Europos Sąjungos paramos skirstymo pamokos

Ginčas pasiekė Europos Teisingumo Teismą (ETT) ir šis pareiškė, kad tai, kaip veikia nacionalinės mokėjimo agentūros, yra kiekvienos valstybės atsakomybė ir kad valstybė turi prisiimti visą atsakomybę už jų veiklą.
„Jei teismas Lietuvoje priteis žalą, ją kompensuoti reikės iš Lietuvos valstybės biudžeto“, – teigia Vytautė Janušaitytė, „Miškinio ir partnerių“ advokatų profesinės bendrijos teisininkė. Šis ginčas kilo, kai 2007 m. UAB „Baltlanta“ pateikė paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl 8 mln. Lt dydžio finansinės paramos skyrimo pagal projektą „Žvejybos laivo „Kiras-1“ žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui“. „Baltlantos“ paraiška buvo atmesta remiantis tuo, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog „Baltlantos“ nurodyta informacija apie laivo „Kiras-1“ žvejybos veiklos vykdymą neatitinka tikrovės. Teismus bendrovė laimėjo ir 2012 m. NMA pakartotinai įvertino „Baltlantos“ paraišką ir pripažino, jog „Baltlantos
“ pateiktas projektas yra tinkamas. Paramos nedavė
Tačiau Žemės ūkio ministerija „Baltlantai“ pranešė, jog jos paraiška negali būti toliau administruojama, nes paramos sutartys galėjo būti sudaromos tik iki 2008 m. liepos 1 d., išlaidų kompensavimo laikotarpis baigėsi 2009 m. birželio 30 d. ir projekto veikla bei atliekamos operacijos iki minėtos datos nebuvo apmokėtos iš paramos fondų lėšų ir nebuvo pripažintos deklaruotinomis. 2013 m. bendrovė vėl kreipėsi į teismą ir paprašė priteisti iš Lietuvos valstybės 8 mln. Lt turtinės ir 2 mln. Lt neturtinės žalos. Teismas kreipėsi į ETT ir sulaukė anksčiau minėto sprendimo.
„Valstybėms narėms tenka pagrindinė atsakomybė už efektyvų Sąjungos lėšų panaudojimą – šalys narės turi prisiimti atsakomybę dėl atitinkamų valdžios institucijų sprendimų, – ETT sprendimą komentuoja p. Janušaitytė. – Jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nuspręstų priteisti „Baltlantos“ reikalaujamą žalą, Lietuvos biudžetui tai būtų skaudus praradimas dėl nekompetentingo paramos skirstymo.“
Anot ŽŪM, ETT nusprendė, kad valdžios institucijos neturi pareigos informuoti Europos Komisijos apie teisminį ginčą dėl paramos skirstymo ar rezervuoti paramos lėšų, dėl kurių ginčijamasi.
„Galima konstatuoti, kad Lietuvos valstybinės valdžios institucijos veikė teisėtai ir pagrįstai, kaip to reikalauja ES teisė. Kadangi pateiktas išaiškinimas įpareigoja nacionalinį teismą tiesiogiai juo vadovautis nagrinėjant bylą, ministerijos nuomone, teismo nutartis bus paremta ETT prejudicinio sprendimo argumentais ir tų 8 mln. Lt iš valstybės biudžeto grąžinti nereikės“, – teigiama ŽŪM atsakyme „Verslo žinioms“.