Daugiau nepriklausomų narių ir skolinto kapitalo

Kristianas Mortensenas, „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas: „Tokios bendrovės kaip „Lietuvos geležinkeliai“ ir valstybinės miškų urėdijos turėtų naudos, jei savo veiklą organizuotų, teiktų ataskaitas pagal tarptautinius standartus.“

Juditos Grigelytės nuotr.
**
Valstybės valdomų įmonių rezultatai galėtų būti dar geresni, jei būtų tęsiamas jų veiklos depolitizavimas.


Nepriklausomi VVĮ valdybų nariai

Ričardas Čepas („Newsec / Re&Solution“) Lietuvos geležinkelių įmonių grupė
Vytautas Kudzys (Lietuvos pramonininkų konfederacija) Lietuvos pašto įmonių grupė
Linas Sasnauskas (nepriklausomas konsultantas pieno klausimais) Lietuvos pašto įmonių grupė
Viktorija Trimbel („Quantum Capital“) Lietuvos radijo ir televizijos centras
Arūnas Šikšta (VU TVM direktorius) Lietuvos radijo ir televizijos centras
Stepas Telešius (UAB „ACME grupė“) Lietuvos jūrų laivininkystė
Gytis Kaminskas („Baltic Legal Solutions Lietuva“) Lietuvos jūrų laivininkystė (stebėtojų taryboje)
Laimutė Tinglum (UAB „Scandinavian Accounting and Consulting“) Lietuvos jūrų laivininkystė (stebėtojų taryboje)
Rytis Ambrazevičius („Nexetic“ atstovybė Baltijos šalyse) AB „Klaipėdos nafta“
Mindaugas Jusius (AB „Swedbank Life Insurance“) AB „Klaipėdos nafta“
Eimantas Kiudulas (Klaipėdos LEZ) AB „Klaipėdos nafta“ (stebėtojų taryboje)
Romas Švedas (nepriklausomas konsultantas) AB „Klaipėdos nafta“ (stebėtojų taryboje)
Šarūnas Kliokys (UAB „Avestis“) Lietuvos energijos įmonių grupė (stebėtojų taryboje)
Antanas Danys (VšĮ „Lietuvos Junior Achievement“) Lietuvos energijos įmonių grupė (stebėtojų taryboje)
Virginijus Lepeška (UAB Organizacijų vystymo centras) Lietuvos energijos įmonių grupė (stebėtojų taryboje)
Pranas Vilkas (buvęs Seimo narys, Darbo partijos atstovas) Lietuvos energijos gamybos įmonių grupė (stebėtojų taryboje)
Petras Povilas Čėsna (buvęs ūkio ministras ir buvęs „Vilniaus baldų“ vadovas) LESTO įmonių grupė (stebėtojų taryboje) *Dalios Grybauskaitės rinkimų štabo vadovas

Šaltinis: preliminari 2013 m. VVĮ veiklos ataskaita



Nuosavo kapitalo grąža

Energetika
Lietuvos VVĮ 2,45%
palyginamosios užsienio įmonės* 5,36%
Susisiekimas
Lietuvos VVĮ 2,69%
palyginamosios užsienio įmonės* 8,93%
*Vakarų Europos, Rytų Europos ir Rusijos įmonių duomenys iš sektorių pagal „Capital IQ“ ir „Bloomberg“ duomenis.

Šaltinis: preliminari 2013 m. VVĮ veiklos ataskaita Ekspertai atkreipia dėmesį, kad valstybės valdomų įmonių (VVĮ) veiklos rodikliai pagerėtų, jeigu jų valdybose, o ne nominaliose stebėtojų tarybose dirbtų daugiau verslo patirtį turinčių nepriklausomų narių, o jų veikla būtų labiau finansuojama šiuo metu pigiomis skolintomis lėšomis nei mokesčių mokėtojų pinigais.
Preliminariais, neaudituotais duomenimis, 137 VVĮ veikla pernai buvo 11,9% pelningesnė nei 2012 m. – įmonės, be turto ir žaliavų mokesčių, uždirbo 484 mln. Lt grynojo pelno. Daugiausia iš VVĮ 2013 m. uždirbo UAB „Lietuvos energija“ (LE), gavusi 117 mln. Lt grynojo pelno. AB „Lietuvos geležinkelių“ (LG) grynasis pelnas 2013 m. buvo 104,4 mln. Lt. „Jei nebus priimti Vyriausybės sprendimai dėl mokėtinų dividendų sumažinimo, ši įmonė labiausiai prisidės prie biudžeto sumokėdama 77 mln. Lt“, – skaičiuoja Marius Barys, VVĮ ataskaitą parengusio Valdymo koordinavimo centro (VKC) l. e. p. vadovas.
Pelno daugiau, naudos mažoka
Nors Evaldas Gustas, ūkio ministras, džiaugiasi, kad, pavyzdžiui, pelninga LE veikla po trejų metų nuostolingos veiklos lėmė geresnius tiek energetikos sektoriaus, tiek ir viso valstybės valdomų įmonių portfelio rezultatus, VKC palyginamoji analizė rodo, kad VVĮ teikiama finansinė nauda valstybei ir mokesčių mokėtojams dar atsilieka nuo Vyriausybės iškelto 5% tikslo 2013–2015 m. ir analogiškų įmonių užsienyje.
„Atlikta palyginamoji Lietuvos energetikos ir susisiekimo sektorių įmonių analizė su panašiomis užsienio įmonėmis atskleidė, kad Lietuvos energetikos ir susisiekimo VVĮ nuosavo kapitalo grąža yra 2–3 kartus mažesnė nei palyginamųjų įmonių, labiausiai dėl sąlyginai žemo turto apyvartumo rodiklio“, – teigia p. Barys.
2013 m. VVĮ portfelio nuosavo kapitalo grąža siekė 2,6% ir buvo 0,2 procentinio punkto didesnė nei 2012 m. pabaigoje. Nuosavo kapitalo grąža per metus augo visuose VVĮ sektoriuose, išskyrus susisiekimo sritį.
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, pažymi, kad praėjusių metų Lietuvos VVĮ rezultatai gerėjo ir atspindi toliau gerėjusias makroekonomines tendencijas. Tačiau jis kartoja, kad viena iš nuosavo kapitalo grąžos rodiklio priežasčių išlieka ta, kad VVĮ beveik nenaudoja finansinio sverto.
„Pernai VVĮ portfelio skolinto ir nuosavo kapitalo santykis didėjo, tačiau vis dar sudarė tik 14,4% – maždaug 5 kartus mažiau nei privataus sektoriaus įmonėse. Kai kurios VVĮ šioje srityje siekia pažangos, pavyzdžiui, „Lietuvos energijos“ patvirtintoje strategijoje yra planuojama daugiau remtis ne brangiu valstybės kapitalu, o daug pigesnėmis skolintomis lėšomis“, – sako p. Mačiulis.