžiui, jei į mugę Lenkijoje atvyksta prekiauti verslininkas iš Lietuvos, kurio metinė apyvarta ES neviršija 100.000 Eur, tuomet jis Lenkijoje neturės mokėti PVM.

Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad pajamos už konkrečios ES šalies teritorijoje teikiamas prekes ar paslaugas turi neviršyti toje šalyje nustatytos nacionalinės PVM registracijos ribos. Pavyzdžiui, Lenkijoje tai yra 46.500 Eur (200.000 PLN), Latvijoje 40.000 Eur, Vokietijoje – 22.000 Eur ir kt.

Paliko 45.000 Eur PVM mokėtojo ribą

Nors to pageidavo smulkus ir vidutinis verslas (SVV), siūlymas padidinti registracijos kaip PVM mokėtojo ribą Lietuvoje nuo 45.000 Eur iki 55.000 Eur taip ir liko tik praėjusios Vyriausybės siūlymas, nepasiekęs Seimo, o keisti šią ribą pateiktame PVM įstatymo pakeitimų projekte naujoji valdžia atsisakė.

Tačiau grupė Seimo narių – „aušriečių“ pateikė atskirą PVM įstatymo pataisą, kuria siūlo PVM mokėtojo ribą padidinti nuo 45.000 iki 60.000 Eur.

Kalbant apie Vyriausybės pateiktame PVM įstatymo projekte paliktą 45.000 Eur ribą, R. Bilkštytė aiškina, kad prievolės taikyti vienokią ar kitokią PVM mokėtojo ribą nėra. PVM direktyvoje tik numatyta maksimali 85.000 Eur PVM mokėtojo riba, todėl kiekviena ES valstybė narė gali nusimatyti tą ribą savo nuožiūra. 

„Lietuvoje taikoma 45.000 Eur dydžio riba atitinka direktyvoje nustatytus reikalavimus, t. y. neviršija 85.000 Eur, ir yra panaši į kaimyninėse valstybėse narėse taikomas ribas“, – komentuoja Finansų ministerija.

„Aušriečiai“ pateikė konkuruojantį pasiūlymą

Siūlymo PVM mokėtojo ribą padidinti nuo 45.000 iki 60.000 Eur autorių surašytame PVM įstatymo pataisos aiškinamajame rašte pažymima, kad įmonės, kurių pajamos siekia iki 45.000 Eur, negali mokėti konkurencingų atlyginimų, nes dirbančių asmenų atlyginimai smarkiai kilo, brango medžiagos, paslaugos ir energijos resursai.

Algirdas Sysas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas, BNS teigė, kad siūlymas svarstytinas.

Pasaulio bankas 2022 m. ataskaitoje atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje yra įmonių/verslų sangrūda (angl. bunching) ties 300.000 Eur pajamų riba, nes tą ribą peržengus pelno mokesčio tarifas keitėsi iš 5% į 15% (nuo 2025 m. – iš 6% į 16%).

„Galima daryti prielaidą, kad ties 45.000 Eur PVM registracijos riba irgi gali būti analogiška sangrūda“, – sako E. Kundelis.

Pavyzdžiui, turint vienose rankose arba netiesiogiai kontroliuojant UAB, MB ir individualią veiklą, galima visose veiklos formose pripažinti iki 45.000 Eur pajamų ir taip išvengti PVM registracijos prievolės.

„VMI „sugaudyti“ tokius atvejus gali būti sudėtinga, nes verslų savininkai gali būti skirtingi. Atitinkamai ir „sugaudymo“ kaštai gali viršyti būsimą naudą (priskaičiuotą ir išieškotą PVM)“, – kalba E. Kundelis.

Dalia Matukienė, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė, patvirtino, kad dabartinė PVM mokėtojo riba skatina verslo liudijimų turėtojus ieškoti landų, kaip jos neviršyti, – jie arba keičią veiklos pobūdį, arba, priartėję prie 45.000 Eur, neberodo pajamų, t. y. „išsiima individualios veikos pažymą ir pradeda veiklą nuo nulio“.

Pasak jos, PVM mokėtojo ribos didinimas paveiktų apie 80.000 smulkiųjų verslininkų. 

R. Bilkštytė atkreipia dėmesį, kad, atsiradus didesniam PVM ribos slenksčiui, „aritmetiškai skaičiuojant“ biudžetas netektų pajamų. 

„Jeigu būtų ta riba žemesnė ir visi deklaruotų realias pajamas, tai ir būtų daugiau pajamų į biudžetą, bet jeigu bus 45.000 Eur ar 60.000 Eur, o verslininkai rodys ne visas pajamas, tai ir mokesčių nebus“, – sako R. Bilkštytė.

E. Kundelis skaičiuoja, kad PVM registracijos ribos padidinimas nuo 45.000 Eur iki 60.000 Eur galėtų sumažinti PVM pajamas į biudžetą apie 8–10 mln. Eur per metus.

Kita vertus, pasak buvusios viceministrės R. Bilkštytės, pakėlus ribą prievolė mokėti mokestį atsiranda mažesniam skaičiui mokesčių mokėtojų, tad atotrūkis tarp sumokėto PVM ir potencialaus PVM tampa mažesnis, todėl rodiklis, indikuojantis šešėlinę ekonomiką šalyje, tampa geresnis.

PVM mokėtojo riba gali ir mažėti 

E. Kundelis pažymi, kad neatmestinas ir svarstytinas alternatyvus variantas, pavyzdžiui, kad PVM registracijos ribą reiktų sumažinti.

PVM registracijos ribos sumažinimo argumentai galėtų būti santykinai didelis PVM atotrūkis: 3–4 vieta ES. Pagal 2022 m. duomenis, PVM atotrūkis yra beveik 3 kartus didesnis negu artimiausių Lietuvos (14,6 %) kaimynių Latvijos (5%) ir Estijos (4,6%).

Mažesnė PVM registracijos riba nei Lietuvoje taikoma kitose ES šalyse, kurios turi panašų PVM atotrūkį (pavyzdžiui, Graikijoje 2022 m. PVM registracijos riba yra 10.000 Eur, o PVM atotrūkis – 13,7%).

„Tačiau toks žingsnis sulauktų didelės verslo bendruomenės kritikos ir neturėtų politikų palaikymo Seime, todėl galimas kompromisas būtų palikti PVM registracijos ribą nepakeistą“, – samprotauja E. Kundelis.

Teisinis kuriozas

VŽ primena, kad Lietuva pavėlavo į teisės aktus perkelti privalomos ES direktyvos nuostatas, kurios turėjo įsigalioti nuo 2025 m. sausio 1 d., o tai pakenks Lietuvos verslo konkurencingumui.

Įpusėjus sausiui į Europos Komisiją (EK) kreipėsi verslo atstovai. O sausio pabaigoje verslą gelbėjo VMI, kuri, gavusi EK pritarimą, patvirtino įsakymą dėl naudojimosi lengvata.

Vėluojantis PVM direktyvos įteisinimas pastatė vežimą prieš arklį.

Mokesčių administratoriaus įsakymas, kviečiantis verslininkus ir bendroves registruotis išsiimti identifikacinį PVM numerį su europiniu žymeniu EX, įsigaliojo, tačiau PVM įstatymas, įteisinantis europinę 100.000 Eur PVM mokėtojos ribą, dar tik pakeliui į Seimo salę. 

Buvusi finansų viceministrė R. Bilkštytė tikina, kad jei ne Seimo rinkimai 2024 m. rudenį, šios PVM įstatymo pataisos būtų buvusios priimtos laiku, nes pataisų derinimai buvo atlikti dar pernai rugpjūtį, o įstatymas perduotas Vyriausybei svarstyti spalį. Tačiau vėliau iš Vyriausybės kanceliarijos projektas buvo grąžintas rengėjams tobulinti į Finansų ministeriją.

Iš verslo perspektyvos mokesčių ekspertai norėtų pagirti valstybines institucijas, kad gana greitai buvo sureaguota ir buvo rastas bei įgyvendintas verslui palankus sprendimas – patvirtinti taisykles VMI įsakymu.

„Bet iš teisėkūros perspektyvos tokia situacija netoleruotina ir neturėtų būti kartojama“, – komentuoja E. Kundelis.