Įmonių obligacijos: dar menkai pramintas kelias į verslo auginimą

Publikuota: 2018-06-25
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
„Lewben Investment Management“ direktorius

Verslo pasaulyje pasitaiko, kai gerą idėją numarina pats autorius, nusivylęs, kad savo projektui įgyvendinti negavo banko finansavimo. Nėra užstato, lėšų srauto, tik geras verslo projektas ir tikėjimas juo, – bet bankui to nepakanka. Tokiais atvejais spragą gali užpildyti keli alternatyvūs finansavimo būdai. Vienas jų – obligacijos. Klasikinė priemonė, leidžianti paauginti verslą iki etapo, kai juo susidomės ir bankai.

Būsiu atviras: Lietuvoje obligacijų rinka kol kas vangi. Priežasčių yra bent kelios, tačiau bene didžiausią poveikį turėjo kelios liūdnai pagarsėjusios istorijos, kai įmonės negrąžino obligacijomis pasiskolintų pinigų. Tai rimtai pažeidė šią finansų rinkos dalį pačioje jos formavimosi pradžioje. Tačiau kitur pasaulyje obligacijos sėkmingai leidžiamos ir didesnė dalis skolų kapitalo rinkose yra būtent obligacijų pavidalu.

Iš tiesų obligacija – dar viena skolinimosi forma šalia tokių įprastų kaip kreditas ar lizingas. Kalbame apie tą pačią skolą, tačiau skiriasi skolinimosi sąlygos ir aplinkybės – užstatas, grąžinimo terminai, lengviau ar sunkiau pasiskolinti. Vienas svarbiausių obligacijų emisijos tikslų – padėti augti ir tuo pat metu minimaliai varžyti verslo subjekto veiksmus. Žinoma, už laisvę reikia mokėti, todėl obligacijų palūkanos paprastai būna didesnės nei banko paskolų. Pastaruoju metu Lietuvoje fiksuojamas gerokai išaugęs tokios grąžos ir rizikos profilio finansinių priemonių poreikis. Sąlygos joms plėtoti – palankios: rinkoje daug pavienių asmenų, kurie būtų linkę skolinti, ir daug pavienių verslų, kuriems reikėtų pasiskolinti. Obligacijos – priemonė, galinti tokius poreikius įgyvendinti.

Vienas didžiausių obligacijų privalumų – jų emitentas turi aiškiai apibrėžtą terminą, iki kada turi būti baigtas projektas, kuriam skolinamasi. Tai reiškia, kad projekto metu vykdytojas nejaučia spaudimo, kokį jaustų pasiskolinęs iš banko, kai kas mėnesį reikėtų mokėti kredito ir palūkanų įmokas. Obligacijų atveju skola gali būti sumokėta termino pabaigoje, o palūkanų mokėjimą galima lanksčiai nusistatyti. Pasiskolinusi obligacijomis, įmonė nėra suvaržoma tokios kontrolės, kokią jaustų pritraukusi akcinio kapitalo.

Skolinimasis obligacijomis leidžia susitelkti į galutinį rezultatą ir jo siekti, nors įmonė neturi užtikrinto lėšų srauto ar užstato, kurio reikalautų bankas. Taigi sudaroma galimybė imtis verslo nišiniams dalyviams, įgyvendinti perspektyvius ar labai novatoriškus projektus, išliekant verslo savininku ir nesusivaržant kas mėnesį mokamomis kredito įmokomis bankui ar naujų akcininkų kontrole.

Obligacijos veiksmingos kaip tarpinis finansavimas (angl. bridge financing): verslas paauginamas tiek, kad galima būtų kreiptis į banką. Svarbu, kad obligacijos suteikia galimybę pasiskolinti lietuviškoms smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms, kurių apyvarta siekia nuo 50 iki 250 mln. eurų. Tai galimybė skolintis įmonėms be istorijos, kapitalo, užstato, bet turinčioms gerą verslo planą. Obligacijos savininkui rūpi galutinis rezultatas, to tikėdamasis jis suteikia laiko įgyvendinti planą ir palieka ramybėje projekto vykdytoją visą laikotarpį, kuriam išleidžiama obligacijų emisija.

