Trys keliai „įdarbinti“ PVM gynybai finansuoti

Reikšmingiausią mokesčių dalį Europos Sąjungos valstybių biudžetuose sudaro PVM. Lietuvoje jis siekia apie 40% visų mokestinių pajamų.

Tad natūralu, kad Lietuvoje užvirė diskusija, kaip efektyviau „įdarbinti“ PVM, surenkant daugiau pajamų į biudžetą.

Galimi trys keliai. Kelti PVM standartinį tarifą, atsisakyti mokesčio lengvatų ir surinkti daugiau mokesčio iš šešėlio.

Dar ankstesnė Ingridos Šimonytės Vyriausybė skaičiavo, kad 21% PVM tarifą Lietuvoje padidinus 1 proc. punktu, būtų galima kasmet surinkti papildomus 300 mln. Eur.

Tokia alternatyva svarstyta pernai vasarą Seimui apsisprendžiant dėl Valstybės gynybos fondo finansavimo šaltinių, tačiau politikai tai daryti atsisakė. Prieš rinkimus tam neatsirado politinės valios.

Naujoji Gintauto Palucko Vyriausybė (ir prezidentas Gitanas Nausėda) atmeta tokią idėją, nors ekonomistai užsimena, kad tai būtų vienas paprasčiausių būdų papildyti biudžetą.

Valdžioje esantys socialdemokratai svarsto pinigų ieškoti labiau pasiturinčių, NT savininkų ir verslo kišenėse dėl to, kad pakėlus PVM esą labiausiai nukentėtų mažiausias pajamas gaunantys gyventojai.

Metas lengvatų šienapjūtei, bet...

Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, kalba, kad mūsų mokesčių sistema yra itin gausiai aplipusi įvairiomis lengvatomis, skaičiuojamomis milijardais eurų, todėl būtų pats laikas įvertinti, kurios yra būtinos ir tęstinos (pvz., neapmokestinamasis pajamų dydis), o kurios nėra efektyvios, nes nepasiekė siektinų rezultatų, ir turėtų būti naikinamos. 

Pavyzdžiui, lengvatinis 6% pelno mokesčio tarifas mažoms įmonėms, kurių metinė apyvarta yra iki 300.000 Eur: dabar yra taip, kad bendrovės ties ta riba įstringa ir nėra suinteresuotos augti arba lenda į šešėlį, nes ši lengvata motyvuoja neperžengti tos apyvartos, kadangi tai padarius pelno mokesčio tarifas išaugtų nuo lengvatinio 6% iki standartinio 16%.

Mokesčių lengvatų kaina, t. y. valstybės biudžeto netektys Lietuvoje dėl jų, – gana įspūdinga: pavyzdžiui, dėl 2022 m. galiojusių lengvatų ir specialiųjų sąlygų, kurios nėra privalomos pagal ES teisę, į valstybės finansinį katilą, Finansų ministerijos duomenimis, neįkrito 3,018 mlrd. Eur pajamų. Iš jų – beveik 0,5 mlrd. Eur sudarė netektys dėl PVM lengvatų.

Visgi neatrodo, kad mokesčio lengvatų naikinimas yra centro kairės valdančiosios daugumos kryptis. Veikiau priešingai, Seime vienas per kitą gimsta pasiūlymai sugrąžinti seną ar įvesti naują lengvatinį PVM – nuo viešojo maitinimo paslaugų iki šviežių daržovių ir pan.

Politikai kurti Rimanto Šadžiaus, finansų ministro, kartojamai realybei, kad šiandien valstybė jokių finansinių galimybių papildomoms PVM lengvatoms neturi.

Rezervai šešėlyje

Kol kas, regis, dauguma sutaria dėl vieno – tai didesnio PVM surinkimo iš šešėlio.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skaičiavimu, PVM atotrūkis tarp surenkamų ir potencialų pajamų sumažėjo nuo 14,5% 2021 m. – dėl to Lietuva prarado beveik 800 mln. Eur – iki 11,7% 2023 m. Vien 2023 m. į biudžetą iš šešėlio pavyko ištraukti bent 238 mln. Eur papildomų pajamų.

Rasa Virvilienė, VMI Teisės departamento direktorė, tvirtina, kad pastaruoju metu toliau didėja PVM surinkimas ir mažėja atotrūkis tarp  surenkamo ir potencialaus PVM. 

Tam prielaidas sudaro tai, kad nuo pernai rugsėjo startavo bandomoji PVM realiuoju laiku vertinimo versija, kai iš karto tikrinama, ar PVM deklaracijos atitinka i.SAF sistemoje deklaruotus pardavimų Lietuvoje duomenis.

Kitaip tariant, sulyginami paties mokesčių mokėtojo pateikti duomenys skirtingose deklaracijoje.   

Nuo projekto pradžios neatitikimų nustatyta kiek daugiau nei 700 deklaracijų, apie kuriuos mokesčių mokėtojai buvo informuoti.

„Nors toks deklaracijų vertinimas atliktas dar tik už keturis PVM deklaravimo mėnesius, jau dabar matome teigiamus rezultatus“, – sako R. Virvilienė.

VMI duomenimis, nuo proceso pradžios klientai dėl realiuoju laiku nustatytų neatitikimų ištaisė 475 PVM deklaracijas, 125 kartus patikslino i.SAF registrą ir papildomai deklaravimo 9 mln. Eur PVM.

„Verta atkreipti dėmesį, kad ši suma galėjo būti kur kas reikšmingesnė dėl delspinigių, jei klaidos būtų buvusios ištaisytos jau gerokai po termino. Taigi, PVM realiuoju laiku vertinimas reiškia, kad klientams klaidos gali kainuoti mažiau“, – priduria VMI atstovė.

Kad ir kaip gerėtų mokesčių surinkimas, biudžetą pasiekiančios sumos nėra tokios, ką būtų galima surinkti padidinus PVM tarifą bent 1 proc. punktu. 

Kaip skola virsta mokesčiais

Pasitrupiniauti iš įvairių kišenių renkant į biudžetą galima ir reikia, tačiau reikalingos papildomos lėšos yra didelės, tad liūto dalį teks skolintis. Skolas nori nenori reikės grąžinti.

Per šiuos metus Lietuvai teks pasiskolinti 8 mlrd. Eur. O per penkerius metus vien gynybos finansavimo poreikis sudarys jau papildomus 12 mlrd. Eur (gynybos finansavimo tikslas dėl kuriamos divizijos padidintas nuo 3,2% šiuo metu iki 5–6% BVP 2026–2030 m.)

„Ir gynybos, ir didelių investicinių projektų finansavimas ateina ne iš dangaus. Tuos pinigus reikės iš pradžių galbūt pasiskolinti finansų rinkose, paskui surinkti iš gyventojų ir įmonių kaip mokesčius ir įmokas“, – „Verslo žinioms“ duotame interviu sakė R. Šadžius, finansų ministras.

Taigi ar skolinsimės kartu su kitomis ES valstybėmis, kaip viliasi premjeras G. Paluckas, ar Lietuva tai darys pati, nepopuliarių sprendimų išlaidas vidutiniu laikotarpiu padengi tvariomis biudžeto pajamomis teks neišvengiamai.

Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas, kalba, kad racionaliausias kelias būtų reikalingas papildomas sumas pasiskolinti, o iš mokesčių surinkti papildomai kasmet apie 300–400 mln. Eur. Ekonomistai daugiau mažiau sutaria, kad paprasčiausias ir realiausias būdas tokias sumas surinkti 1–2 proc. punktais padidinus 21% PVM tarifą.

Mokesčių planai...

Finansų ministras viešai nekomentuoja, kokie siūlymai bus pateikti vasarį.

Tačiau Vyriausybės programoje progresiniais tarifais planuojama apmokestinti didžiausias pajamas, nepriklausomai nuo jų rūšies, o gyventojų pajamų mokesčio tarifą ketinama susieti su pajamų dydžiu, taip pat nepriklausomai nuo šaltinio. 

VŽ šaltiniai nuogąstauja, kad Finansų ministerijos valdančiajai tarybai gali būti „išneštas“ siūlymas GPM mokesčio progresyvumą didinti jau nuo 30.000 Eur metinės pajamų kartelės. Toks planas tik patvirtintų, kad politikai rengiasi turtingiems asmenims prilyginti vidurinę gyventojų klasę.

Vidutinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje 2024 m. išsaugo 10,2%, iki 2.218 Eur, arba iki 26.616 Eur per metus, tad iki minėtos ribos labai netoli.

Kaip elgiasi kitos šalys

Užsienio šalių, beje, ir Lietuvos, patirtis rodo, kad PVM didinamas sprendžiant įvairias viešųjų finansų krizes.

Pavyzdžiui, po kilusios finansų krizės biudžetų skylėms lopyti PVM 2009–2016 m. laikotarpiu padidino Lietuva ir dar 24 valstybės, daugiausia iš ES, rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) apibendrinti duomenys.    

EBPO ataskaitoje „Vartojimo mokesčių tendencijos“ pažymima, kad PVM standartinio tarifo didinimas buvo labai svarbi daugelio šalių konsolidavimo strategijų dalis, nes laikoma, kad surinkti papildomų pajamų iš PVM, o ne iš kitų mokesčių (pavyzdžiui, pajamų mokesčių) yra veiksmingiau.                                 

„Tai leidžia surinkti daugiau tiesioginių papildomų pajamų ir mažiau kenkia ekonomikos augimui bei konkurencingumui nei papildomas pajamų apmokestinimas“, – rašoma ataskaitoje.

Atrodo, kad artimiausiais metais, siekiant atliepti geopolitinius ir geoekonominius iššūkius, valstybių, keliančių PVM, bus daugiau.

Kai kurios šalys jau peržiūrėjo PVM tarifus 2024–2025 m.

Pavyzdžiui, Estija išplėtė savo PVM bazę, perkeldama kai kurias prekes į aukštesnius tarifus, ir nuo 2025 m. liepos padidins standartinį tarifą nuo 22% iki 24%.

Suomija kilstelėjo standartinį tarifą nuo 24% iki 25,5% ir išplėtė PVM bazę, 2024 m. rugsėjį perkeldama daugumą prekių iš lengvatinio 10% į 14% tarifą.

Nyderlandai taip pat kai kurias prekes perkėlė iš lengvatinio į standartinį tarifą.

Slovakija padidino standartinį tarifą nuo 20% iki 23%, sumažintą tarifą – nuo 10% iki 19%. 

Jungtinė Karalystė panaikino PVM lengvatą privačioms įmokoms už mokslą. 

Politikai turėtų neužmerkti akių ir įvertinti tai, ką daro kitos šalys mokesčių srityje, tuomet galbūt atsirastų ir politinės valios pajudinti PVM tarifus. O kad tos valios valdžioje būtų daugiau, kaip ne kartą Lietuvai yra rekomendavusios tarptautinės institucijos, galima pagalvoti apie didesnes tikslines (būtiniausių prekių ir paslaugų) išlaidų kompensacijas mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, kuriuos PVM tarifo pakėlimas paliestų labiausiai.

Kalbėdamas apie standartinio PVM tarifo keitimą, centrinio banko vadovas visgi buvo gana atsargus.

„Mano galva, yra tokių labai svarbių dalykų, kuriuos galima padaryti iki pereinant prie klausimo, ar reikia kelti PVM tarifą“, – sako G. Šimkus.

Tarp tų svarbių dalykų, kaip pasiekti didesnį biudžeto surinkimą, G. Šimkus vardija ne tik lengvatas, bet dar praėjusios Vyriausybės nesėkmingai išsikeltus tikslus peržiūrėti mokesčių sistemą, t. y. atsisakyti veiklos formų įvairovės, gyventojų pajamas apmokestinti ne pagal veiklos formą, o sudedant visas gaunamas pajamas, išplėsti esamo NT mokesčio bazę ir kt.  

„Dabar aš tą diskusiją matau taip: palikime viską, kaip yra, ir padidinkime PVM tarifą. Mano galva, pirmiausia reikėtų peržiūrėti lengvatas“, – kviečia G. Šimkus.