Įmonių obligacijos: dar menkai pramintas kelias į verslo auginimą

Publikuota: 2018-06-25
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
„Lewben Investment Management“ direktorius

Verslo pasaulyje pasitaiko, kai gerą idėją numarina pats autorius, nusivylęs, kad savo projektui įgyvendinti negavo banko finansavimo. Nėra užstato, lėšų srauto, tik geras verslo projektas ir tikėjimas juo, – bet bankui to nepakanka. Tokiais atvejais spragą gali užpildyti keli alternatyvūs finansavimo būdai. Vienas jų – obligacijos. Klasikinė priemonė, leidžianti paauginti verslą iki etapo, kai juo susidomės ir bankai.

Būsiu atviras: Lietuvoje obligacijų rinka kol kas vangi. Priežasčių yra bent kelios, tačiau bene didžiausią poveikį turėjo kelios liūdnai pagarsėjusios istorijos, kai įmonės negrąžino obligacijomis pasiskolintų pinigų. Tai rimtai pažeidė šią finansų rinkos dalį pačioje jos formavimosi pradžioje. Tačiau kitur pasaulyje obligacijos sėkmingai leidžiamos ir didesnė dalis skolų kapitalo rinkose yra būtent obligacijų pavidalu.

Iš tiesų obligacija – dar viena skolinimosi forma šalia tokių įprastų kaip kreditas ar lizingas. Kalbame apie tą pačią skolą, tačiau skiriasi skolinimosi sąlygos ir aplinkybės – užstatas, grąžinimo terminai, lengviau ar sunkiau pasiskolinti. Vienas svarbiausių obligacijų emisijos tikslų – padėti augti ir tuo pat metu minimaliai varžyti verslo subjekto veiksmus. Žinoma, už laisvę reikia mokėti, todėl obligacijų palūkanos paprastai būna didesnės nei banko paskolų. Pastaruoju metu Lietuvoje fiksuojamas gerokai išaugęs tokios grąžos ir rizikos profilio finansinių priemonių poreikis. Sąlygos joms plėtoti – palankios: rinkoje daug pavienių asmenų, kurie būtų linkę skolinti, ir daug pavienių verslų, kuriems reikėtų pasiskolinti. Obligacijos – priemonė, galinti tokius poreikius įgyvendinti.

Vienas didžiausių obligacijų privalumų – jų emitentas turi aiškiai apibrėžtą terminą, iki kada turi būti baigtas projektas, kuriam skolinamasi. Tai reiškia, kad projekto metu vykdytojas nejaučia spaudimo, kokį jaustų pasiskolinęs iš banko, kai kas mėnesį reikėtų mokėti kredito ir palūkanų įmokas. Obligacijų atveju skola gali būti sumokėta termino pabaigoje, o palūkanų mokėjimą galima lanksčiai nusistatyti. Pasiskolinusi obligacijomis, įmonė nėra suvaržoma tokios kontrolės, kokią jaustų pritraukusi akcinio kapitalo.

Skolinimasis obligacijomis leidžia susitelkti į galutinį rezultatą ir jo siekti, nors įmonė neturi užtikrinto lėšų srauto ar užstato, kurio reikalautų bankas. Taigi sudaroma galimybė imtis verslo nišiniams dalyviams, įgyvendinti perspektyvius ar labai novatoriškus projektus, išliekant verslo savininku ir nesusivaržant kas mėnesį mokamomis kredito įmokomis bankui ar naujų akcininkų kontrole.

Obligacijos veiksmingos kaip tarpinis finansavimas (angl. bridge financing): verslas paauginamas tiek, kad galima būtų kreiptis į banką. Svarbu, kad obligacijos suteikia galimybę pasiskolinti lietuviškoms smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms, kurių apyvarta siekia nuo 50 iki 250 mln. eurų. Tai galimybė skolintis įmonėms be istorijos, kapitalo, užstato, bet turinčioms gerą verslo planą. Obligacijos savininkui rūpi galutinis rezultatas, to tikėdamasis jis suteikia laiko įgyvendinti planą ir palieka ramybėje projekto vykdytoją visą laikotarpį, kuriam išleidžiama obligacijų emisija.

Didžiausias ir ryškiausiai matomas obligacijų trūkumas – toks skolinimasis yra palyginti brangus. Bet, įdėmiau pažvelgus, matematika nėra tokia jau atstumianti. Tarkime, nekilnojamojo turto įmonė įgyvendina projektą. Bankas veikiausiai reikalaus, kad ji turėtų savo sklypą su statybos leidimais, detaliaisiais planais ir kitais atributais – tai tokiame versle sudaro apie 25–30% bendrų sąnaudų. Visa, kas turima, įkeičiama bankui, ir jis pagal faktą finansuoja statybas. Plėtojant projektą, reikia kas mėnesį grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas. Ką tai reiškia NT plėtotojui? Tai reiškia, kad kol jis neparduos tam tikro skaičiaus NT vienetų (pvz., butų), pajamų nebus, tik išlaidos. Be to, palūkanos mokamos nuo visos paskolintos sumos, nors galbūt panaudota tik nedidelė dalis lėšų.

