Gerėjant valdysenai atskleidė, kiek mokama nepriklausomiems VVĮ valdybų nariams

VVĮ įmonių analitikai kartu pabrėžia, kad jau 11 metų vertinama VVĮ valdysena kasmet gerėja, tačiau taip pat „didėja ir atotrūkis tarp labai gerai ir prastai vertinamų VVĮ“.  Silpniausia valdysenos sritimi jau kelis metus iš eilės išlieka VVĮ tvarumo ataskaitos.

Indekso lyderiai ir antilyderiai

Trečiadienį paskelbtas naujausias Valdymo koordinavimo centro (VKC) sudarytas VVĮ gerosios valdysenos indeksas.

Didelių įmonių kategorijoje geriausios valdysenos lyderio pozicijas toliau išlaiko AB „Ignitis grupė“. Vidutinio dydžio įmonių kategorijoje valdysenos lyderiu šiemet tituluojama AB „Smiltynės perkėla“, o mažų įmonių kategorijoje – VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Prasčiausiai indekse įvertintos mažesnės VVĮ, tarp jų UAB Statybos produkcijos sertifikavimo centras, UAB „Projektų ekspertizė“, UAB „Šilutės veislininkystė ir UAB „GVT“.

Nors didelių ir vidutinių VVĮ kategorijose vertinimai yra gerokai aukštesnis, labiausiai pasitemti reikėtų VĮ „Regitrai“, UAB „EPSO-G“ įmonių grupei, AB „Jonavos grūdams“ ir UAB Lietuvos monetų kalyklai.

„Vis dar matome ryškią takoskyrą tarp itin aukštus valdysenos standartus įdiegusių VVĮ ir tų, kurioms sekasi gerokai sunkiau tobulėti. Viliamės, kad Vyriausybės patvirtintas ir pradėtas įgyvendinti VVĮ pertvarkos planas leis įmonėms koncentruotis į svarbiausias funkcijas“, – pranešime cituojamas Vidas Danielius, Valdymo koordinavimo centro direktorius.

Jo vertinimu, gilesnė VVĮ valdysenos centralizacija ir portfelio optimizavimas duotų didelę naudą ir leistų spręstų problemas mažose įmonėse, kurios dėl ribotų administracinių išteklių šiandien praktiškai neturi galimybių stiprinti valdysenos kompetencijų.

Vertinant įmonių pasiekimus konkrečiose gerosios valdysenos srityse, už geriausią strateginį planavimą ir įgyvendinimą šiemet apdovanota UAB „Toksika“. Valdysenos pažangos nominacija skirta AB Lietuvos oro uostai, o profesionaliausia valdyba pripažinta AB „Kelių priežiūra“.

Kasmet sudaromas VVĮ Gerosios valdysenos indeksas yra vienas pagrindinių įrankių, kuriuo vertinami kokybiniai VVĮ valdysenos aspektai. Kiekviena VVĮ yra įvertinama pagal 260 kriterijų, atliepiant EBPO rekomendacijas, Skaidrumo, Atrankos bei Nuosavybės gairių bei kitus VVĮ veiklą reglamentuojančius dokumentus ir geriausias pasaulines praktikas.

Didžiausia pažanga valdybose

Pažymima, kad atliekant 2022-2023 metų VVĮ valdysenos analizę, 76% įmonių buvo įvertintos teigiamai (2021-2022 metais tokių buvo 58% įmonių), bendrasis VVĮ valdysenos vertinimas – pirmąkart šio indekso sudarymo istorijoje yra teigiamas (A raidė).

Reikšmingiausi VVĮ valdysenos pokyčiai ir didžiausia pažanga pasiekta kolegialių organų srityje. Šiemet 94 proc. įmonių yra teigiamai įvertintos už nepriklausomų ir depolitizuotų valdybų ir kitų kolegialių organų formavimo procesus.

Šiemet pirmąkart visų VVĮ valdybų ir stebėtojų tarybų pirmininkai yra nepriklausomi. Tuo tarpu renkamuose VVĮ kolegialių organų sudėtyse nepriklausomų narių dalis šiuo metu yra išaugusi iki beveik 64%.

Tai, VKC teigimu, atitinka gerąją EBPO valdysenos praktiką ir subalansuoto atstovavimo principus.

Kiek mokama valdybų nariams

VKC ataskaitoje pateikiama informacija, kad atsižvelgiantį VVĮ dydį nepriklausomiems valdybų nariams už darbą mokama nuo 943 Eur iki 1.699 Eur, o valdybų pirmininkams – nuo 1.278 Eur iki 2.402 Eur.

Pabrėžiama, kad atlyginimas  turi skatinti valdysenos tvarumą ir kad fiksuoto atlygio sistemas taikė 27 iš 32 VVĮ.  Likusios 5 VVĮ taikė valandinius įkainius ar atlygį už posėdžius.

Už skaidrumo principų laikymąsi teigiamai įvertinta 70% įmonių. Teigiamas pokytis matomas ne tik metinių pranešimų, kurie yra viena svarbiausių atskaitomybės formų, kokybėje, bet ir duomenų atskleidime VVĮ interneto svetainėse. Taip pat, pasak V. Danieliaus, didelė pažanga padaryta ir specialiųjų įpareigojimų dalyje, kuri pirmąkart įvertinta teigiamai.

Teigiamus įvertinimus strateginio planavimo ir įgyvendinimo srityje yra gavę 65% įmonių. Valdymo koordinavimo centro vertinimu, strateginių planų kokybė gerėja, tačiau nepakankama strategijų integracija į VVĮ veiklą, trūksta įvardytų poveikio priemonių, siekiant strateginių tikslų. 

Iš visų valdysenos kriterijų silpniausią įvertinimą turi VVĮ rengiamos tvarumo ataskaitos, nors lyginat su 2021-2022 metais padaryta pažanga ir nuo neigiamo vertinimo pakilta iki vidutinio vertinimo.

Pasak VKC, daugėja įmonių, kurios taiko tvaraus verslo vystymo praktikas, sistemingai diegia atitinkamas priemones, pasirengia Tvarumo politikas ir kitus funkcinius su tvarumu susijusius įsipareigojimus, tačiau Tvarumo ataskaitų dalis įvertinta kaip ir ankstesniais metais prasčiausiai iš visų valdysenos kriterijų.

„Ypač silpnai atskleidžiama tvarumo aplinka ir tikslai, nenurodomi pagrindiniai poveikiai, esminės rizikos, neatskleidžiami tvarumo tikslai su siektinais rodikliais“, – pranešime cituojamas V. Danielius.