Vien vadovui visos kaltės nebesuversi

Kazimieras Karpickis, advokatų kontoros „Balčiūnas ir Grajauskas“ vyriausiasis konsultantas: „Dėl to žalos atlyginimo iš įmonės vadovo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos fakto, būtina įrodyti ir įmonės vadovo pareigų – lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt. – pažeidimą.“
JUDITOS GRIGELYTĖS NUOTR.


Vadovams taikoma atsakomybė
Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tokiais atvejais, kai įmonė, jos akcininkai ar tretieji asmenys dėl vadovui keliamų pareigų pažeidimo patiria žalos. Tokiais atvejais vadovas gali būti įpareigotas teismo sprendimu atlyginti visą patirtą žalą. Administracinė atsakomybė gali būti taikoma skiriant administracines nuobaudas už administracinės teisės pažeidimus. Tai, pavyzdžiui, gali būti bauda už pažeidimus apskaitos ar darbo saugos srityje.
Baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma, pavyzdžiui, už tokius nusikaltimus kaip aplaidus ar apgaulingas apskaitos tvarkymas, mokesčių vengimas ir pan. ŠALTINIS: ADVOKATŲ KONTORA „BALČIŪNAS IR GRAJAUSKAS“ Bendriausia prasme vadovas yra vienvaldis įmonės organas, t. y. asmuo, kuris veikia įmonės vardu ir savo veiksmais bei priimamais sprendimais įgyvendina įmonės valią, interesus ir siekius.
„Teisiškai tai vadinama įmonės teisinio subjektiškumo įgyvendinimu. Toks vadovo statusas nustato, kad jis yra atsakingas už įmonę kaip visumą, t. y. iš esmės už kiekvieną sritį ir veiklą, kurioje veikia įmonė. Atsakomybės sričių spektras iš tiesų gana platus“, – aiškina Marius Grajauskas, advokatų kontoros „Balčiūnas ir Grajauskas“ partneris, advokatas.
Pavyzdžiui, įmonės vadovui keliama pareiga laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu įmonė tampa nemoki. Už šios pareigos nevykdymą vadovui gali grėsti asmeninė atsakomybė. Kartu vadovas yra tiesiogiai už savo veiksmus atsakingas ir pačiai įmonei. Šiuo atveju turima mintyse, kad jam keliama pareiga pačios įmonės atžvilgiu elgtis rūpestingai, protingai, sąžiningai ir atidžiai, būti jai lojaliam, neturėti interesų konflikto ir pan.
„Taigi įmonės vadovo atsakomybės ribos ypač plačios: vadovas gali būti atsakingas tiek valstybės institucijoms ir pan., įmonės verslo kontrahentams, akcininkams, tiek ir pačiai įmonei ar kitiems tretiesiems asmenims, su kuriais įmonę sieja ryšiai“, – nurodo teisininkas. Už vadovui keliamų pareigų pažeidimą jo atžvilgiu gali būti taikoma administracinė, civilinė ar netgi baudžiamoji atsakomybė. Tai reiškia, kad vadovas, stodamas prie kurios nors bendrovės vairo, privalo žinoti ir suvokti, kad šis statusas nėra tik skambus prestižinis pavadinimas. Priešingai, aukščiausiojo vadovo pozicija ant pečių užkrauna didelę atsakomybę ne tik pačiai įmonei, tačiau ir daugybei kitų subjektų.
Reikia rimtesnių įrodymų
Dažnai vadovai kaltinami dėl to, kad įmonė patyrė nuostolių.
„Daugeliu atvejų tai susiję su aplinkybėmis, kai vadovai įmonės vardu su verslo kontrahentais sudaro sandorius, o juos vykdydama įmonė patiria žalos. Tarkim, vadovas įmonės vardu susitaria dėl sandorio, kurio pagrindu įmonė įsipareigoja dalyvauti kokio nors pobūdžio verslo projekte. Vykdant šį projektą susiklosto tokia situacija, kad įmonė patiria nuostolių ir negauna planuoto pelno, tačiau privalo likti projekte, nes nutraukusi sandorį bus įpareigota sumokėti dideles baudas už prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą“, – pavyzdį pateikia Kazimieras Karpickis, advokatų kontoros „Balčiūnas ir Grajauskas“ vyriausiasis konsultantas.
