Susijusių įmonių manipuliacijos viešuosiuose pirkimuose

Jurgita Judickienė, advokatų profesinės bendrijos „Judickienė ir partneriai Jurex“ vykdomoji partnerė, advokatė: „Sužinojus, kad pirkimui pasiūlymus pateikė susiję subjektai, galima nedelsiant teikti pretenziją perkančiajai organizacijai.“ Vladimiro Ivanovo nuotr.


Viešuosiuose pirkimuose tenka grįžti prie sąžiningumo deklaracijų
Susijusios įmonės gali dalyvauti tame pačiame viešųjų pirkimų konkurse kaip atskiros bendrovės, tačiau turi tarpusavyje konkuruoti, nusprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Norėdamos sužinoti, ar įmonės susijusios, perkančiosios organizacijos turėtų konkurso dalyvių paprašyti pateikti sąžiningumo deklaracijas, kurių įstatymas nebereikalauja.
VŽ preminum, 2014.07.31 Jurgita Judickienė, advokatų profesinės bendrijos „Judickienė ir partneriai Jurex“ vykdomoji partnerė, advokatė
Viešuosiuose pirkimuose pasiūlymus neretai teikia kelios susijusios įmonės ir tai lemia nesąžiningą pirkimų baigtį. Pavyzdžiui, pirmą ir antrą pasiūlymų eilės vietas užima susijusių įmonių pasiūlymai, pirmasis eilėje tiekėjas neatvyksta sudaryti pirkimo sutarties ir pirkimo sutartis sudaroma su antruoju eilėje esančiu tiekėju, tačiau, savaime suprantama, jau už didesnę kainą. Perkančioji organizacija sumoka didesnę galutinę kainą, o kiti pirkime dalyvaujantys tiekėjai praranda galimybę laimėti konkuruodami sąžiningai. Daugiau aktyvumo
2014 m. birželio 25 d., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) savo nutartyje pripažino, kad ūkio subjektai, atitinkantys Konkurencijos įstatyme įtvirtintą „susijusių ūkio subjektų grupės“ sampratą ir nekonkuruojantys tarpusavyje, negali dalyvauti tame pačiame viešajame pirkime. Nors toks išaiškinimas sveikintinas, tačiau aiškaus teisinio reguliavimo, kuris leistų nustatyti, ar pirkime dalyvauja susijusios įmonės, nebėra dėl 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo, kuriuo panaikinta perkančiosios organizacijos pareiga reikalauti iš tiekėjų pateikti sąžiningumo deklaraciją. Joje reikėjo patvirtinti, kad tiekėjas neatitinka Konkurencijos įstatyme įtvirtintos susijusios subjektų grupės sampratos.
Vis dėlto pirkimuose dalyvaujantys tiekėjai neturėtų nuleisti rankų ir būti aktyvūs. Susipažinę su pirkimo sąlygomis ir jose neradę reikalavimo išviešinti susijusius subjektus, patys tiekėjai gali teikti perkančiajai organizacijai pretenziją, prašydami tokį reikalavimą įtvirtinti pirkimo sąlygose (tokiu atveju reikalavimas išviešinti susijusius subjektus tampa imperatyvus). Sužinojus, kad pirkimui pasiūlymus pateikė susiję subjektai, galima nedelsiant teikti pretenziją perkančiajai organizacijai, joje nurodant žinomas aplinkybes, pateikiant turimus tokią sąsają patvirtinančius įrodymus ir prašant tokių tiekėjų pasiūlymus atmesti dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo. Dar viena galimybė – susijusių tiekėjų pasiūlymus traktuoti kaip alternatyvius pasiūlymus ir, pateikus pretenziją perkančiajai organizacijai, prašyti šiuo pagrindu susijusių tiekėjų pasiūlymus atmesti (alternatyvių pasiūlymų teikimą daugeliu atveju riboja Viešųjų pirkimų įstatymas).
2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimams reguliavimas nebėra toks palankus, jis reikalauja pačių perkančiųjų organizacijų pastangų ir aktyvių veiksmų siekiant įsitikinti, kad pirkimuose nedalyvauja susijusios įmonės, tačiau galima prognozuoti, kad toks LAT mėginimas užkirsti kelią susijusių tiekėjų nesąžiningam dalyvavimui viešuosiuose pirkimuose nebus vienintelis ir tiekėjų interesai bus ginami, net jei perkančiosios organizacijos vengs pačios domėtis pirkimo dalyvių tarpusavio sąsajomis.