Didžiausias ir ryškiausiai matomas obligacijų trūkumas – toks skolinimasis yra palyginti brangus. Bet, įdėmiau pažvelgus, matematika nėra tokia jau atstumianti. Tarkime, nekilnojamojo turto įmonė įgyvendina projektą. Bankas veikiausiai reikalaus, kad ji turėtų savo sklypą su statybos leidimais, detaliaisiais planais ir kitais atributais – tai tokiame versle sudaro apie 25–30% bendrų sąnaudų. Visa, kas turima, įkeičiama bankui, ir jis pagal faktą finansuoja statybas. Plėtojant projektą, reikia kas mėnesį grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas. Ką tai reiškia NT plėtotojui? Tai reiškia, kad kol jis neparduos tam tikro skaičiaus NT vienetų (pvz., butų), pajamų nebus, tik išlaidos. Be to, palūkanos mokamos nuo visos paskolintos sumos, nors galbūt panaudota tik nedidelė dalis lėšų.

Obligacijų modelis siūlo alternatyvą: projektui reikalinga suma skolinamasi tam tikram terminui. Gautą sumą projekto įgyvendintojas gali naudoti savo nuožiūra, jis žino, kiek termino pabaigoje bus mokama obligacijų turėtojams, o projektą įgyvendinant palūkanos gali būti ir nemokamos. Obligacijų palūkanos iki termino pabaigos tikrai nesikeis, o banko palūkanos – neprognozuojamos. Projektas baigiamas, parduodamas tam tikras skaičius butų, skola grąžinama.

Reikia pripažinti, kad bankų paskolų ir obligacijų palūkanos smarkiai skiriasi: Lietuvoje, priskiriamoje prie aukštesnės rizikos šalių, kur verslas – palyginti jaunas, obligacijų palūkanos vidutiniškai siekia 12%. Banke būtų galima tikėtis 4–5%. Ir vis dėlto: galima pasiskolinti pigiau, bet juk pusiaukelėje reikės atiduoti – iš ko? „Pigu“ šiuo atveju – netinkama sąvoka, turėtų būti atsižvelgiama į visą finansavimo logiką, o ji tokia: aritmetiškai tą pačią sumą pigiau pasiskolinti banke, bet įvertinus pinigų srautus projekto metu – obligacijų pranašumas dažnai didesnis.

Jei projekto vykdytojas iš tiesų tiki savo verslo idėja, obligacijos verslą gali galiausiai atvesti į tradicines kapitalo rinkas. Dar daugiau – obligacijų pirkėjai, ypač iš kitų šalių, turi savo ryšių, sąsajų su kitų šalių rinkomis, taigi emitentui dar išplečiamos produkcijos pardavimo galimybės.

Žvelgiant į pasaulinius pavyzdžius matyti, kad obligacijų emisija gali būti svarbus įrankis siekiant pasitikrinti rinkos vertinimus ir reakcijas į didelius sukrėtimus ar krizes. Štai pasaulinė automobilių milžinė „Volkswagen AG“ 2015 m. atsidūrė vieno didžiausių skandalų per visą automobilių pramonės istoriją – vadinamojo „dyzelgeito“ – epicentre. S

kandalo žala koncerno reputacijai – milžiniška, pasitikėjimas bendrovės skleidžiama žinia sumenko, anksčiau leistų obligacijų pajamingumas smarkiai kilo. Tačiau „Volkswagen“ ėmėsi veiksmų, pradėjo radikaliai keisti prioritetus, planuoti didelę elektromobilių programą. Ar rinka patikėjo? „Volkswagen“ neseniai išleido 500 mln. eurų vertės 3 metų termino obligacijų emisiją ir sėkmingai ją išplatino vos už 0,375% siekiančias metines palūkanas. Štai ir atsakymas.

Kredito rinka nėra tik bankas ar tik obligacijos, tai bendras procesas. Obligacijų rinka puikiai veikia Vokietijoje, Skandinavijoje, o Baltijos šalyse šios rinkos augimą pristabdo ir išsiugdytas mąstymo būdas – jei jau bankas nepaskolino, vadinasi, projektas pasmerktas, alternatyvos užmirštamos. Jei ir prisimenamos – matomi tik pliki palūkanų skaičiai, o po jais slypinčios logikos įžvelgti nesistengiama. Laikas prisijaukinti obligacijas.

Komentaro autorius – Ruslanas Andrejevas, „Lewben Investment Management“ direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Tema „Finansai“

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
J. R. R. Tolkieno atstovai užblokavo kriptovaliutą „JRR Token“

Knygų „Hobitas“ ir „Žiedų valdovas“ autoriaus Johno Ronaldo Reuelio Tolkieno turto paveldėtojai sėkmingai...

Inovacijos
14:52
M. Ribokas paskirtas SEB banko Lietuvoje inovacijų vadovu

Marius Ribokas paskirtas SEB banko Lietuvoje inovacijų vadovu. Jis pakeitė Audrių Rutkauską, kuris paskirtas...

