Mokestiniai ginčai dėl automobilių: kokias klaidas daro verslas ir fiziniai asmenys
Įmonės mokestinius ginčus inicijavo dėl keturių klausimų – nesutapus mokesčių administratoriaus ir įmonės dėl automobilių nuomos santykių apibūdinimo, prekybos automobiliais pajamų apskaičiavimo, automobilių įsigijimo išlaidų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atskaitos nepripažinimo bei naudotų automobilių PVM maržos schemos teisėtumo.
Ne išmoka už nuomą, o darbo užmokestis
Pasak MGK, automobilių nuomos santykių srityje įmonės inicijavo ginčus, kai įmonių išmokas už darbuotojų automobilių nuomą Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pripažino darbuotojų su darbo santykiais susijusiomis pajamomis (darbo užmokesčiu). Mokesčių administratorius laikė, kad nuomos sandoriais buvo siekiama išvengti mokesčio ir pritaikė turinio viršenybės prieš formą principą.
Nemažai ginčų taip pat kilo dėl prekybos automobiliais, nuslepiant gautas pajamas ar jų dalį. Mokesčių administratorius, apskaičiuodamas nuslėptas pajamas tokiais atvejais, taikė netiesioginius metodus, t. y. pajamas nustatė, atsižvelgdamas į įvairius šaltinius, pavyzdžiui, VŠĮ „Emprekis“ skelbiamas kainas, pirkėjų apklausas, skelbimuose nurodytas kainas.
Dėl PVM atskaitos ginčai reti
Kiek retesni ginčai dėl automobilio įsigijimo sąnaudų ar PVM atskaitos. Šioje srityje problemų kilo, kai mokesčių administratorius pripažino, kad įsigytas automobilis ar kita transporto priemonė faktiškai nebuvo naudojama verslo tikslams.
Dėl automobilių įsigijimo PVM atskaitos ginčų beveik nekyla, nes Lietuvoje PVM atskaita yra ribota, t. y. lengvojo automobilio įsigijimo PVM negali būti grąžinamas (nebent jis yra skirtas parduoti, išnuomojamas, juo vežami keleiviai arba jis priskirtas specialios paskirties transporto priemonėms, pavyzdžiui, kroviniams vežti). Tokiais atvejais, remiantis išplėtota Teisingumo teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustačius, kad automobilis nebenaudojamas PVM apmokestinamoje veikloje, PVM turi būti tikslinamas ir grąžinamas į biudžetą, primena MGK.
ES teisingumo teismas (byloje C?624/15) palankiai įvertino Lietuvos įmonės, parduodančios naudotus automobilius, situaciją, kurioje mokesčių administratoriaus buvo nutaręs, kad pardavėja nepagrįstai taikė „lengvatinę“ PVM maržos apmokestinimo schemą naudotiems automobiliams, kuriuos ji įsigijo iš kitos ES valstybės įmonės, nes pastaroji įmonė netaikė maržos apmokestinimo schemos parduotiems naudotiems automobiliams.
Teisingumo teismas nurodė, kad draudžiama nesuteikti apmokestinamajam asmeniui, gavusiam sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyti rekvizitai, susiję su maržos apmokestinimo schema ir neapmokestinimu PVM, teisės taikyti maržos apmokestinimo schemą, net kai per šių institucijų vėliau atliktą patikrinimą paaiškėja, kad apmokestinamasis prekybininkas, tiekęs naudotas prekes, iš tiesų šios schemos šių prekių tiekimui netaikė.
Turi susimokėti PVM Lietuvoje
Mokestiniuose ginčuose, susijusiuose su automobiliais, dalyvavo ir nemažai fizinių asmenų.
Anot MGK, ne vienas ginčas pastaraisiais metais kilo dėl gyventojams netikėtai atsiradusių PVM prievolių, įsigijus iš kitos ES valstybės asmens naują automobilį (nauju automobiliu pagal ES direktyvą laikomas automobilis, kurio rida mažesnė nei 6.000 km arba eksploatuotas mažiau nei 6 mėn.).
Nupirkęs automobilį iš kitos ES valstybės, gyventojas privalo pats sumokėti PVM Lietuvoje. Naujausia 2021 m. ginčų praktika parodė, kad PVM turi būti mokamas, neatsižvelgiant į aplinkybę, jog įsigyta transporto priemonė buvo pažeista autoįvykio metu (pvz., daužta) arba kad sandoriui buvo taikomas pardavėjo šalies pardavimo PVM ir dėl to susidarė dvigubas PVM .
Todėl MGK rekomendacija gyventojams, įsigyjantiems naujus automobilius iš kitos ES valstybės, reikalauti, kad pardavėjo šalyje būtų taikomas 0% PVM, o jei gavo sąskaitą su PVM, kreiptis į pardavėją dėl jos patikslinimo.
Įsigydavo per tarpininkus
Kitais atvejais gyventojai, įsigydami automobilius iš „neatsiskleidusių“ tarpininkų, jiems patiems netikėtai tapdavo importuotojais“, turinčiais susimokėti importo mokesčius. Taip atsitikdavo dėl to, kad Lietuvos automobilių prekybininkas, siekdamas išvengti savo mokestinių prievolių, automobilį gyventojui parduodavo ne savo, bet pirminio pardavėjo, pavyzdžiui, kitoje užsienio valstybėje (JAV, Šveicarijoje, Norvegijoje) registruoto pardavėjo (gyventojo ar įmonės) vardu. Dažniausiai gyventojai, įsigydami automobilį turguje ar per skelbimus internete, neatkreipdavo dėmesio į dokumentus.
Komisijos vertinimu, šiuo metu ši situacija turėtų keistis, nes automobilį galima įsigyti tik iš registruoto pardavėjo, turinčio savininko deklaravimo kodą. Tad ginčų turėtų mažėti, nebent gyventojai pateks į naujai sugalvotas prekiautojų pinkles.
Mokestis – ir nuo pardavimo pajamų
Komisijos teigimu, gyventojai ne visada žino, jog privalo sumokėti mokestį ir nuo automobilio pardavimo pajamų, jei automobilis neišlaikytas 3 metus. Tokiu atveju iš pardavimo pajamų gali būti atimama dokumente nurodyta turto įsigijimo kaina, todėl neverta susigundyti pardavėjo pasiūlymu įsigijimo dokumente nurodyti mažesnę kainą nei sumokėta. Automobilio remonto išlaidos neįeina į automobilio įsigijimo kainą, tačiau laikinai, 2019–2021 m., šios išlaidos gali būti atimamos iš gyventojų pajamų, pateikiant pajamų mokesčio deklaracijas už tuos metus, kuriais buvo atliktas remontas. Rekomendacija gyventojams: būti atidiems ir atkreipti dėmesį į dokumentus, kurių pagrindu įsigyjamas automobilis ar kita transporto priemonė, įvertinant, ar nurodytas tikrasis pardavėjas ir tikroji kaina.