Tokiais atvejais įmonės akcininkai ar naujai išrinkti valdymo organai, pavyzdžiui, nauji vadovai, reiškia ieškinius įmonės vadovams – dažniausiai jau buvusiems – dėl žalos, patirtos įmonei dalyvaujant aptartame nuostolingame projekte atlyginimo. Iš esmės daugeliu atvejų ieškiniai būna pagrįsti kaltinimais, kad buvęs vadovas neįvertino visų rizikų, priimdamas sprendimą dalyvauti projekte, dėl to neva jis pažeidė jam keliamą pareigą įmonės atžvilgiu veikti rūpestingai, apdairiai ir sąžiningai.
„Būtent tokiais atvejais ir tampa svarbi verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. „Business Judgment Rule“). Remiantis šia taisykle, laikoma, kad vadovas visais atvejais įmonės vardu veikia vadovaudamasis geriausiais bendrovės, kurioje jis dirba, interesais. Taikant tokį verslo sprendimų teisminio peržiūrėjimo standartą, galima konstatuoti, kad bendrovės vadovo veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo vertinimai paprastai turi būti grindžiami analize, ar priimdamas verslo sprendimus jis vykdė pareigą identifikuoti galimas rizikas pagal tikėtinos naudos bei galimos žalos ir jos atsiradimo tikimybės santykio įvertinimą. Šiame vertinime turi būti paisoma ir žalos išvengimo, sumažinimo bei amortizavimo sąnaudų. Dėl to žalos atlyginimo iš įmonės vadovo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos fakto, būtina įrodyti ir įmonės vadovo pareigų – lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt. – pažeidimą“, – aiškina p. Karpickis. Taigi tokiu pažeidimu laikomi atvejai, kai, įskaitant, bet neapsiribojant, peržengiama akivaizdi protingos ūkinės komercinės veiklos rizika; sprendimai priimami ar sandoriai sudaromi esant aiškiam aplaidumui; arba vadovas atlikdamas tam tikrus veiksmus peržengia kompetencijos ribas.
Apdairumas privalomas
Norint išvengti kaltinimų, kiekvieną priimtą sprendimą vadovas privalo sugebėti pagrįsti. Teisininkai siūlo keletą patarimų, kurie gali padėti įrodyti, kad vadovas nekaltas dėl įmonei nuostolių atnešusių sprendimų. Pirma, prieš sudarant sandorius ir imant dalyvauti kokiame nors verslo projekte, svarbiausia įvertinti pačią įmonę, jos veiklą, pajėgumą, darbuotojų kvalifikaciją ir atsakyti į klausimą, ar įmonė galės dalyvauti tokiame projekte ir tinkamai, t. y. nepažeisdama prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, vykdyti sandorį.
Antra, maksimaliai, kiek įmanoma, įvertinti visas galimas rizikas, susijusias su konkrečiu projektu. Tokios rizikos gali būti teisiniai, techniniai, finansiniai, ekonominiai, laiko ir kiti klausimai. Dėl to prieš imantis projekto ar sudarant sandorį patartina konsultuotis su kiekvienos svarbios srities, kuri kelia riziką, specialistais – teisininkais, architektais, finansininkais, auditoriais ar pan. – ir gauti rašytines jų išvadas.
Trečia, supažindinti su projektu, jo rizikomis ir jau aptartomis specialistų išvadomis įmonės akcininkus, valdybą ar stebėtojų tarybą. Gauti rašytinį šių įmonės organų pritarimą įmonės dalyvavimui projekte.
Ketvirta, griežtai vengti situacijų neteisėtu būdu – pavyzdžiui, paperkant pareigūnus, valstybės tarnautojus, – gauti projektui vykdyti būtinus dokumentus, tarkim, valstybės institucijų leidimus, sertifikatus, licencijas ar pan.
„Jei būtų laikomasi šių patarimų, vadovui būtų daug lengviau pagrįsti, kad sudarydamas sandorį įmonės vardu ir prieš priimdamas sprendimą dalyvauti projekte jis maksimaliai įvertino galimas rizikas ir priėmė geriausią sprendimą įmonei, t. y. neaplaidžiai ir neperžengdamas ūkinės komercinės rizikos. Įrodžius tai pripažinti vadovą pažeidus jam keliamus rūpestingumo, atsakingumo, sąžiningumo reikalavimus būtų sudėtinga. O neįrodžius pažeidimo žalos atlyginimo klausimas taps negalimas“, – nurodo p. Grajauskas.