2020-09-19 18:12

Pandemija verčia išmokti taupyti: nuo ko pradėti

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Pasaulinė naujojo koronaviruso pandemija parodė, kad daugybė žmonių visame pasaulyje finansiškai nėra pasiruošę ne tik tokio masto, bet turbūt ir gerokai mažesniems sukrėtimams, o apie savo gerovę galvoti ima tik tuomet, kai kyla netikėtų iššūkių.

CNBC apklausa parodė, kad su didžiausiais iššūkiais susidūrė žmonės, kurie turėtų apie savo finansus galvoti daugiausia ir būti spėję bent iš dalies pasiruošti sudėtingoms situacijoms.

Maždaug penktadalis 24-34 m. ir ketvirtadalis 35-44 amžiaus amerikiečių teigia, kad per pandemiją išleido beveik visas turėtas santaupas.

Europos Parlamento atlikta apklausa rodo, kad daugiau nei pusė europiečių per pandemiją taip pat susidūrė su rimtais finansiniais iššūkiais: ketvirtadalis savo santaupas išleido anksčiau nei planuota, 14% apklaustųjų susidūrė su sunkumais apmokant paskolas ar kitus įsipareigojimus, būsto nuomą. Kas dešimtas apklaustasis teigė pinigų turėjęs skolintis iš artimųjų ar draugų.

Pandemija yra puikus metas peržiūrėti ir įvertinti savo finansinę padėtį tiems, kurie to dar nepadarė, rašo „bussinesinsider.com“ ir pateikia kelis svarbiausius patarimus.

Biudžeto peržiūra

Nemaža dalis žmonių su finansiniais iššūkiais susidūrė vien dėl to, kad niekuomet neturėjo aiškaus asmeninio ar šeimos biudžeto. Tai nereiškia, kad būtinai turite paruošti detalų „Excel“ failą, kuriame surašytumėte visas savo pastarojo meto išlaidas (nors tai būtų geras pasirinkimas), tačiau bent apytiksliai turėtumėte žinoti, kokia jūsų pajamų dalis kam atitenka. Labai svarbu įvertinti, kurios išlaidos yra neišvengiamos, pavyzdžiui, mokesčiai, paskolų įmokos, o kurių iš esmės prireikus būtų galima atsisakyti.

Karantino metu nemažai nebūtinų išlaidų, pavyzdžiui, lankymasis kavinėse, bent jau mėnesiui turėjo dingti iš biudžeto, tad nesunku palyginti, kiek pinigų per šį laiką buvo sutaupyta. 

Atsargos planas ir jo biudžetas

Norėdamas išvengti pastarojo meto situacijos kiekvienas šeimos ūkis turėtų turėti tiek atsargų, kad laikinas pajamų netekimas nesukeltų staigaus šoko. Idealiu atveju turi būti konkrečiai žinoma, kiek laiko šeima gali verstis su turimu atsargos biudžetu.

Panika praradus pajamas dažnai žmones su pinigais priverčia elgtis neprotingai ir tai gali turėti blogų pasekmių.

Būtina tiksliai žinoti, kiek pinigų skirta atsargos planui, kokia jų dalis kam turi būti išleista ir kiek laiko bus galima išgyventi, iki kol sąskaitą pasieks naujas atlyginimas.

Sveikatos apsauga

Atsargų biudžete būtina skirti atskirą skiltį sveikatai. Daugelis savo santaupas skiria įvairiems elektronikos pirkiniams, kelionėms, tačiau santaupas kaupti svarbiausia ne tam.

Ši pandemija parodė, kaip svarbu turėti sveikatai skirtą santaupų dalį, mat susirgus tai yra vienintelis svarbus dalykas, kuris, be kita ko, dar ir pareikalauja didelių išlaidų.                                            

Finansinis raštingumas

Finansinis raštingumas – itin plati tema. Taupymas nėra vien kasmėnesinis pinigų pervedimas į vieną iš turimų sąskaitų. Apie investavimą ir kitus taupymo būdus reiktų pagalvoti iki tol, kol panašios pandemijos nenutiko dar kartą.

Maži dalykai svarbūs

Šeimos biudžetas, kurio svarba aprašyta anksčiau, tikėtina, išryškins vieną faktą – nebūtinas, spontaniškas ar net kvailas išlaidas. Tokios išlaidos reikalingos, jos suteikia džiaugsmo, tačiau turėtų sudaryti tik itin nedidelę šeimos biudžeto dalį.

52795
130817
52791