Susitarimas dėl papildomo darbo naujajame Darbo kodekse

Kas yra papildomas darbas?

Sudarant susitarimus dėl papildomo darbo svarbūs keli aspektai.

Pirma, tai yra darbas, dirbamas toje pačioje darbovietėje, kaip ir pagrindinis darbas. Šiame kontekste pažymėtina, kad iki liepos 1 d. galiojo dvejopo pobūdžio susitarimai: susitarimai dėl papildomo darbo ir dėl antraeilių pareigų. Pastarasis buvo sudaromas tuomet, kai buvo norima dirbti kitoje darbovietėje. Šiandien tokių sutarčių nebeliko, o tos, kurios buvo sudarytos iki liepos 1 d., tęsiasi ir joms taikomos terminuotų ar neterminuotų darbo sutarčių nuostatos (priklausomai nuo susitarimo turinio).

Antra, šios darbo funkcijos nėra sulygtos pagrindinėje darbo sutartyje, t. y. darbuotojo vykdomos darbinės funkcijos negali būti tapačios funkcijoms, nustatytoms pagrindinėje darbo sutartyje.

Trečia, papildomas darbas gali būti atliekamas įvairiu laiku. Pirmiausia, jis gali būti atliekamas laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos atlikimo metu. Šiuo atveju laikoma, kad tai yra susitarimas dėl darbo funkcijų jungimo. Taip pat jis gali būti atliekamas tuo pačiu metu kaip ir pagrindinis darbas ir tai yra darbo funkcijų sugretinimas. Galiausiai, galima susitarti dėl papildomo darbo kaip dėl projektinio darbo. Primename, kad šiuo susitarimu darbuotojas įsipareigoja atlikti savo darbo funkciją konkrečiam projekto rezultatui pasiekti dirbdamas savo nustatytu darbo laiko režimu darbovietėje arba už darbovietės ribų, o darbdavys įsipareigoja už tai sumokėti sulygtą atlyginimą.

Kokia forma taikytina šiam susitarimui?

Tiek senajame, tiek naujajame Darbo kodekse įstatymų leidėjo pozicija nesikeičia – susitarimas dėl papildomo darbo turi būti laikomas pagrindinės darbo sutarties dalimi (yra papildoma jau sudarytos darbo sutarties sąlyga). Pažymėtina, kad vieno darbdavio su tuo pačiu darbuotoju sudarytos kelios darbo sutartys nuo Darbo kodekso įsigaliojimo lieka galioti nustatant pagrindinę darbo sutartį ir susitariant dėl papildomų darbo funkcijų. Jeigu šalys nenustato pagrindinės ar papildomos darbo funkcijos, pagrindine laikoma ta funkcija, dėl kurios susitarta pirmiau.

Kokios nuostatos turi būti aptariamos susitarime dėl papildomo darbo?

Naujasis Darbo kodeksas detalizuoja susitarimo turinį. Pirmiausiai, susitarime dėl papildomo darbo turi būti nurodyta papildomo darbo funkcija. Šiame kontekste pažymėtina, jog kodekse įtvirtinta nauja nuostata – darbo sutarties šalys taip pat turi teisę susitarti dėl pagrindinės darbo funkcijos ir papildomos darbo funkcijos sukeitimo tam tikram laikotarpiui ar neterminuotai. Tai gali būti naudinga, kai pvz. darbuotojas yra siunčiamas į mokymus, kurių metu kelia kvalifikaciją pagal papildomo darbo susitarimu atliekamas darbo funkcijas, ir tie mokymai trunka kelias pilnas darbo dienas. Esant pagrindinės ir papildomos darbo funkcijų konfliktui, darbuotojas pirmenybę turi teikti pagrindinei darbo funkcijai, nebent darbdavys nustato kitaip.

Be minėtos sąlygos privalo būti nurodyta, kuriuo metu bus atliekama papildoma darbo funkcija, t. y. laisvu laiku, vykdant pagrindinę ir papildomą funkciją tuo pačiu metu ar susitarti dėl projektinio darbo. Taip pat yra reikalaujama nurodyti darbuotojo darbo užmokestį ar priemoką už papildomą darbą bei kiek valandų darbuotojas dirbs nurodytas funkcijas. Atkreiptinas dėmesys į paskutinį reikalavimą dėl darbo laiko – darbdavys turi atsižvelgti į tai, jog toks susitarimas negali pažeisti maksimaliųjų darbo ir minimaliųjų poilsio laiko ribų. Remiantis naujuoju darbo santykių reglamentavimu, darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, negali būti ilgesnis kaip 60 valandų per kiekvieną 7 dienų laikotarpį. Tuo tarpu ankstesnis Darbo kodeksas nustatė maksimalų 48 valandų darbo laiką.

Kaip skaičiuosime atostogas ir atostoginius?

Naujasis Darbo kodeksas nustato, jog jei asmuo dirba papildomą darbą funkcijų jungimo būdu (t. y. laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos atlikimo laiku), darbuotojas įgyja ir papildomas teises ir pareigas, pavyzdžiui teisę į ilgesnes atostogas. Atkreiptinas dėmesys, jog tokios teisės taikomos tik tada, kai atliekama papildoma funkcija, ir tik tiek, kiek ji atliekama. Tuo tarpu dirbant papildomą darbą funkcijų gretinimo būdu darbuotojui priklausančių atostogų trukmė nustatoma pagal pagrindinę darbo funkciją.

Kaip nutraukti šį susitarimą?

Viena iš naujovių, atsiradusių nuo liepos 1 d., yra galimybė bet kuriai darbo sutarties šaliai vienašališkai nutraukti susitarimą dėl papildomo darbo, įspėjus apie tai prieš 5 darbo dienas. Tokiu reglamentavimu išsprendžiama situacija, jei darbdavys nori nutraukti susitarimą, tačiau darbuotojas tam prieštarauja. Atsižvelgiant į tai, kad susitarimas dėl papildomo darbo yra sutarties dalis, jis pagal ankstesnį teisinį reglamentavimą galėjo būti nutrauktas tik esant darbuotojo sutikimui, t.y. tokia situacija buvo prilyginama darbo sutarties sąlygų keitimui. Remiantis naujuoju Darbo kodeksu, nuo šiol toks sutikimas yra nereikalingas, darbuotojui visos teisinis apsaugos yra išsaugomos pagrindinių funkcijų atžvilgiu.

Atkreiptinas dėmesys, jog susitarimo nutraukimas nedaro įtakos visai darbo sutarčiai – ji ir toliau lieka galioti, tačiau nutrūkus pagrindinės darbo funkcijos darbo sutarčiai, pasibaigia ir susitarimas dėl papildomo darbo, nebent darbo sutarties šalys susitaria kitaip, pvz. sukeisti pagrindinę ir papildomą darbo funkciją.

Bendraautoriai - advokatų proefesinės bendrijos „iLAW“ teisininkai dr. Vilius Mačiulaitis ir Milda Jogėlaitė.

nuotrauka::1