Obligacijų modelis siūlo alternatyvą: projektui reikalinga suma skolinamasi tam tikram terminui. Gautą sumą projekto įgyvendintojas gali naudoti savo nuožiūra, jis žino, kiek termino pabaigoje bus mokama obligacijų turėtojams, o projektą įgyvendinant palūkanos gali būti ir nemokamos. Obligacijų palūkanos iki termino pabaigos tikrai nesikeis, o banko palūkanos – neprognozuojamos. Projektas baigiamas, parduodamas tam tikras skaičius butų, skola grąžinama.

Reikia pripažinti, kad bankų paskolų ir obligacijų palūkanos smarkiai skiriasi: Lietuvoje, priskiriamoje prie aukštesnės rizikos šalių, kur verslas – palyginti jaunas, obligacijų palūkanos vidutiniškai siekia 12%. Banke būtų galima tikėtis 4–5%. Ir vis dėlto: galima pasiskolinti pigiau, bet juk pusiaukelėje reikės atiduoti – iš ko? „Pigu“ šiuo atveju – netinkama sąvoka, turėtų būti atsižvelgiama į visą finansavimo logiką, o ji tokia: aritmetiškai tą pačią sumą pigiau pasiskolinti banke, bet įvertinus pinigų srautus projekto metu – obligacijų pranašumas dažnai didesnis.

Jei projekto vykdytojas iš tiesų tiki savo verslo idėja, obligacijos verslą gali galiausiai atvesti į tradicines kapitalo rinkas. Dar daugiau – obligacijų pirkėjai, ypač iš kitų šalių, turi savo ryšių, sąsajų su kitų šalių rinkomis, taigi emitentui dar išplečiamos produkcijos pardavimo galimybės.

Žvelgiant į pasaulinius pavyzdžius matyti, kad obligacijų emisija gali būti svarbus įrankis siekiant pasitikrinti rinkos vertinimus ir reakcijas į didelius sukrėtimus ar krizes. Štai pasaulinė automobilių milžinė „Volkswagen AG“ 2015 m. atsidūrė vieno didžiausių skandalų per visą automobilių pramonės istoriją – vadinamojo „dyzelgeito“ – epicentre. S

kandalo žala koncerno reputacijai – milžiniška, pasitikėjimas bendrovės skleidžiama žinia sumenko, anksčiau leistų obligacijų pajamingumas smarkiai kilo. Tačiau „Volkswagen“ ėmėsi veiksmų, pradėjo radikaliai keisti prioritetus, planuoti didelę elektromobilių programą. Ar rinka patikėjo? „Volkswagen“ neseniai išleido 500 mln. eurų vertės 3 metų termino obligacijų emisiją ir sėkmingai ją išplatino vos už 0,375% siekiančias metines palūkanas. Štai ir atsakymas.

Kredito rinka nėra tik bankas ar tik obligacijos, tai bendras procesas. Obligacijų rinka puikiai veikia Vokietijoje, Skandinavijoje, o Baltijos šalyse šios rinkos augimą pristabdo ir išsiugdytas mąstymo būdas – jei jau bankas nepaskolino, vadinasi, projektas pasmerktas, alternatyvos užmirštamos. Jei ir prisimenamos – matomi tik pliki palūkanų skaičiai, o po jais slypinčios logikos įžvelgti nesistengiama. Laikas prisijaukinti obligacijas.

Komentaro autorius – Ruslanas Andrejevas, „Lewben Investment Management“ direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kur Europoje mažiausiai ir daugiausiai apmokestinami stiprieji gėrimai  1

Visos ES valstybės narės akcizo mokesčiu apmokestina alkoholinius gėrimus, o mokestis gula į galutinę prekės...

Finansai
2020.08.02
Naujas „Apple“ pirkinys „iPhone“ galės paversti mokėjimų terminalais

JAV technologijų milžinė „Apple“ už maždaug 100 mln. USD įsigijo Kanados finansinių technologijų startuolį...

Technologijos
2020.08.02
Prekybos tinklų apžvalga: „Lidl“ pelningumo rodikliu vejasi „Maximą“ Premium

Augti sparčiau nei bendra mažmeninės prekybos rinka pernai pavyko „Norfos mažmenai“ ir „Lidl Lietuvai“.