Vadyba
2021.11.26
LB: trečdalis finansų rinkos dalyvių platina su tvarumu siejamus investicinius produktus

Kiek daugiau nei trečdalis investicines paslaugas mažmeniniams investuotojams teikiančių bendrovių Lietuvoje...

Rinkos
2021.11.26
M.Dubnikovas: Skiepai nuo gripo ir rūpestis darbuotojų sveikata atsiperka Verslo tribūna

Daugiau nei pusė įmonių siūlo darbuotojams nemokamus skiepus nuo gripo, valstybė apmoka vakcinas nuo...

Finansai
2021.11.26
Pasibaigus mokestinėms atostogoms, neapmokėti sąskaitų gali bent 5.500 įmonių Premium 1

Pasibaigus mokestinėms atostogoms, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), taip pat „Sodra“ ėmėsi skolų...

Finansai
2021.11.26
Siekia, kad internetinė prekyba nebūtų apmokestinta du kartus – nacionaliniu ir globaliu lygmeniu Premium

Maždaug pusė Europos šalių, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narių, yra...

Finansai
2021.11.26
NPD nuo sausio didės iki 460 Eur, kils biudžetininkų bazinė alga

Neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) nuo kitų metų didės 60 Eur ir sieks 460 Eur. Už tokias Gyventojų pajamų...

Finansai
2021.11.25
Vyriausybė vertins politikų siūlymus puse milijardo išpūsti biudžeto išlaidas

Pirmą kartą apsvarstęs 2022-ųjų valstybės biudžeto projektą, Seimas ketvirtadienį jį grąžino tikslinti...

Verslo aplinka
2021.11.25
„Luminor“ CEO: infliaciją palaikys darbo rinka ir energetikos „žalinimas“  Premium

Peteris Bosekas „Luminor“ bankui pradėjo vadovauti prieš apytiksliai metus. Nuo to laiko įsibėgėjo nauja...

Rinkos
2021.11.25
LB į skaitmeninio euro eksperimentą kviečia įsitraukti rinkos dalyvius

Lietuvos bankas (LB) į skaitmeninio euro eksperimentą kviečia įsitraukti rinkos dalyvius – mokėjimų ir...

Inovacijos
2021.11.25
Kilo dvejonė, kiek reikia nusikalsti, kad patektum tarp nepatikimų tiekėjų Premium

Teismams nagrinėjant Lazdynų baseino statybų bylą, kurioje, bankrutavus pagrindiniam rangovui, atsakomybė...

Statyba ir NT
2021.11.25
Dar nepastatytas Lazdynų baseinas maudo didžiuosius šalies rangovus Premium

Aplamdyta reputacija, žalos atlyginimas, sudėtingesnės sąlygos dalyvauti viešuosiuose pirkimuose – tokios...

Statyba ir NT
2021.11.25
Ministerija: pensija turi priklausyti nuo sumokėtų įmokų, o ne nuo stažo 16

Senatvės pensija turėtų priklausyti nuo žmogaus sumokėtų įmokų „Sodrai“, o ne nuo darbo stažo, ypač jei...

Verslo aplinka
2021.11.24
Briuselis perspėjo Italiją riboti išlaidas, kliuvo Lietuvai ir Latvijai

Briuselis perspėjo Italiją riboti išlaidų augimą ir siekti „išmintingos“ fiskalinės politikos kitais metais.

Finansai
2021.11.24
Valstybės įmonės kitąmet sumokės mažiau dividendų nei šiemet 

Valstybės valdomos įmonės dividendų ir pelno įmokų už 2021-uosius į biudžetą kitąmet sumokės mažiausiai per...

Finansai
2021.11.24
Kuro akcizo ir automobilių taršos mokesčių pakeitimai keliauja į Seimą 16

Trečiadienį vykusiame posėdyje Vyriausybė pritarė Akcizų įstatymo ir Motorinių transporto priemonių...

Logistika
2021.11.24
A. Armonaitė: įvedant vienus mokesčius, kitus reikėtų mažinti 23

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad svarstant įvesti automobilių taršos mokestį,...

Finansai
2021.11.24
Seimo komitetas – už dar didesnį lošimų bei loterijų organizatorių apmokestinimą 3

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) keičia savo poziciją ir nuo 2022 metų liepos siūlo dar...

Finansai
2021.11.24
M. Navickienė: ES direktyva neatims iš šalių galimybės pačioms nustatyti MMA  

Europos Sąjungai svarstant idėją suvienodinti minimalios algos (MMA) dydžio kriterijus šalyse narėse,...

Verslo aplinka
2021.11.23
Lietuvos bankas panaikino „Epayblock“ licencija 

Lietuvos banko (LB) valdyba už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus...

Finansai
2021.11.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku