Liūdni pastatai slepia technologijas ir „Džeko džiaugsmą“

Artėjant prie vakarinėje Kretingos miesto dalyje įsikūrusios AB „Kretingos grūdai“ horizonte iškyla sovietinius metus menantys, kiek apleisti ir niūrūs beveik 10 ha teritorijoje išsidėstę gamybos pastatai. Slogų įspūdį išblaško atidesnė pažintis, viduje – moderni įranga, naujausios technologijos, kuriomis gaminami aukščiausios kokybės gyvulių pašarai ir paukščių lesalai, šiek tiek pajėgumo tenka ir „Džeko džiaugsmui“.

Komentarai
Steponas Baltuonis, AB „Kretingos grūdai“ vykdomasis direktorius: „Grūdai – didžiausias ūkininko turtas. Jį saugoti mums ūkininkai atiduoda lyg pinigus į banką. Tik po daugelio metų pavyksta įgyti pasitikėjimą.“

Alfredas Pocius, AB „Kretingos grūdai“ Receptūrų departamento vadovas:
„Kretingos grūdai“ visada garsėjo gera pašarų kokybe, stengiamės ją išlaikyti. Mūsų tikslas – pagaminti kokybišką produktą už mažiausią savikainą.“
05190

AB „Kretingos grūdai“ rodikliai, mln. Lt
Pardavimo pajamos Eksportas EBITDA
2011 m. 53,4 0,934 7
2012 m. 64,1 3,062 2,7
2013 m. 67,2 0,556 4,7
2014 m.* 60,5 0,565 3,3
*Planas
Šaltinis: AB „Kretingos grūdai“ duomenys

Iš dozavimo įrenginių žaliavos sraigtiniais transporteriais keliauja į tris skirtingos talpos svarstykles.
Maišytuve pašarai papildomi įvairiais komponentais.

Gaminami pašarai gali būti įvairios frakcijos: palaidi, granuliuoti arba ekspanduoti.

Neišvaizdžios sienos primena - gamykla statyta praėjusiame amžiuje

Tik apie 10% produkcijos yra pakuojama. Paukščių lesalai pakuojami į geltonos, kiaulių pašarai – į žalius, o raguočių pašarai – į mėlynos spalvos įvairaus svorio maišus.

Didžioji dalis gaminamos produkcijos nefasuota išgabenama automobiliais.

Granuliavimo linijos našumas – 20 t per valandą.

Laboratorijoje kruopščiai tikrinama gaunamų žaliavų ir pagamintos produkcijos kokybė.
ALGIMANTO KALVAIČIO NUOTR.

„Kretingos grūdų“ istorija
1945 m. tuometiniame garvežių depo pastate buvo įsteigtas grūdų priėmimo punktas. 1958 07 12 buvo pagamintos pirmos tonos kombinuotųjų pašarų. Ši data laikoma kombinuotųjų pašarų cecho įkūrimo pradžia. Tuo laiku Kretingos grūdų kombinatas buvo antroji įmonė, gaminanti kombinuotuosius pašarus šalyje. Didėjant kombinuotųjų pašarų rinkai, 1983 m. pradėta statyti nauja kombinuotųjų pašarų gamykla su 100.000 t grūdų saugykla. Savo veiklą kaip akcinė bendrovė „Kretingos grūdai“ pradėjo 1994 m. AB „Kretingos grūdai“ priklauso šešios antrinės įmonės: 90,9% UAB „Kontvainiai
“, 84% UAB „Remtarna“, 99,96% UAB Bridimesko verslininkystės ferma, 90% UAB „Labtesta“, 65% UAB Kaušėnų paukštynas ir 42,55% UAB „Biržų bekonas“ akcijų. „Kretingos grūdų“ įmonių grupėje pernai vidutiniškai dirbo 253 darbuotojai, iš jų 84 – AB „Kretingos grūdai“. Dvidešimtus veiklos metus skaičiuojanti AB „Kretingos grūdai“ įsikūrusi logistiniu požiūriu itin patogioje vietoje: vos 27 km atstumu nuo jūrų uosto ir Klaipėdos miesto. Įmonė turi ir 4,5 km savo geležinkelio atšaką. Grūdai kraunami į hoperius, šilumvežiu nustumiami iki Kretingos geležinkelio stoties, o iš ten keliauja tiesiai į uostą. Pagrindines įmonės veiklos sritis galima skirti į dvi dalis: tai premiksų, kombinuotųjų pašarų ir baltyminių vitamininių mineralinių papildų gamyba bei grūdinių kultūrų sandėliavimas, apdirbimas, prekyba.
Per mėnesį – 5.000 t
Bendrovės grūdų saugykloje vienu metu galima sandėliuoti 100.000 t grūdų. Saugyklą sudaro keturi korpusai, o kiekvienas dar padalytas į daugybę 100 t talpos aruodų. Bendrovė grūdus priima, patikrina, išvalo, išdžiovina ir sandėliuoja. Steponas Baltuonis, AB „Kretingos grūdai“ vykdomasis direktorius, sako, kad idealu, jei per metus saugykla užsipildo du kartus ir joje apsisuka 200.000 t grūdų. Didžioji dalis saugyklos yra užpildoma po derliaus nuėmimo, o paskui po truputį grūdai čia vežami visus metus. Praėjusiais metais po derliaus nuėmimo į saugyklą buvo suvežta 75.000 t grūdų, per likusius metus iki dabar suvežta dar apie 40.000 t. Tai nebuvo geriausi metai. Itin derlingais 2012 m. vien po derliaus nuėmimo į saugyklą buvo suvežta apie 104.000 t grūdų. Prieš ekskursiją į gamybos cechus, p. Baltuonis pasakoja apie gaminamą produkciją. Didžiausią jos dalį šiuo metu sudaro kombinuotieji pašarai: paukščių (daugiausia vištų dedeklių) lesalai – 45,6% ir kiaulių pašarai – 43,2%. Likusią produkciją sudaro galvijų pašarai, baltyminiai vitamininiai mineraliniai papildai, žirgų, žuvų, naminių gyvūnų ir t. t. pašarai. Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija skaičiuoja, kad Lietuvoje per metus pagaminama apie 800.000 t kombinuotųjų pašarų. AB „Kretingos grūdai“ per mėnesį gamina apie 5.000 t pašarų, per metus – apie 60.000 t.
Eilės, kai derlius Ekskursiją po gamyklą pradedame nuo grūdų laboratorijos, kur pirmiausia sustoja grūdus atvežę sunkvežimiai. „Kretingos grūdų“ vykdomasis direktorius pasakoja, kad prasidėjus derliaus nuėmimui čia išsirikiuoja ilgos sunkvežimių eilės. Pasitaiko, kad jose ūkininkams ar grūdų perpardavinėtojams tenka laukti ir po kelias paras. Siekdama sumažinti laukimo eilėse laiką bendrovė šiemet įrengė antrą grūdų ėminių punktą. Stebime, kaip iš grūdus atvežusio sunkvežimio imami ėminiai. Sunkvežimyje per visą grūdų sampilo gylį statmenai, vienodais tarpais smeigiami vakuuminiai ėmikliai, kurie įsiurbia reikiamą grūdų kiekį į laboratoriją. Laboratorijoje paimtas grūdų kiekis yra kruopščiai išmaišomas ir padalijamas dalytuvu. Grūdų kokybės tyrimu nustatomas užkrėstumas kenkėjais, grūdų drėgmės kiekis, kritimo skaičius ir kiti kokybės rodikliai. Greitam grūdų kokybės įvertinimui naudojamas „Infratec“ prietaisas.
„Tyrimas juo trunka apie 1 minutę ir iškart nustatomi visi pagrindiniai kokybės rodikliai: drėgmės, baltymų, šlapiojo glitimo, krakmolo kiekis ir kiti. „Infratec“ prietaisai yra sujungti į bendrą tinklą. Pačios grūdų įmonės neturi galimybės keisti prietaiso parametrų ar kitaip jį reguliuoti, nes prietaisai reguliuojami centralizuotai, todėl bet kurioje laboratorijoje jie rodys tą patį
“, – aiškina p. Baltuonis. Jei kyla neaiškumų, tada grūdų kokybė dar tiriama cheminiu būdu. Gavęs kokybės kvitą iš grūdinės laboratorijos automobilis važiuoja ant svarstyklių, kur pasveriamas atvežtų grūdų kiekis. O iš ten jis jau siunčiamas į saugyklą, kur grūdai supilami į vieną iš aruodų
Tiksliai, pagal receptūrą Saugykloje yra atskiras korpusas, kur laikomos visos gamybai reikalingos žaliavos. Daug dėmesio skiriama jų kokybei. Dalį reikalingų žaliavų įmonė importuoja iš įvairių pasaulio šalių. Pavyzdžiui, kukurūzus – iš Ukrainos, aliejingas žaliavas (saulėgrąžas, sojas, rapsus) – iš Brazilijos, žuvų miltus – iš Maroko, Mauritanijos, Belgijos ar Olandijos, sojų rupinius – iš Pietų Amerikos. „Tiekėjai mums pristato žaliavų mėginius, o mes laboratorijoje tiriame jų kokybę: cheminę, bakteriologinę sudėtį, kancerogenines medžiagas“, – pasakoja Birutė Vosylienė, bendrovės chemikė. Tik aukščiausios kokybės, visus reikalavimus atitinkančios žaliavos patenka į gamybą. Grūdinių ir baltyminių žaliavų saugojimo korpuse skirtingos rūšies žaliavos supilamos į sunumeruotus aruodus. Visi žino, kokiu skaičiumi pažymėtame aruode, kokia medžiaga yra. Pašarų ir lesalų receptūros, kuriose nurodomas tikslus kiekvieno komponento kiekis, kuriamos Receptūrų departamente naudojant specialias kompiuterines programas. Receptai kuriami atsižvelgiant į gyvūnų produktyvumą, augimo fiziologinius poreikius, nustatomas tikslus į pašarus įterpiamų vitaminų, mikroelementų, antioksidantų ir kitų priedų kiekis. Receptūrų departamente kruopščiai archyvuojamos ir visos gamybai naudojamos žaliavos.
„Pagal produkcijos etiketę galima atsekti, kokios žaliavos buvo sudėtos, kas yra jų tiekėjai“, – pasakoja Alfredas Pocius, Receptūros departamento vadovas.
Valdo programos
Tą dieną, kai lankėmės gamykloje, iš trijų AB „Kretingos grūdai“ gamybos cechų veikė tik visaverčių pašarų gamybos cechas, kurio pajėgumas 50 t pašarų per valandą. Stebėjome, kaip vyksta gamyba, atitinkanti aukščiausius tarptautinius kokybės standartus. Nuo 1992 m. įmonėje įdiegta kokybės valdymo sistema pagal tarptautinio ISO 9001 standarto reikalavimus, o nuo 2002 m. – aplinkos apsaugos vadybos sistema ISO 14001.
Pirmiausia gamybos meistras Receptūros departamento sukurtą receptą įveda į kompiuterinę sistemą, kuri kontroliuoja gaminio kokybę. Technologinis kombinuotųjų pašarų gamybos procesas susideda iš keliolikos technologinių linijų, kuriose pašarų gamybos komponentai paruošiami svėrimui, malimui, dozavimui ir maišymui. „Valdymo ekranuose stebima visa gamybos proceso eiga. Pirmiausia į svarstykles yra supilamos visos recepte nurodytos žaliavos. Pasvertos žaliavos yra smulkinamos, o tada pilamos į aruodus virš dozavimo įrenginių, iš kurių sraigtiniais transporteriais keliauja į tris skirtingos talpos svarstykles. Iš trijų svarstyklių, kuriose žaliavos preciziškai tiksliai pasveriamos, jos paeiliui patenka į maišytuvus. Yra trys maišymo etapai, kuriuos valdo kompiuterinė programa. Maišymų metu gaminami pašarai ar lesalai gali būti papildomi įvairiais skystais komponentais: riebalais, fermentais, melasa ar kitais“, – apie gamybos eigą pasakoja Giedrius Skolevičius, AB „Kretingos grūdai
