Gamyklos virs komunomis

Pasiūliusi įvesti prievolę, kad darbuotojai būtų įtraukti į bendrovės valdymą, o to nedarančius bausti, Ūkio ministerija žengia dar toliau – siūloma tartis su darbuotojais ir skirstant pelną, ir disponuojant įmonių aktyvais.

Algimantas Barakauskas, mokslinės AB „Precizika“ valdybos pirmininkas: „Visa tai man primena sovietinį posakį, kad kiekviena virėja gali valdyti valstybę.“

Ūkio ministerijos siūlymai dėl Darbo kodekso
* Įmonėje, turinčioje iki 20 darbuotojų, atstovavimas darbuotojams nėra privalomas. * Įmonėje, turinčioje nuo 20 iki 99 darbuotojų, privalomas netiesioginis darbuotojų dalyvavimas įmonės valdyme – darbuotojų informavimas, konsultavimasis su jais ir jų nuomonės klausimas raštu.
* Įmonėje, turinčioje nuo 100 iki 249 darbuotojų, privalomas tiesioginis darbuotojų dalyvavimas įmonės valdyme – darbuotojų atstovavimo formas įmonė pasirenka pati.
* Įmonėje, turinčioje nuo 250 iki 1.000 darbuotojų, privalomas tiesioginis darbuotojų atstovo, pasirašiusio konfidencialumo pasižadėjimą, dalyvavimas visuose įmonės kolegialaus priežiūros organo posėdžiuose, o jei tokių nėra – įmonės kolegialaus valdymo organo posėdžiuose su jo pritarimu. * Įmonėje, turinčioje 1.000 ir daugiau darbuotojų, privaloma sudaryti sąlygas tiesioginiam darbuotojų atstovui, pasirašiusiam konfidencialumo pasižadėjimą, dalyvauti visuose kolegialaus valdymo organo posėdžiuose. Išskyrus atvejus, kai įmonės valdyba iš anksto pateikia motyvuotą prieštaravimą dėl dalyvavimo ir pasižadėjimą, kad per posėdį nebus svarstomi jokie klausimai, susiję su darbuotojų teisine padėtimi, reorganizacija ir kt.
ŠALTINIAI: POVEIKIO VERTINIMAS DĖL DARBUOTOJŲ DALYVAVIMO ĮMONIŲ VALDYME, ŪKIO MINISTERIJA

Trišalė atmetė
2014 m. vasario 25 d. trišalės tarybos posėdyje buvo svarstomas Darbo kodekso pataisų projektas. Darbdavių ir darbuotojų atstovų nuomonėms išsiskyrus, projektas grąžintas tobulinti trišalės tarybos Darbo santykių komisijai.
Darbdaviai projektą atmetė, motyvuodami neproporcingomis darbdaviui tenkančiomis išlaidomis, neaiškia laukiama nauda ir blogėjančia investicine aplinka. „Turbūt dalis idėjų gimė buvusiems Sovietų Sąjungos veikėjams, kurie dabar užima aukštus postus valstybės tarnyboje. Ar ši Vyriausybė neturi daugiau ką veikti?“ – sunerimęs klausia Sigitas Žvirblis, kvėpavimo įrangą gaminančios UAB „Intersurgical“ vadovas.
Iš pradžių buvo užsimota, kad darbuotojų atstovai būtų įtraukti į visų įmonių valdybas ar stebėtojų tarybas. Tačiau įvertinusi poveikį Ūkio ministerija nustatė, kad tai per brangu. Vieno darbuotojo atsitraukimas nuo tiesioginio darbo ir dalyvavimas kas savaitę mažiausiai dvi valandas trunkančiame įmonės valdybos posėdyje verslui per metus kainuotų beveik 147 mln. Lt. Be to, buvo atsižvelgta, kad net du trečdaliai įmonių bandymą reglamentuoti darbuotojų atstovų dalyvavimą valdant bendrovę vertintų neigiamai. Todėl svarstoma galimybė smulkiosiose įmonėse, turinčiose iki 20 darbuotojų, to nereikalauti, tačiau kuo daugiau darbuotojų bendrovė turėtų, tuo griežtesni įpareigojimai būtų numatyti, kad pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą darbuotojų atstovas galėtų dalyvauti visuose valdybos posėdžiuose.
Kokia nauda iš to, jei bus informuotas vienas darbuotojas, o kitiems dėl konfidencialumo pasižadėjimo jis negalės atskleisti, kas nuspręsta, – poveikio vertinimą atlikę Ūkio ministerijos specialistai nutyli.
Užtat plačiai nagrinėja, kokią naudą pajus verslas, kai, prie bendrovės valdymo prisidedant darbuotojų atstovui, sumažės kaita. Savanoriška darbuotojų kaita, tarptautinės konsultacijų bendrovės „Hay Group“ duomenimis, per 2013 m. išaugo iki 11% – darbą Lietuvoje pakeitė 84.535 žmonės. Įvertinus tai, kad pakeisti vieną darbininką kitu kainuoja apie 17% metinės jo atlygio sumos, 2–5 darbuotojų atleidimo ir naujų priėmimo išlaidos darbdaviui gali svyruoti nuo 13.830 iki 34.575 Lt.
Pasaulinio darbuotojų kaitos tyrimo prognozėmis, iki 2018 m. darbuotojų kaita viršys 23%.
„Nieko nedaryti yra verslui daug kainuojanti rizika“, – daro išvadą Ūkio ministerijos ekspertai.
Įsitikinę, kad skatins
Pasak Žilvino Šilėno, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento, tokios išvados laužtos iš piršto.
„Mes analizavome studiją, kuria remiantis daroma tokia išvada. Tačiau čia painiojami du dalykai, nes yra skirtumas tarp darbuotojų įsitraukimo, kuris vyksta kai kuriose didžiosiose įmonėse, ir to, ką siūlo projekto vertintojai. Tai jau nebe įtraukimas, bet kažkokia vieša veikla, vieša stebėtojų taryba ar valdyba“, – stebisi p. Šilėnas.
Pasak jo, didesnės įmonės pačios su darbuotojais susitaria dėl būdų ir formų, kaip jie dalyvaus valdant bendrovę. Primesti tokią prievolę iš viršaus ir dar siūlyti už prievolės nesilaikymą bausti – visiškai neproporcinga ir nesuvokiama.
Tačiau Ūkio ministerija jau sveria naudą visai ekonomikai. Remiantis „Gallup“ atlikto tyrimo duomenimis, aktyvus darbuotojų dalyvavimas valdant įmonę gali padidinti darbo našumą iki 21%, pelningumą – 22%, klientų pasitenkinimo reitingus – 10%. Darbuotojų pravaikštų skaičių gali sumažėti 37%, gamyklinio broko – 41%.
„Apibendrinant galima teigti, kad, padidėjus darbuotojų dalyvavimui (įsitraukimui) ir lojalumui, tikėtina, jog darbdaviai turėtų geresnes galimybes plėtoti verslą, o tai prisidėtų ir prie šalies ūkio augimo“, – aiškina numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikę ekspertai.
Jų teigimu, šio potencialo nei pasaulio, nei Lietuvos verslas dar neišnaudoja.