Įmonių obligacijos: dar menkai pramintas kelias į verslo auginimą

Publikuota: 2018-06-25
Įmonės nuotr.
Įmonės nuotr.
„Lewben Investment Management“ direktorius

Verslo pasaulyje pasitaiko, kai gerą idėją numarina pats autorius, nusivylęs, kad savo projektui įgyvendinti negavo banko finansavimo. Nėra užstato, lėšų srauto, tik geras verslo projektas ir tikėjimas juo, – bet bankui to nepakanka. Tokiais atvejais spragą gali užpildyti keli alternatyvūs finansavimo būdai. Vienas jų – obligacijos. Klasikinė priemonė, leidžianti paauginti verslą iki etapo, kai juo susidomės ir bankai.

Būsiu atviras: Lietuvoje obligacijų rinka kol kas vangi. Priežasčių yra bent kelios, tačiau bene didžiausią poveikį turėjo kelios liūdnai pagarsėjusios istorijos, kai įmonės negrąžino obligacijomis pasiskolintų pinigų. Tai rimtai pažeidė šią finansų rinkos dalį pačioje jos formavimosi pradžioje. Tačiau kitur pasaulyje obligacijos sėkmingai leidžiamos ir didesnė dalis skolų kapitalo rinkose yra būtent obligacijų pavidalu.

Iš tiesų obligacija – dar viena skolinimosi forma šalia tokių įprastų kaip kreditas ar lizingas. Kalbame apie tą pačią skolą, tačiau skiriasi skolinimosi sąlygos ir aplinkybės – užstatas, grąžinimo terminai, lengviau ar sunkiau pasiskolinti. Vienas svarbiausių obligacijų emisijos tikslų – padėti augti ir tuo pat metu minimaliai varžyti verslo subjekto veiksmus. Žinoma, už laisvę reikia mokėti, todėl obligacijų palūkanos paprastai būna didesnės nei banko paskolų. Pastaruoju metu Lietuvoje fiksuojamas gerokai išaugęs tokios grąžos ir rizikos profilio finansinių priemonių poreikis. Sąlygos joms plėtoti – palankios: rinkoje daug pavienių asmenų, kurie būtų linkę skolinti, ir daug pavienių verslų, kuriems reikėtų pasiskolinti. Obligacijos – priemonė, galinti tokius poreikius įgyvendinti.

Vienas didžiausių obligacijų privalumų – jų emitentas turi aiškiai apibrėžtą terminą, iki kada turi būti baigtas projektas, kuriam skolinamasi. Tai reiškia, kad projekto metu vykdytojas nejaučia spaudimo, kokį jaustų pasiskolinęs iš banko, kai kas mėnesį reikėtų mokėti kredito ir palūkanų įmokas. Obligacijų atveju skola gali būti sumokėta termino pabaigoje, o palūkanų mokėjimą galima lanksčiai nusistatyti. Pasiskolinusi obligacijomis, įmonė nėra suvaržoma tokios kontrolės, kokią jaustų pritraukusi akcinio kapitalo.

Skolinimasis obligacijomis leidžia susitelkti į galutinį rezultatą ir jo siekti, nors įmonė neturi užtikrinto lėšų srauto ar užstato, kurio reikalautų bankas. Taigi sudaroma galimybė imtis verslo nišiniams dalyviams, įgyvendinti perspektyvius ar labai novatoriškus projektus, išliekant verslo savininku ir nesusivaržant kas mėnesį mokamomis kredito įmokomis bankui ar naujų akcininkų kontrole.

Obligacijos veiksmingos kaip tarpinis finansavimas (angl. bridge financing): verslas paauginamas tiek, kad galima būtų kreiptis į banką. Svarbu, kad obligacijos suteikia galimybę pasiskolinti lietuviškoms smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms, kurių apyvarta siekia nuo 50 iki 250 mln. eurų. Tai galimybė skolintis įmonėms be istorijos, kapitalo, užstato, bet turinčioms gerą verslo planą. Obligacijos savininkui rūpi galutinis rezultatas, to tikėdamasis jis suteikia laiko įgyvendinti planą ir palieka ramybėje projekto vykdytoją visą laikotarpį, kuriam išleidžiama obligacijų emisija.

Didžiausias ir ryškiausiai matomas obligacijų trūkumas – toks skolinimasis yra palyginti brangus. Bet, įdėmiau pažvelgus, matematika nėra tokia jau atstumianti. Tarkime, nekilnojamojo turto įmonė įgyvendina projektą. Bankas veikiausiai reikalaus, kad ji turėtų savo sklypą su statybos leidimais, detaliaisiais planais ir kitais atributais – tai tokiame versle sudaro apie 25–30% bendrų sąnaudų. Visa, kas turima, įkeičiama bankui, ir jis pagal faktą finansuoja statybas. Plėtojant projektą, reikia kas mėnesį grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas. Ką tai reiškia NT plėtotojui? Tai reiškia, kad kol jis neparduos tam tikro skaičiaus NT vienetų (pvz., butų), pajamų nebus, tik išlaidos. Be to, palūkanos mokamos nuo visos paskolintos sumos, nors galbūt panaudota tik nedidelė dalis lėšų.

Obligacijų modelis siūlo alternatyvą: projektui reikalinga suma skolinamasi tam tikram terminui. Gautą sumą projekto įgyvendintojas gali naudoti savo nuožiūra, jis žino, kiek termino pabaigoje bus mokama obligacijų turėtojams, o projektą įgyvendinant palūkanos gali būti ir nemokamos. Obligacijų palūkanos iki termino pabaigos tikrai nesikeis, o banko palūkanos – neprognozuojamos. Projektas baigiamas, parduodamas tam tikras skaičius butų, skola grąžinama.

Reikia pripažinti, kad bankų paskolų ir obligacijų palūkanos smarkiai skiriasi: Lietuvoje, priskiriamoje prie aukštesnės rizikos šalių, kur verslas – palyginti jaunas, obligacijų palūkanos vidutiniškai siekia 12%. Banke būtų galima tikėtis 4–5%. Ir vis dėlto: galima pasiskolinti pigiau, bet juk pusiaukelėje reikės atiduoti – iš ko? „Pigu“ šiuo atveju – netinkama sąvoka, turėtų būti atsižvelgiama į visą finansavimo logiką, o ji tokia: aritmetiškai tą pačią sumą pigiau pasiskolinti banke, bet įvertinus pinigų srautus projekto metu – obligacijų pranašumas dažnai didesnis.

Jei projekto vykdytojas iš tiesų tiki savo verslo idėja, obligacijos verslą gali galiausiai atvesti į tradicines kapitalo rinkas. Dar daugiau – obligacijų pirkėjai, ypač iš kitų šalių, turi savo ryšių, sąsajų su kitų šalių rinkomis, taigi emitentui dar išplečiamos produkcijos pardavimo galimybės.

Žvelgiant į pasaulinius pavyzdžius matyti, kad obligacijų emisija gali būti svarbus įrankis siekiant pasitikrinti rinkos vertinimus ir reakcijas į didelius sukrėtimus ar krizes. Štai pasaulinė automobilių milžinė „Volkswagen AG“ 2015 m. atsidūrė vieno didžiausių skandalų per visą automobilių pramonės istoriją – vadinamojo „dyzelgeito“ – epicentre. S

kandalo žala koncerno reputacijai – milžiniška, pasitikėjimas bendrovės skleidžiama žinia sumenko, anksčiau leistų obligacijų pajamingumas smarkiai kilo. Tačiau „Volkswagen“ ėmėsi veiksmų, pradėjo radikaliai keisti prioritetus, planuoti didelę elektromobilių programą. Ar rinka patikėjo? „Volkswagen“ neseniai išleido 500 mln. eurų vertės 3 metų termino obligacijų emisiją ir sėkmingai ją išplatino vos už 0,375% siekiančias metines palūkanas. Štai ir atsakymas.

Kredito rinka nėra tik bankas ar tik obligacijos, tai bendras procesas. Obligacijų rinka puikiai veikia Vokietijoje, Skandinavijoje, o Baltijos šalyse šios rinkos augimą pristabdo ir išsiugdytas mąstymo būdas – jei jau bankas nepaskolino, vadinasi, projektas pasmerktas, alternatyvos užmirštamos. Jei ir prisimenamos – matomi tik pliki palūkanų skaičiai, o po jais slypinčios logikos įžvelgti nesistengiama. Laikas prisijaukinti obligacijas.

Komentaro autorius – Ruslanas Andrejevas, „Lewben Investment Management“ direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Lietuvoje – 15 įmonių su vienu darbuotoju ir didesnėmis kaip 10 mln. Eur pajamomis Premium

Pernai metų „Creditinfo“ duomenimis, Lietuvoje buvo penkiolika bendrovių, kurios turėjo vieną darbuotoją ir...

Finansai
05:45
Pensijų reforma: estų valdžia pradeda nenušauto briedžio dalybas Premium

Kone kas antram estui planuojant trauktis iš II pakopos pensijų fondų ir atsiimti ten sukauptus pinigus,...

Finansai
05:45
Ko vertos lietuviškos „fintechinės“ ambicijos? Premium 1

Kuo būti nenorime – žinome. Bet ar žinome, kuo būti norime? Suaugęs žmogus kasdien priima apie 35000...