“ meistras. Gaunamas produktas gali būti įvairios frakcijos: palaidas, granuliuotas arba ekspanduotas. Pusė bendrovės produkcijos gaminama miltų pavidalu, kita pusė – granulėmis. Bendrovė turi tris granuliavimo linijas. Šios modernios technologijos pašarai yra apdorojami aukštame slėgyje ir momentinėje aukštoje temperatūroje. Vienos granuliavimo linijos pajėgumas – 20 t per valandą.
Rytų rinkos užsidarė Šiuo metu bendrovėje neveikia baltyminių ir vitamininių papildų gamybos cechas, nes pastaraisiais metais bendrovė itin sumažino šių papildų gamybą. 2008 m. jų gamyba sudarė net apie 50% visos gaminamos produkcijos, o dabar – tik 5,3%. Tokį smukimą lėmė sunykusi eksporto į Rytų rinkas apimtis.
Geriausiais laikais, pavyzdžiui, 2008 m., „Kretingos grūdai“ į Rusiją, Baltarusiją, šiek tiek į Uzbekistaną bei Ukrainą eksportavo apie 30.000 t produkcijos. Paskutiniais metais eksportuojama vos 3.000 t.
„Tai lėmė keletas priežasčių. Viena iš jų – Rusijoje atsirado daug stambių kontroliuojančiųjų žemės ūkio bendrovių, kurios pačios sau ėmė gamintis papildus, priedus ir premiksus. Kitas dalykas – klientų nemokumas. Praėjusiais metais žaliavų, grūdų, taip pat ir pašarų kainos buvo aukštos, o kiaušinių kaina žema. Daugelis paukštynų pakliuvo į sudėtingą finansinę situaciją. Iškilo atsiskaitymo problemų, todėl norėdami išvengti rizikos praktiškai visai sustabdėme eksportą“, – aiškina Ovidijus Bartkus, AB „Kretingos grūdai“ generalinis direktorius. Šią savaitę viena partija lesalų siunčiama seniems partneriams į Uzbekistaną. Tačiau kol kas bendrovė daugiausia produkciją realizuoja tik Lietuvos rinkoje. „Baigiame atsikovoti savo pozicijas vietinėje rinkoje. Jau pasivijome gerų laikų rodiklius, ir tai mus džiugina“, – kalba p. Bartkus. Tuo pačiu dairomasi ir naujų rinkų. „Konkuruoti Europoje sudėtinga, nes yra daug stiprių pašarų gamintojų. Apskritai paukštynų rinka labai koncentruota, todėl šiuo metu žvelgiame į kitą segmentą: melžiamų karvių augintojus“, – planus dėsto p. Bartkus.
„Džiaugsmas“ – kiemsargiams Visa AB „Kretingos grūdai“ pagaminta produkcija pirmiausia yra patikrinama laboratorijoje. Jei visi kokybės rodikliai atitinka, ji keliauja į sandėlius. Bendrovė turi du atskirus sandėlius fasuotai ir nefasuotai produkcijai. Apie 10% visos pagaminamos produkcijos pakuojama gana primityviu fasavimo aparatu, kur reikia įdėti ir nemažai rankų darbo. Ponas Baltuonis rodo skirtingos spalvos maišų prikrautą sandėlį. Geltonos spalvos pakuotėse – paukščių lesalai, žalios – kiaulių pašarai, o mėlynos – raguočių. Sandėlio kampe – įvairios talpos šunų ėdalo „Džeko džiaugsmas“ pakuotės.
„Idėja pradėti gaminti šunų ėdalą kilo man. Pats auginau vilkšunį, kurio nuotrauka, beje, ir yra ant šunų ėdalo pakuočių. Tai labiau eksperimentinis produktas, kuris rado nedidelę nišą. Juokauju, kad „Džeko džiaugsmas“ skirtas ne veisliniams šunims, o paprastiems kiemsargiams. Pirkėjai sako, kad pagal kainos ir kokybės santykį jis puikus“, – šypsosi p. Baltuonis.