Prekyba
2020.08.02
Ar pavyks išspausti daugiau mokesčių iš tarptautinių korporacijų Premium

„Savoy“ viešbutis jau 131 metus priima turtingus ir įtakingus klientus. Tačiau, nepaisant art deco dizaino ir...

Finansai
2020.08.02
„Fintech“ svajonės, kurios nesiderina su vidine bankų politika 7

Prisimenu „fintech“ rinkoje tvyrojusį ažiotažą ir laukimą, kol valstybės pradės taikyti Antrąją Mokėjimo...

Finansai
2020.08.01
Pritarta jau 8 ekonomikos DNR plano koncepcijoms

Penktadienį trečiajame Ateities ekonomikos DNR Investicijų komiteto posėdyje aptartos dar 6-ios vertinimui...

Finansai
2020.07.31
Baigiamos teikti paskolos labiausiai nukentėjusiems nuo COVID-19

Penktadienį „Invega“ baigia teikti paskolas labiausiai nukentėjusiems verslams. Per finansų tarpininkus...

Gazelė
2020.07.31
Po lengvatinių „Invegos“ paskolų dalybų – atlyginimų šuolis iki 16.000 Eur Premium 5

Lietuvos verslo sutelktinio finansavimo platforma „Finbee verslui“, paplušėjusi su lengvatinių valstybinių...

Rinkos
2020.07.31
Nauja laikino įdarbinimo tvarka nebeskatins įsivežti pigios darbo jėgos 2

Nauja užsienio šalių darbuotojų komandiruočių į Lietuvą tvarka nebeskatins darbdavių atsivežti pigios darbo...

Finansai
2020.07.31
Šiaulių banko pelnas traukėsi 25% 4

Pirmą šių metų pusmetį Šiaulių banko grupės pelnas mažėjo panašiu tempu, kaip ir didžiųjų šalyje veikiančių...

Rinkos
2020.07.31
Pirmasis mūšis – nepralaimėtas 5

Naujausi ekonominiai rodikliai rodo, kad šalies ūkis jau atsigauna, nors ir labai netolygiai, skelbia...

Verslo aplinka
2020.07.31
Nauja mokestinė NT investuotojų realybė: nupirko tūkstančius liudijimų, šešėlio šuolio kol kas nepastebi Premium

Į butus nuomai investavę Lietuvos gyventojai vien per liepą papildomai nupirko apie 2.500 verslo liudijimų,...

Rinkos
2020.07.31
Tiekimo grandinės: ko galima pasimokyti iš vartojimo prekių milžinės „Unilever“ patirties  Premium

Įmonėms, kurios geba per pandemiją greitai prisiderinti prie naujų verslo sąlygų, tai atsiperka su kaupu,...

Finansai
2020.07.31
MacKenzie Scott, buvusi J. Bezoso sutuoktinė, aukoja milijardus labdarai Premium

Viena iš turtingiausių pasaulio moterų MacKenzie Scott, buvusi MacKenzie Bezos, socialiniuose tinkluose...

Laisvalaikis
2020.07.30
Cigarečių kontrabanda iš Baltarusijos kopia į naujas aukštumas  6

Per pirmą pusmetį viršiję viso 2019 m. sulaikyto nelegalių cigarečių krovinio apimtis, muitininkai ir toliau...

„SME Finance“ teiks lizingą ir ilgalaikes verslo paskolas 1

Lietuvos faktoringo paslaugų bendrovė „SME Finance“ žengia į lizingo ir ilgalaikių verslo paskolų nišą.

Rinkos
2020.07.30
V. Vasiliauskas: mažesnį BVP smukimą nei lauktas galėjo lemti fiskalinis atsakas  4

Naujausi ekonominiai rodikliai  rodo, kad šalies ūkis jau atsigauna, nors ir labai netolygiai, skelbia...

Finansai
2020.07.30
VMI atrado labai pigiai būstą akcininkams suteikusių įmonių 11

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skelbia apie kelis atvejus, kai įmonių lėšomis buvo tenkinami privatūs...

Statyba ir NT
2020.07.30
Investuotojas pasinaudojo SEB padaryta klaida, bet trinti rankomis neteko Premium 4

Jei finansų tarpininkas, skelbdamas investicinių produktų vertes, padaro klaidą ir klientai šia klaida...

Rinkos
2020.07.30
Siurprizas: antrąjį ketvirtį BVP susitraukė, bet mažiau nei prognozavo ekonomistai Premium 2

Lietuvos bendrojo vidaus produkto realus pokytis 2020 m. antrąjį ketvirtį – patį pandemijos nulemtų...

Finansai
2020.07.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus