VMI kliento profilis: mokesčių administratorius nori viešai skelbti informaciją apie kiekvieną įmonę

„Tik nedidelė dalis verslininkų apskritai žino apie VMI kliento profilio egzistavimą, o aktyviai juo pasinaudojančių – visiška mažuma“, – sako Asta Dagilė, buhalterinės apskaitos paslaugų bendrovės „AS sprendimai“ vadovė, Inovatyvaus apskaitos verslo asociacijos prezidentė.

Tai patvirtina ir mokesčių administratoriaus VŽ pateikta informacija.

Nuo 2022 m. rugpjūčio, kai buvo atverti 252.000 Lietuvoje registruotų įmonių individualūs VMI kliento profiliai, iki 2024 m. sausio prie sistemos buvo prisijungę apie 16.500 bendrovių – apie 15% potencialių profilio naudotojų. 

Be to, dalies jų prisijungimas, tikėtina, buvo vienkartinis, o vėliau savo profiliu įmonė galėjo nebesidomėti.

„VMI kliento profiliui, kaip ir kiekvienam naujam įrankiui, reikia laiko įsitvirtinti rinkoje. Tačiau verslas susipažįsta su jo galimybėmis ir nauda, o vartotojų skaičius nuosekliai auga“, – VŽ tvirtina Rūta Giedrienė, VMI Kliento profilio projekto vadovė. 

Ji pabrėžia, kad VMI, atverdama įmonėms jų profilius, siekia stiprinti dialogą su verslu, taip pat – skatinti savarankiškai atlikti savo mokestines pareigas.

VMI kliento profilį sudaro 4 kriterijų grupės – registravimo, deklaravimo, mokėjimo, elgsenos. Tai informacija, kuri, kaip aiškina VMI, leidžia bendrovėms susipažinti su rizikomis, kurių jų veikloje įžvelgia mokesčių administratorius.

Įmonės rizikingumas atvaizduojamas šviesoforo principu: jei pagal tam tikrą kriterijų ji nėra rizikinga – matyti žalias rodiklis, jei vertinama kaip mažai rizikinga – geltonas, jei vertinama kaip rizikinga – raudonas.

Šiuo metu apie 31% Lietuvos bendrovių turi tik žalius rodiklius, dar 28% įmonių greta žalių rodiklių turi ne daugiau kaip tris geltonus rodiklius, naujausia statistika dalijasi mokesčių administratorius.   

Beveik 28% bendrovių turi vieną raudoną rodiklį, o 13% įmonių profiliuose raudonuoja mažiausiai du rodikliai.

Kodėl bendrovėms neįdomu

„Esu trijų įmonių vadovė, todėl turėjau galimybę panaršyti visų jų profiliuose. Trijose savo įmonėse radau dvi raudonas vietas“, – įspūdžiais dalijasi A. Dagilė.

Viena raudona vieta, anot jos, prajuokino – 6 Eur skola, atsiradusi nutraukus mokestinės paskolos sutartį, tapo priežastimi įmonę įvertinti kaip rizikingą.

„Raudonavo ir ta dalis, kur vertinamos ne kiekvieną mėnesį teikiamos deklaracijos už pastaruosius trejus metus, – buvome užmiršę paramos teikimo deklaraciją, su ja susivėlinome“, – pasakoja ji.

Įmonių nesidomėjimą savo VMI profiliu, anot jos, iš dalies galima paaiškinti tuo, kad dalis jo kriterijų verslo plėtrai nėra aktualūs.

„Pavyzdžiui, yra vertinama, ar „ManoVMI“ sistemoje yra pateiktas įmonės e. pašto adresas. Arba tai, ar nebuvo pateikta nulinių nekilnojamojo turto (NT) mokesčio deklaracijų. Gal tokie kriterijai svarbūs pačiai VMI, bet tikrai ne verslo vystymui“, – tvirtina A. Dagilė.

Dalis VMI profilyje pateikiamos informacijos, pavyzdžiui, apie darbo užmokesčio medianas, yra prieinama „Sodros“ atviruose duomenyse, be to, ten ši informacija pateikiama daug išsamiau, su konkrečiais skaičiais, atkreipia dėmesį A. Dagilė. 

„Tad VMI kliento profilyje apibendrintas žaliai ar pilkai nuspalvintas ratukas verslui nepasako nieko svarbaus“, – sako „AS sprendimų“ vadovė.  

Gintaras Juškauskas, mokesčių žinių platformos „Mokesčių sufleris“ ekspertas, auditorius, VMI kliento profilio naudą mokesčių  mokėtojui taip pat vertina gana skeptiškai.

„Be galimybės pačiai VMI pasiviešinti, kaip gerai ji viską daro, ir biudžetinių pinigų panaudojimo, mokesčių mokėtojui nieko naudingo ten nėra. Profilyje matome tą informaciją, kuri ir taip kiekvienai įmonei yra žinoma“, – teigia jis.  

R. Giedrienė sutinka: dalis bendrovių informaciją, pateikiamą profilyje, puikiai žino.

„Tikėtina, kad būtent jos patenka tarp tų 31% įmonių, turinčių tik žalius rodiklius. Tokiems klientams struktūruota, sisteminga ir lengvai suprantama informacija, pateikta vienoje vietoje, gali būti naudinga reputacijai stiprinti, nes kliento profilis leidžia ja dalinantis su savo partneriais“, – sako VMI atstovė.  

Nori profilius viešinti

Pasak R. Giedrienės, tikėtina, kad VMI kliento profilis tarp įmonių taptų populiaresnis, jei jis visas ar jo dalis taptų viešas.

„Latvijoje įdiegta mokesčių mokėtojų reitingavimo sistema yra vienas pavyzdžių, kaip viešai prieinami duomenys gali prisidėti prie verslo skaidrumo ir reputacijos stiprinimo“, – kaimyninės šalies praktiką mini ji.

R. Giedrienės teigimu, viešai skelbiama informacija ir Lietuvoje padėtų kurti skaidrią verslo aplinką, kurioje bendrovės laikosi aukštų standartų.

„Toks atvirumas prisideda skatinant mokesčių mokėtojus vykdyti savo įsipareigojimus atsakingai ir stiprina pasitikėjimą tiek verslu, tiek mokesčių administratoriumi“, – aiškina ji. 

Tiesa, tokia idėja Lietuvoje gali būti įgyvendinta, tik atlikus Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) pakeitimus. 

„Esame pasirengę diskusijai su Finansų ministerija ir verslo bendruomene dėl galimų pokyčių“, – sako R. Giedrienė.  

Pernai Latvijos valstybinė mokesčių tarnyba savo svetainėje paskelbė mokesčių mokėtojų vertinimą, kuris yra pagrįstas jų elgsenos, mokestinių įsipareigojimų vykdymo ir kitų kriterijų analize, pasakoja ji. 

„Netrukus Latvijoje bus vertinami šio sprendimo rezultatai. Tačiau jau dabar šalies mokesčių tarnyba stebi teigiamas klientų elgsenos tendencijas, kai, siekdamos kilstelėti savo reitingą, įmonės keičia savo mokesčių deklaravimo ir mokėjimo įpročius“, – sako R. Giedrienė.

Filosofinis klausimas

G. Juškausko nuomone, klausimas, ar reikia viešinti mokesčių mokėtojų profilių duomenis, yra iš principo filosofinis – nusakantis valstybės požiūrį ir jos judėjimo kryptį.

„Tarkime, Skandinavijos šalyse viskas yra vieša, net informacija apie fizinį asmenį – kiek jis gavo pajamų, kokių rūšių tos pajamos ir kiek mokesčių sumokėta. Skandinavų visuomenei toks viešumas yra visiškai priimtina norma. O, pavyzdžiui, kontinentinėje Europoje mokesčių mokėtojų duomenys visiškai neviešinami“, – lygina G. Juškauskas,

Kiekvienas šių variantų turi savo pliusų ir savo minusų, tad nėra pagrindo teigti, kad vienas jų yra blogas, o kitas – geras, pabrėžia jis.  

„Asmeniškai aš labiau palaikyčiau skandinavišką modelį. Mano galva, skaidrumas ir viešumas, sistemiškai žiūrint, yra didesnė vertybė nei tam tikrų privačių duomenų apsauga, o visuomenė iš to išloštų daugiau“, – kalba G. Juškauskas.

Ką verslui duotų toks viešumas, anot A. Dagilės, priklausytų nuo to, kokią informaciją atskleisti pasirinks VMI.

„Tikėtina,  kad duomenų atskleidimas pagerintų verslo aplinką, padėtų įmonėms atsargiau rinktis verslo partnerius. Tačiau dalis informacijos įmonių profiliuose yra gana jautri , o verslas nėra pratęs ja dalintis, pavyzdžiui, apie mokestines paskolas ar vėlavimus sumokėti mokesčius“, – svarsto ji.

Pasak R. Giedrienės, jokių konkrečių terminų dėl profilio informacijos viešinimo kol kas nėra numatyta.

Jei sprendimas viešinti profilių informaciją būtų priimtas, jo įgyvendinimo terminai, anot VMI atstovės, priklausytų nuo to, kiek užtruktų pakeisti teisės aktus ir parengti būtinus techninius sprendimus.

Priklauso ir nuo VMI specialisto

Akivaizdu, kad VMI kliento profiliui iki tobulybės dar toli. Jį reikėtų dar gerinti, ypač jei informacija apie įmones taptų laisvai prieinama visuomenei.

Kai kurie profilio kriterijai nėra informatyvūs, nes labiau atskleidžia ne įmonės rizikingumą, o VMI specialistų darbo kokybę, vieną iš abejotinų vietų mini A. Dagilė. 

Tokiu pavyzdžiu, anot jos, gali būti registravimo profilio kriterijus „Prašymai įregistruoti į PVM mokėtojus“: įmonė VMI kliento profilyje nurodoma kaip rizikinga, jei per 12 mėnesių ji 3 kartus teikė prašymą registruoti ją kaip PVM mokėtoją.

„Vieša paslaptis, kad registravimo kaip PVM mokėtojo klausimas labai priklauso nuo konkretaus registracijos informaciją vertinančio specialisto kompetencijų ar noro įsigilinti į situaciją. Po pirmo atmetimo įmonės neretai teikia pakartotinį prašymą įregistruoti į PVM mokėtojus su viltimi, kad prašymą svarstys kitas žmogus ir prašymas bus patenkintas. Todėl šis kriterijus labiau atspindi VMI procesų netobulumą, o ne mokesčių mokėtojo patikimumą ar nepatikimumą“, – svarsto A. Dagilė.

Kad bendrovė „užsidirbtų“ rizikingą – raudoną – įvertinimą, anot jos, kai kuriais atvejais užtenka palyginti nedidelių dalykų. Pavyzdžiui, raudonas signalas užsižiebia, jei pirmais savo gyvavimo metais įmonė paprašė VMI išdėstyti skolą ir kt.  

A. Dagilės nuomone, verslui būtų naudingiau, jei VMI leistų pinigus ne kliento profilio projekto plėtrai, o daugiau investuodama į stabilų e. deklaravimo sistemos (EDS) ir jos posistemių veikimą.   

„Buhalteriai ir verslo bendruomenė dažnai susiduria su neveikiančiomis, užstrigusiomis, „pakibusiomis“ deklaravimo sistemomis. VMI priekaištauja verslui, kad pagrindiniai duomenų ir deklaracijų teikimai vyksta paskutinėmis dienomis ir dėl padidėjusio apkrovimo sistemos sulėtėja. Bet drįsčiau teigti, kad sistema veikia gerai tiek, kiek ji atlaiko maksimalias apkrovas“, – sako „AS sprendimų“ vadovė. 

Sudėtinga prisijungti

Daiva Čibirienė, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė, MB „Sostinės auditoriai“ vadovė, dėl šio VMI įrankio itin griežta – jos nuomone, tai vienas nesėkmingiausių VMI projektų. Pirmiausia – dėl sudėtingo prisijungimo.

Ji teigia, kad, būdama įmonės vadove, negali matyti savo įmonės profilio, nes VMI nepadarė patogaus prisijungimo per VMI svetainę. 

Prie profilio reikia jungtis per VMI partnerės UAB „Finpass“ savitarnos svetainę, tačiau tai, pasak D. Čibirienės, nėra paprasta padaryti.

„Turiu 7 bankų kodų generatorius ir kvalifikuotą e. parašą per asmens tapatybės kortelę, tačiau techniškai prie profilio negaliu prisijungti. Nors prisijungimo langas sako, kad prisijungimas su asmens tapatybės kortelės e. parašu turėtų veikti, niekas neveikia. Reikėtų pirkti dar vieną kvalifikuotą parašą, kurį naudočiau tik prisijungti prie VMI kliento profilio. Nepirksiu“, – kalba D. Čibirienė.

G. Juškauskas sako apie trikdžius prisijungiant girdėjęs ir iš kai kurių savo klientų.

„Bet projektas nelabai seniai pradėtas ir ne viskas iš karto būna idealiai. Kliūva techniniai dalykai, o juos, kiek matau, VMI stengiasi spręsti, reaguoja į pastabas, trūkumus taiso. Galima tikėtis, kad ilgainiui vartotojai galės naudotis funkcionalia ir patogia sistema“, – problemos nesureikšmina jis.  

Augantis projektas

Anot R. Giedrienės, kliento profilis yra augantis projektas, o VMI, atsižvelgdama į verslo bendruomenės atsiliepimus ir pastabas, nuolat vertina šio įrankio efektyvumą, funkcionalumą, plėtros galimybes.

„Šiuo metu analizuojame, kaip galėtume dar labiau pritaikyti profilį prie verslo poreikių, pavyzdžiui, svarstome įtraukti naujų funkcionalumų, tokių kaip nemokumo rodikliai ir galimybė įmonėms dalintis profiliu viešai“, – pasakoja R. Giedrienė.

A. Dagilė abejoja, ar daug verslų norės dalintis profilio informacija su partneriais.

„Dalis šios informacijos yra tokia, kuria nesidalijama, pavyzdžiui, dėl mokestinių paskolų sutarčių“, – sako ji.