Įmonių obligacijos: dar menkai pramintas kelias į verslo auginimą

Publikuota: 2018-06-25
Įmonės nuotr.
Įmonės nuotr.
„Lewben Investment Management“ direktorius

Verslo pasaulyje pasitaiko, kai gerą idėją numarina pats autorius, nusivylęs, kad savo projektui įgyvendinti negavo banko finansavimo. Nėra užstato, lėšų srauto, tik geras verslo projektas ir tikėjimas juo, – bet bankui to nepakanka. Tokiais atvejais spragą gali užpildyti keli alternatyvūs finansavimo būdai. Vienas jų – obligacijos. Klasikinė priemonė, leidžianti paauginti verslą iki etapo, kai juo susidomės ir bankai.

Būsiu atviras: Lietuvoje obligacijų rinka kol kas vangi. Priežasčių yra bent kelios, tačiau bene didžiausią poveikį turėjo kelios liūdnai pagarsėjusios istorijos, kai įmonės negrąžino obligacijomis pasiskolintų pinigų. Tai rimtai pažeidė šią finansų rinkos dalį pačioje jos formavimosi pradžioje. Tačiau kitur pasaulyje obligacijos sėkmingai leidžiamos ir didesnė dalis skolų kapitalo rinkose yra būtent obligacijų pavidalu.

Iš tiesų obligacija – dar viena skolinimosi forma šalia tokių įprastų kaip kreditas ar lizingas. Kalbame apie tą pačią skolą, tačiau skiriasi skolinimosi sąlygos ir aplinkybės – užstatas, grąžinimo terminai, lengviau ar sunkiau pasiskolinti. Vienas svarbiausių obligacijų emisijos tikslų – padėti augti ir tuo pat metu minimaliai varžyti verslo subjekto veiksmus. Žinoma, už laisvę reikia mokėti, todėl obligacijų palūkanos paprastai būna didesnės nei banko paskolų. Pastaruoju metu Lietuvoje fiksuojamas gerokai išaugęs tokios grąžos ir rizikos profilio finansinių priemonių poreikis. Sąlygos joms plėtoti – palankios: rinkoje daug pavienių asmenų, kurie būtų linkę skolinti, ir daug pavienių verslų, kuriems reikėtų pasiskolinti. Obligacijos – priemonė, galinti tokius poreikius įgyvendinti.

Vienas didžiausių obligacijų privalumų – jų emitentas turi aiškiai apibrėžtą terminą, iki kada turi būti baigtas projektas, kuriam skolinamasi. Tai reiškia, kad projekto metu vykdytojas nejaučia spaudimo, kokį jaustų pasiskolinęs iš banko, kai kas mėnesį reikėtų mokėti kredito ir palūkanų įmokas. Obligacijų atveju skola gali būti sumokėta termino pabaigoje, o palūkanų mokėjimą galima lanksčiai nusistatyti. Pasiskolinusi obligacijomis, įmonė nėra suvaržoma tokios kontrolės, kokią jaustų pritraukusi akcinio kapitalo.

Skolinimasis obligacijomis leidžia susitelkti į galutinį rezultatą ir jo siekti, nors įmonė neturi užtikrinto lėšų srauto ar užstato, kurio reikalautų bankas. Taigi sudaroma galimybė imtis verslo nišiniams dalyviams, įgyvendinti perspektyvius ar labai novatoriškus projektus, išliekant verslo savininku ir nesusivaržant kas mėnesį mokamomis kredito įmokomis bankui ar naujų akcininkų kontrole.

Obligacijos veiksmingos kaip tarpinis finansavimas (angl. bridge financing): verslas paauginamas tiek, kad galima būtų kreiptis į banką. Svarbu, kad obligacijos suteikia galimybę pasiskolinti lietuviškoms smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms, kurių apyvarta siekia nuo 50 iki 250 mln. eurų. Tai galimybė skolintis įmonėms be istorijos, kapitalo, užstato, bet turinčioms gerą verslo planą. Obligacijos savininkui rūpi galutinis rezultatas, to tikėdamasis jis suteikia laiko įgyvendinti planą ir palieka ramybėje projekto vykdytoją visą laikotarpį, kuriam išleidžiama obligacijų emisija.

Didžiausias ir ryškiausiai matomas obligacijų trūkumas – toks skolinimasis yra palyginti brangus. Bet, įdėmiau pažvelgus, matematika nėra tokia jau atstumianti. Tarkime, nekilnojamojo turto įmonė įgyvendina projektą. Bankas veikiausiai reikalaus, kad ji turėtų savo sklypą su statybos leidimais, detaliaisiais planais ir kitais atributais – tai tokiame versle sudaro apie 25–30% bendrų sąnaudų. Visa, kas turima, įkeičiama bankui, ir jis pagal faktą finansuoja statybas. Plėtojant projektą, reikia kas mėnesį grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas. Ką tai reiškia NT plėtotojui? Tai reiškia, kad kol jis neparduos tam tikro skaičiaus NT vienetų (pvz., butų), pajamų nebus, tik išlaidos. Be to, palūkanos mokamos nuo visos paskolintos sumos, nors galbūt panaudota tik nedidelė dalis lėšų.

Obligacijų modelis siūlo alternatyvą: projektui reikalinga suma skolinamasi tam tikram terminui. Gautą sumą projekto įgyvendintojas gali naudoti savo nuožiūra, jis žino, kiek termino pabaigoje bus mokama obligacijų turėtojams, o projektą įgyvendinant palūkanos gali būti ir nemokamos. Obligacijų palūkanos iki termino pabaigos tikrai nesikeis, o banko palūkanos – neprognozuojamos. Projektas baigiamas, parduodamas tam tikras skaičius butų, skola grąžinama.

Reikia pripažinti, kad bankų paskolų ir obligacijų palūkanos smarkiai skiriasi: Lietuvoje, priskiriamoje prie aukštesnės rizikos šalių, kur verslas – palyginti jaunas, obligacijų palūkanos vidutiniškai siekia 12%. Banke būtų galima tikėtis 4–5%. Ir vis dėlto: galima pasiskolinti pigiau, bet juk pusiaukelėje reikės atiduoti – iš ko? „Pigu“ šiuo atveju – netinkama sąvoka, turėtų būti atsižvelgiama į visą finansavimo logiką, o ji tokia: aritmetiškai tą pačią sumą pigiau pasiskolinti banke, bet įvertinus pinigų srautus projekto metu – obligacijų pranašumas dažnai didesnis.

Jei projekto vykdytojas iš tiesų tiki savo verslo idėja, obligacijos verslą gali galiausiai atvesti į tradicines kapitalo rinkas. Dar daugiau – obligacijų pirkėjai, ypač iš kitų šalių, turi savo ryšių, sąsajų su kitų šalių rinkomis, taigi emitentui dar išplečiamos produkcijos pardavimo galimybės.

Žvelgiant į pasaulinius pavyzdžius matyti, kad obligacijų emisija gali būti svarbus įrankis siekiant pasitikrinti rinkos vertinimus ir reakcijas į didelius sukrėtimus ar krizes. Štai pasaulinė automobilių milžinė „Volkswagen AG“ 2015 m. atsidūrė vieno didžiausių skandalų per visą automobilių pramonės istoriją – vadinamojo „dyzelgeito“ – epicentre. S

kandalo žala koncerno reputacijai – milžiniška, pasitikėjimas bendrovės skleidžiama žinia sumenko, anksčiau leistų obligacijų pajamingumas smarkiai kilo. Tačiau „Volkswagen“ ėmėsi veiksmų, pradėjo radikaliai keisti prioritetus, planuoti didelę elektromobilių programą. Ar rinka patikėjo? „Volkswagen“ neseniai išleido 500 mln. eurų vertės 3 metų termino obligacijų emisiją ir sėkmingai ją išplatino vos už 0,375% siekiančias metines palūkanas. Štai ir atsakymas.

Kredito rinka nėra tik bankas ar tik obligacijos, tai bendras procesas. Obligacijų rinka puikiai veikia Vokietijoje, Skandinavijoje, o Baltijos šalyse šios rinkos augimą pristabdo ir išsiugdytas mąstymo būdas – jei jau bankas nepaskolino, vadinasi, projektas pasmerktas, alternatyvos užmirštamos. Jei ir prisimenamos – matomi tik pliki palūkanų skaičiai, o po jais slypinčios logikos įžvelgti nesistengiama. Laikas prisijaukinti obligacijas.

Komentaro autorius – Ruslanas Andrejevas, „Lewben Investment Management“ direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Su interneto banku apsieitų kas trečias, tačiau skyriais tebesinaudoja 40% gyventojų 

Maždaug kas trečias (31%) šalies gyventojas jau dabar būtų pasirengęs naudotis vien tik skaitmeninio banko...

Finansai
2019.11.18
Ministerija siūlo viešinti per trejus metus skirtą paramą Premium 1

Valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės, kurios suteikė paramą ar labdarą, apie tai turi pranešti savo...

Finansai
2019.11.18
„Citadele“ tapo ketvirtu banku Lietuvoje, siūlančiu mokėjimus ištisą parą

„Citadele“ banko filialo Lietuvoje klientai nuo šiol gali atlikti momentinius mokėjimus eurais, t. y.

Finansai
2019.11.18
Pasaulyje pirmaujančių FinTech inovatorių reitinge - vienintelė Lietuvos įmonė Verslo tribūna 4

Tarptautinė audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovė KPMG kartu su rizikos kapitalo investicijų fondu...

Finansai
2019.11.18
Bankai grynųjų paslaugas vis labiau patiki savitarnai

Daliai bankų toliau perkeliant grynųjų pinigų operacijas iš skyrių į savitarnos erdves, kredito įstaigų...

Finansai
2019.11.17
Blokų grandinė: finansų paslaugų sektorių prislėgė nusivylimas Premium 3

Blokų grandinės technologija turėjo išstumti bankus ir suteikti galimybę pasauliui „pačiam būti (savo)...

Technologijos
2019.11.17
Šiaulių bankas pasirinko naują šūkį ir įvaizdį 6

Šiaulių bankas pristatė naują įvaizdžio strategiją, vizualinį identitetą ir šūkį „Jūsų bankas – arčiau jūsų“.

Rinkodara
2019.11.16
V. Šapoka: valstybinio banko steigimas – brangus ir rizikingas 2

Finansų ministras santūriai vertina prezidento Gitano Nausėdos ir kai kurių parlamentarų svarstymus, jog...

Finansai
2019.11.15
V. Vasiliauskas: siūlomas bankų mokestis – grubiausias apmokestinimo modelis 4

Lietuvos banko valdybos pirmininkas kritikuoja valdančiųjų siekį nuo sausio įvesti bankų aktyvų mokestį. Vito...

Finansai
2019.11.15
SEB įspėjo, kad buvo apklaustas žurnalistų dėl pinigų plovimo 8

Užbėgdama už akių Švedijos bankininkystės grupė SEB įspėjo visuomenę, kad gali paaiškėti informacijos apie...

Rinkos
2019.11.15
„Luminor“ rezultatai: pelnas krito 2,6 karto, paskolų portfelis susitraukė 9% 3

Baltijos šalių banko „Luminor“ grynasis pelnas per trečią ketvirtį susitraukė 2,6 karto, o šiemet...

Rinkos
2019.11.15
Kai rūpesčiai – skirtingi 4

„Quo vadis, VVĮ?“ – vakar gal retoriškai, o gal vis dėlto tikėdamasis atsakymo paklausė ekonomistas Nerijus...

Verslo aplinka
2019.11.15
Įmonės vis giliau lenda į tiekėjų kišenę, atsiskaitymai ilgėja visuose sektoriuose Premium 1

Naujausi duomenys rodo, kad įmonių tarpusavio vėlavimai atsiskaityti per pastaruosius 12 mėnesių Lietuvoje...

Finansai
2019.11.15
Bankai neigiamų palūkanų iššūkį pavertė nauja uždarbio galimybe Premium 4

Bankai sutartyse su verslo ir privačiais klientais numato, kad kintama paskolų marža negali būti mažesnė nei...

Finansai
2019.11.15
Seime žlugo planas stabdyti urėdijų reformą 

Seimas po svarstymo ketvirtadienį pritarė Miškų įstatymo pataisoms, kurios iš esmės nesiskiria nuo ankstesnio...

Finansai
2019.11.14
G. Nausėda: valstybinis bankas neturėtų būti tabu 14

Šalies prezidentas sako, kad padėtis bankų rinkoje verčia pradėti galvoti apie valstybinio komercinio banko...

Finansai
2019.11.14
Pensijų anuitetų centralizavimą „Sodroje“ atideda pusmečiui iki 2020 m. liepos

Pensijų anuitetų centralizavimą ir mokėjimo perdavimą „Sodrai“ siūloma atidėti pusei metų iki 2020 m. liepos...

Finansai
2019.11.14
Lietuvos skolinimasis 100-ui metų: utopija ar reali galimybė Premium

Daugėjant šalių, kurios skolinasi net ne dešimtmečiams, bet šimtmečiams, analitikai svarsto, kad tokia...

Rinkos
2019.11.14
„General Financing“ vadovas – N. Crameris 

Pirkimo išsimokėtinai paslaugų ir vartojimo kreditų bendrovės „General Financing“ vadovu tapo įmonės...

Finansai
2019.11.14
ES ekonomikos augimas ilgam gulasi į L formos kreivę Premium

Europos Sąjungos (ES) ekonomika įžengia į mažų skaičių laikotarpį – mažo augimo, mažos infliacijos ir mažų...

Finansai
2019.11.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau