Verslo asociacijos – už visuotinį NT mokestį, PVM didinimą
Verslo atstovai pabrėžia, kad didesni mokesčiai gali mažinti naujas investicijas, neigiamai paveikti visą verslą.
„Susitikome (su R. Šadžiumi – BNS), kalbėjome dėl mokesčių, supratome, kad orientacija bus galimai į gyventojų pajamų mokestį, nekilnojamojo turto mokestį ir, matyt, lies pelno mokestį irgi“, – BNS sakė Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas.
Sigitas Gailiūnas, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, teigė, kad labiau nei nekilnojamojo turto mokestį jis palaikytų PVM didinimą, tačiau ministerija, pasak jo, šiuo keliu eiti neplanuoja.
„Kalbėjom ir apie visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, bet mūsų siūlymas buvo PVM didinti, tai Vyriausybė kaip tik šiuo keliu neis“, – BNS sakė S. Gailiūnas, kuris taip pat yra ir „Lietkabelio“ generalinis direktorius.
„Mes kaip tik siūlėme, kad galbūt pridėtinės vertės mokestis būtų paprastesnis, greitesnis, skaidresnis sprendimas, bet šitoje vietoje jie (ministerijos atstovai – BNS) sakė, kad jo neteiks, nes jis tiesiog nepraeis Seime“, – tikino V. Janulevičius.
Jei nedidinti PVM, tuomet – jo surinkimą
Anot asociacijų atstovų, ministerijos atstovai kalbėjo apie planus didinti PVM mokesčio surinkimą, o ne patį mokestį.
„Žinau, kad ir profsąjungos pasakė, kad raudona linija jiems yra PVM didinimas, nors mes kaip ir palaikytume jo didinimą kaip vartojimo mokesčio, bet pakalbėjome, kad reiktų didinti jo surinkimą, kad nebūtų (atotrūkio – BNS). Kodėl estai surenka, o mes ne? Čia būtų didelis (lėšų – BNS) šaltinis, jei mažėtų tas atotrūkis“, – BNS pasakojo asociacijos „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
Jos teigimu, asociacija palaiko visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, tačiau be įvairių išimčių.
„Mes kadangi jau šimtą metų palaikom tą turto mokesčio įvedimą, tai jau pasakėm, kad mes šitą palaikysim, tik kad nebūtų ten tų socialdemokratinių kliūčių, kad tai garažas neapmokestinamas, tai sodas neapmokestinamas ir apskritai, kad ne per daug išimčių – normalų padaryti“, – BNS teigė R. Skyrienė.
Anot jos, 32% gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas aukštos kvalifikacijos specialistams yra per didelis, todėl siūlo jį mažinti bent penkiais procentiniais punktais.
„Kitas dalykas, kurį mes pasakėme, kad 32% (GPM – BNS) darbo pajamoms žmonėms profesionalams irgi yra per daug, nesąžininga prieš visus. Nesakom, kad grįžkit į 20, bet bent jau 27%“, – sakė R. Skyrienė. – Mes palaikom ir turto bet kokius mokesčius, ir automobilių, bet jie turi būti protingi“.
Svarbu išlaikyti stabilumą ir konkurencingumą
Asociacijų atstovai pabrėžia, kad verslui svarbus mokesčių sistemos stabilumas, iš dalies lemiantis ir naujų investuotojų pritraukimą ar jau esamų išlaikymą.
V. Janulevičiaus teigimu, Lietuva jau nebėra pigių mokesčių šalis, Vakarų Europos įmonėms pigiau produkciją gaminti Kinijoje ar kitose šalyse.
„Jeigu žiūrėti per pramonininko, mano, prizmę, tai stojant į Europos Sąjungos pramonę, Vokietijoje ir Prancūzijoje matome, dar turėjom viltį, kad jie ieškos vietų, kur pigiau gaminti ir atkeliaus čia su investicijomis savo, bet šiandien Lietuva jau nėra pigi šalis, ji jau brangi šalis ir tikėtis, kad čia kažkas ateis gaminti, statys kažką: Lietuva neturi palankios mokesčių sistemos, tos rožinės svajonės mūsų bliūkšta“, – BNS kalbėjo V. Janulevičius.
S. Gailiūnas pabrėžė, kad mokesčių sistema turi būti ne tik tvari, bet ir stabili.
„Mūsų noras būtų, kad Lietuvos mokesčių sistema būtų kuo stabilesnė, kad įmonės galėtų prognozuoti savo biudžetus, ir darydamos savo investicijas į ilgalaikius projektus“, – aiškino S. Gailiūnas.
R. Skyrienės manymu, padidinus mokesčius ar kitaip sukūrus nepalankią mokestinę aplinką įmonės gali iškelti savo būstines iš Lietuvos ir steigtis kitose, labiau palankiose šalyse.
„Jiems pakelti sparnus ir deklaruoti savo rezidenciją kitoj šaly, kur palankiau, (nėra problema – VŽ). Aš jau žinau kiek pavyzdžių, kurie Singapūre „sėdi“ ar dar kur nors. Jei jie ten perlenks lazdą, tai...“, – BNS teigė ji.
VERSLO TRIBŪNA
Ateinančiais metais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pristatys naują savitarnos platformą, kuri taps pirmuoju nuosekliai planuojamo skaitmenizacijos proceso etapu. Tam, kad kiekvienam būtų patogiau ir paprasčiau naudotis skirtingomis VMI paslaugomis, naujasis savitarnos portalas kuriamas remiantis vartotojų patirtimi bei atsižvelgiant į gyventojų bei verslo poreikius.
Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka pastaruoju metu fiksavo įspūdingus skaičius. Vien spalio mėnesį buvo sudaryta rekordinis skaičius – 5 tūkst. – butų ir gyvenamųjų namų sandorių, o per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje sudaryta 31 tūkst. NT sandorių. Dalį jų sudarė investicinis būstas. Ar investicija į NT vis dar atneša didžiausią grąžą, kokios yra alternatyvos ir nuo ko pradėti, „Verslo tribūna“ kalbina „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovą Darių Burdaitį.
Įmonių duomenų portalas Rekvizitai.lt Lietuvos verslo bendruomenei pateikia naują įrankį – viešą skolų registrą, kuris leis bet kuriai įmonei registruoti partnerių 30 ar daugiau dienų pradelstus mokėjimus. Ši naujovė paskatins įmones laiku vykdyti savo įsipareigojimus ir kartu keis Lietuvos verslo kultūrą.
Kai kalbama apie mokesčius, retas tai sieja su technologijomis ar sistemų modernizavimu. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad Lietuva jau dabar yra viena iš Europos Sąjungos (ES) lyderių skaitmenizuojant mokesčių administravimą. Tokie sėkmės pavyzdžiai, kaip gyventojų pajamų deklaravimo „vedlys“, įkvepia Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) žengti toliau.
Asociacijų atstovai sakė susidarę įspūdį, kad galutinės pozicijos dėl mokesčių ministerija kol kas neturi.
„Sutarėm, kad tais klausimais dar diskutuosim, juos aptarsime“, – sakė S. Gailiūnas.
Ministras pasiūlymus žada iki vasario vidurio
R. Šadžius šią savaitę sakė, kad mokesčių pakeitimų rengimas kiek vėluoja ir koalicijos partneriams jie turėtų būti pristatyti pirmoje vasario pusėje, o vėliau vyks platesnė diskusija.
Svarstomų pakeitimų ministras nekomentavo, anot jo, bendros idėjos ir pasiūlymai dabar aptariami su socialiniais partneriais, verslo asociacijomis.
R. Šadžius anksčiau sausį sakė, kad mokesčių pakeitimai išlaikys visos sistemos stabilumą, o premjeras Gintautas Paluckas teigė, kad mokesčių didinimas turėtų būti derinamas su lengvatomis investicijoms į inovacijas.
G. Palucko Vyriausybės programoje progresiniais tarifais planuojama apmokestinti didžiausias pajamas, nepriklausomai nuo jų rūšies, o GPM tarifą ketinama susieti su pajamų dydžiu, taip pat nepriklausomai nuo šaltinio.
R. Šadžius gruodį interviu BNS pripažino, kad gali būti sudėtinga realizuoti naują gyventojų pajamų apmokestinimą, kai GPM tarifas būtų susietas su pajamų dydžiu, nepriklausomai nuo jų šaltinio.
Savo ruožtu G. Paluckas gruodį sakė, kad nuo šių metų įsigaliojęs 16%. pelno mokestis galėtų būti padidintas dar vienu procentiniu punktu – anot jo, tai neturėtų pakenkti įmonių finansams ir konkurencingumui.
Tuo metu įvesti visuotinį NT mokestį premjeras teigė nematantis pagrindo. Pasak jo, augant NT vertei vis daugiau būsto savininkų apmokestinama jau galiojančiu mokesčiu.
Savo ruožtu R. Šadžius kiek anksčiau sakė, kad sprendimai dėl būsimo NT mokesčio bus priimti išsiaiškinus, kokį variantą labiau rems visuomenė.
