Vakarų kompanijos nuogąstauja dėl sankcijų

2% Tiek pelno maržos Rusijoje pirmąjį ketvirtį neteko „McDonald’s“. Iš karto po to, kai JAV ir ES paskelbė sankcijas p. Putino aplinkos žmonėms ir 17 Rusijos bendrovių, Rusijos prezidentas įspėjo, kad Vakarai sulauks padarinių. Vašingtonas pareiškė esąs pasirengęs pritaikyti ir daugiau sankcijų. O kompanijos nerimauja, kaip už esamas sankcijas atsikirs p. Putinas. „Jei kas nors panašaus ir toliau tęsis, tada, žinoma, turėsime apsvarstyti, kas ir kaip dirba Rusijos Federacijoje, svarbiausiuose Rusijos ekonomikos sektoriuose, įskaitant energetikos“, – Aukščiausiosios Eurazijos ekonomikos tarybos susirinkime Minske kalbėjo Rusijos prezidentas. Pastarasis sakinys turėjo priversti suklusti JAV naftos koncerną „Exxon Mobil“, turintį ambicijų kartu su „Rosneft“ atlikti gręžimo darbus Karos jūroje, Rusijos šiaurėje, ir bendrovę „Royal Dutch Shell“, kuri planuoja padidinti investicijas į Sachalino dujų bei naftos gavybos projektą Tolimuosiuose Rusijos Rytuose. Taip pat Didžiosios Britanijos naftos koncerną BP, turintį dalį „Rosneft“ akcijų ir iš Rusijos gaunantį per dešimtadalį ikimokestinio pelno.
„Rusija BP gali tapti kur kas didesnė problema, nei jie kada nors įsivaizdavo“,
– „Bloomberg“ sakė Brianas Youngbergas, „Edward Jones“ finansų analitikas. „Aš manyčiau, kad Putinas sieks apsunkinti gyvenimą tų užsienio šalių kompanijoms, kurių vyriausybės palaiko sankcijas“, – „Bloomberg“ sakė Gary Hufbaueris, Petersono tarptautinės ekonomikos instituto Vašingtone sankcijų specialistas. Kerštingos reakcijos Rusijoje veikiančios Vakarų kompanijos, tikėtina, sulauktų ir iš šalies vartotojų – jie gali imti ignoruoti amerikietišką ar europietišką produkciją. „Įtariu, kad rinkoje (Rusijos – VŽ) veikiančios JAV kompanijos sulauks neigiamo poveikio. Deja, kartus sankcijų poskonis plačiojoje visuomenėje išliks ilgai“, – „Reuters“ sakė Konstantinas Gurdžijevas, „Trinity“ koledžo Dubline finansų profesorius.
Dvigubas poveikis
Reikšmingą pajamų dalį Rusijoje gaunančios Vakarų kompanijos panikuoja ne vien dėl galimo Rusijos prezidento atsako. Geopolitinė įtampa ir neapibrėžtumas dėl Rusijos ekonomikos ateities paskatino spartų kapitalo pasitraukimą iš šalies ir nuo metų pradžios numušė Rusijos rublio kursą kone dešimtadaliu JAV dolerio atžvilgiu. Dėl šios priežasties į Rusiją produkciją importuojančios JAV bendrovės priverstos už ją mokėti daugiau. Tai ypač veikia „Mcdonald’s“, kuri į Rusiją įsiveža per pusę patiekalams reikalingų produktų, finansinius rodiklius. Kompanija pranešė, kad atpigęs rublis bent 2% sumažino pelno maržas Rusijoje.
„Taigi, jei skaičiuotume, kad rublis liks tokiame žemame lygyje visus likusius metus, tai vers mus kovoti dėl maržų Europoje visus metus“, – pristatydamas pirmojo ketvirčio rezultatus sakė Pete’as Bensenas, „McDonald’s“ finansų direktorius. Bendrovė Rusijoje valdo 400 restoranų tinklą.
Silpnas rublis spaudžia ir JAV automobilių koncerno „Ford“, kuris šioje šalyje jau mažina darbuotojų skaičių 700, maržas. „Nors mes sunkiai dirbame, kad vis daugiau detalių pagamintume vietos rinkoje, vis dar didelė dalis čia pagaminamų automobilių turi importuotų komponentų“, – „Reuters“ cituoja Bobą Shanksą, „Ford“ finansų vadovą.
Pilietiška pozicija
Tačiau ne visos kompanijos šiame kontekste ima skųstis dėl finansinių padarinių savo verslui. JAV informacinių technologijų bendrovės „Microsoft“, „Oracle“, „Symantec“, „Hewlett-Packard“ demonstruoja solidarumą su Baltaisiais rūmais ir apsisprendė apriboti arba nutraukti į sankcijų sąrašą patekusiems bankams programų palaikymo paslaugas, skelbia „Gazeta.ru“. „HP nustojo tiekti mums reikalingą įrangą, ir dabar turime skubiai ieškoti pakaitų“, – „Gazeta.ru“ atskleidė šaltinis viename Rusijos bankų.