Verslo klasė
2019.09.15
10 pagal dydį skolintojas būstui JK – „mamos ir tėčio“ bankas

Tėvai savo vaikams Jungtinėje Karalystėje (JK) būstui įsigyti padovanoja ar paskolina tokias sumas, kurios...

Statyba ir NT
2019.09.15
„Facebook“ skaitmeninė valiuta: keisis ir e. parduotuvės 3

Socialinio tinklo „Facebook“ dar tik planuojama paleisti kriptovaliuta „Libra“ sulaukia kritikos iš duomenų...

Prekyba
2019.09.15
„Revolut“ įkūrėjas: parsiduoti bankui – ne, IPO – galimybė Premium 4

Jungtinės Karalystės technologijų startuolis „Revolut“, gavęs banko licenciją Lietuvoje, tikrinimus, ar jo...

Rinkos
2019.09.15
Bankų rezultatai: indėliai auga, skolinimas nelabai, pelnas stabilus

Lietuvos bankų indėlių portfelis toliau pučiasi, kai skolinimas didėja tik nežymiai, o pelnas beveik nekinta.

Rinkos
2019.09.13
Ką svarbu žinoti, vykstantiems į komandiruotes užsienyje

Vis daugiau darbuotojų iš Lietuvos siunčiami dirbti į kitas Europos šalis ir tai – ne tik vilkikų...

Finansai
2019.09.13
„Orion Securities“ perima „Danske Bank“ investicijų portfelį Estijoje

Lietuvos finansų įmonė „Orion Securities“ nuo penktadienio  perima „Danske Bank“ Estijoje investicinės...

Finansai
2019.09.13
Lėtėjanti ūkio plėtra verčia atidžiau rinktis verslo partnerius Premium

Lietuvoje per 2019 m. pirmąjį pusmetį įmonių bankroto rizika sumažėjo, o pelnai išaugo, tačiau, lėtėjant...

Finansai
2019.09.13
Ž. Mauricas: krizės Vakaruose nėra, Lietuva teisingoje barikadų pusėje 18

Lietuvos ūkis šiemet turėtų augti 3,6% – kiek sparčiau nei prognozuota, tačiau jau 2020 m. numatomas augimo...

Finansai
2019.09.12
Savivaldybių biudžetus 16 mln. Eur suma papildė tik penktadalis SVĮ 

Šiemet dividendus ir pelno įmokas iš savo valdomų įmonių gavo mažiau nei pusė Lietuvos savivaldybių, o...

Finansai
2019.09.12
Kapitalas bėga iš šitos šalies, kad sugrįžtų per mokesčių rojus Premium 7

Beveik 40% pasaulinių tiesioginių užsienio investicijų (apie 13,5 trln. Eur) nusėda kontroliuojančiose...

Finansai
2019.09.12
„Blackstone“ partneris įsigyjant „Luminor“ – Abu Dabio valstybinis fondas 6

JAV privataus kapitalo investicijų milžinė „Blackstone“ Baltijos šalių banką „Luminor“ už 1 mlrd. Eur perka...

Rinkos
2019.09.12
S. Skvernelis apie ekonominę situaciją: turime matyti realybę 1

Premjeras Saulius Skvernelis, vertindamas Lietuvos ekonomines perspektyvas, sako, kad yra privalu matyti...

Verslo aplinka
2019.09.12
Paaiškėjo „Metų finansų vadovo 2019 m.“ finalininkai 3

„Verslo žinios“ kartu su Finansų analitikų asociacija šiemet šeštą kartą pakvietė dalyvauti „Metų finansų...

Finansai
2019.09.12
SEB: artimiausią penkmetį pamirškite teigiamą „Euribor“ 15

Skolas turintys gyventojai ar verslas artimiausią penkmetį gali būti tikri, kad jų kintama paskolos palūkanų...

Rinkos
2019.09.11
Ekonomikos augimas kitąmet sulėtės, verslas ragina nepanikuoti  16

Kitąmet bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,4%, t. y. kur kas lėčiau nei šiemet. 2019 m. ekonomikos...

Verslo aplinka
2019.09.11
„Revolut“ atsisakė licencijos paraiškos Liuksemburge 6

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų startuolis „Revolut“ atsisakė savo paraiškos dėl el. pinigų...

Rinkos
2019.09.11
Atgauti GPM už automobilių ir būsto remontą, vaikų priežiūrą jau panoro 2.000 gyventojų  6

Nuo metų pradžios daugiau kaip 2.000 gyventojų pateikė prašymus pasinaudoti naujomis gyventojų pajamų...

Finansai
2019.09.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau