Mažoje parduotuvėje apsipirkti galima greičiau

Naujų parduotuvių UAB „Grūstė“ ir toliau ketina atidaryti tik Šiaurės Vakarų regione.


UAB „Grūstė“ pardavimo pajamos
mln. Lt

Metai Apyvarta

2011 82, 9
2012 94,3
2013 93,1

ŠALTINIS: REGISTRŲ CENTRO DUOMENYS Šiuo metu šalyje yra 26 įmonės parduotuvės. Praėjusiais metais trys naujos prekybos tinklo „Grūstė“ parduotuvės atidarytos Klaipėdoje, Plungėje ir Panevėžyje. Šiemet duris atvėrė nauja parduotuvė Mažeikiuose, iki metų pabaigos planuojama tinklą papildyti dar dviem naujomis prekybos vietomis. Alfredas Vyniautas, UAB „Grūstė“ generalinis direktorius, tvirtina, kad didžiausias plėtros stabdys – tinkamų patalpų trūkumas. „Galbūt plėstumėmės ir greičiau, bet sudėtinga rasti patalpas, kurios tiktų naujai parduotuvei, būtų patrauklioje vietoje šalia pirkėjų srauto. Su šia problema susiduriame visame regione, kur dirbame“, – pripažįsta pašnekovas. Apie pusę patalpų, kuriose įkurtos „Grūstės“ parduotuvės, bendrovė nuomoja, kitos yra jos nuosavybė.
Auga perkamoji galia Naujų pastatų ir prekybai tinkamų patalpų dairomasi nuolat, o plėtra išlieka svarbiausias mažeikiškių tikslas. „Siekiame kasmet atidaryti bent po kelias naujas parduotuves ir užimti vis didesnę rinkos dalį. Plėtra – mūsų verslo variklis, būtina judėti į priekį, negalima sustoti vietoje“, – kalba „Grūstės“ vadovas. Jis skaičiuoja, kad naują parduotuvę atidaryti kainuoja apie 350.000–400.000 Lt. Pašnekovas pabrėžia, jog greta plėtros neketinama sustoti investuoti ir į senų parduotuvių atnaujinimą: „Pirkėjams norime sukurti malonią aplinką, garantuoti kokybiškas apsipirkimo sąlygas, todėl būtina rekonstruoti šių laikų dvasios nebeatitinkančias parduotuves, tai nuolat ir darome.“
Keisti plėtros krypties kol kas neplanuojama, o naujų parduotuvių ir toliau ketinama atidaryti Šiaurės Vakarų regione. Čia yra ir trys įmonės valdomi restoranai bei didmeninė prekyba. „Grūstė“ prekes tiekia apie 800 mažųjų pavienių pardavėjų Žemaitijoje ir Šiaurės Lietuvoje. Logistika užsiima antrinė bendrovė „Grūstė logistic“. Vis dėlto didžiąją dalį pajamų įmonė gauna iš mažmeninės prekybos. Ponas Vyniautas džiaugiasi, kad per pirmus septynis metų mėnesius bendrovės apyvarta augo 8%, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Pasak jo, daugiausia tam įtakos turėjo auganti žmonių perkamoji galia.
Didmiestyje konkuruoti lengviau
Daugiausia mažesniuose miestuose parduotuves valdanti „Grūstė“ koją yra įkėlusi ir į Panevėžį – čia turi vieną parduotuvę, ir į Klaipėdą – čia įkūrė septynias savo prekybos vietas. Anot p. Vyniauto, įeiti į rinką didesniame mieste paprasčiau nei mažesniame.
„Didmiestyje daugiau gyventojų, parduotuvės labiau nutolusios viena nuo kitos, o mažesniuose miestuose kelių šimtų metrų spinduliu yra keletas prekybos centrų parduotuvių, todėl konkurencija daug aštresnė“, – sako jis. Anot pašnekovo, didžiausi „Grūstės“ pranašumai – lankstumas, bendravimas su pirkėjais ir operatyvus reagavimas į jų norus. „Mūsų parduotuvės nedidelės, todėl čia po darbo namo skubėdamas pirkėjas gali greitai apsipirkti, jam nereikia klaidžioti po didžiulį prekybos plotą ieškant prekių“, – pabrėžia „Grūstės“ vadovas. Didžiausio ploto – 2.000 kv. m – „Grūstės“ parduotuvė yra Mažeikiuose, visos kitos prekybos vietos gerokai mažesnės – nuo 200 iki 700 kv. m.
Eurui pasiruošę
„Grūstės“ generalinis direktorius pasakoja, kad šiais metais nemažai investicijų prireikė rengiantis euro įvedimui. Tikslios investicijų sumos pašnekovas įvardyti nenori, bet teigia, kad naujas svarstykles, kurios rodytų sumą dviem valiutomis, įsigyti, kasos aparatus perprogramuoti, kainų juostas keisti atsiėjo nemažai.
„Euro įvedimas mums, kaip ir kiekvienam prekybininkui, yra iššūkis, bet mes jam pasiruošę ir esu tikras, jog viskas vyks sklandžiai“, – tikina p. Vyniautas. Sklandžiam perėjimui prie naujos valiutos organizuoti bendrovėje buvo įkurtas specialus euro įvedimo komitetas. „Grūstės“ bendrovė kainas perskaičiuoti sąžiningai įsipareigojo ir pasirašydama Geros verslo praktikos įvedant eurą memorandumą.