Buhalteriams nusibodo dirbti viską už visus

Buhalterio darbas po truputį pradeda priminti Lietuvos galiūno Žydrūno Savicko pastangas tempiant 15,3 tonos sveriantį lėktuvą – jiems tenka administruoti ne tik įmonės finansus, bet ir rūpintis įmonėje dirbančių žmonių asmeniniais finansais: sumokėti už juos mokesčius ir įvairias kitas įmokas. JUDITOS GRIGELYTĖS NUOTR. Per pastaruosius kelerius metus buhalteriams darbo padaugėjo ir deklaracijų teikimas valstybės institucijoms dabar užima dar daugiau laiko. Tokiu būdu buhalteris gerokai mažiau laiko gali skirti tiesioginėms savo įmonės poreikiams: vadybos apskaitai ir prognozėms. Darbdavys, anot Danguolės Pranckėnienės, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovės, neretai net gerai nežino, kuo užsiima buhalteris, tačiau matydamas, kad jis teikia paslaugas trečiosioms šalims, o ne įmonei, neskuba už tai daug mokėti.
Prieš kelerius metus „Sodrai“ pakako deklaracijas teikti kas ketvirtį, dabar visas išmokas pagal kiekvieną darbuotoją reikia teikti kas mėnesį, taip pat jos keliauja ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Abi šios deklaracijos skirtingos. „Sodrai“ išmokas reikia deklaruoti vadovaujantis kaupimo principu, o VMI – pinigų srautų. Taip pat reikia nurodyti pagal kiekvieną darbuotoją apmokėtas ligos dienas iš darbdavio lėšų, Lietuvos pramonininkų konfederacijoje organizuotoje diskusijoje kalbėjo p. Pranckėnienė.
Renka informaciją
„Buhalteriai dabar priversti aptarnauti ir antstolius. Jie siunčia savo raštus įmonėms, kad jos iš skolų turinčių darbuotojų darbo užmokesčio išskaičiuotų skolas, – pabrėžia p. Pranckėnienė. – Įmonė antstoliams dirba nemokamai, nors vė
liau antstoliai pasiima savo užmokestį.“ Su antros pensijų pakopos pasikeitimais buhalteriams atsirado dar papildomo darbo – dabar jie turi pervesti pinigus į antros pakopos pensijų fondus.
„Jei yra autorinės sutartys, asmuo buhalteriui pats turi pranešti apie dalyvavimą antroje pensijų pakopoje. Jeigu jis užmiršta tai padaryti, įmonė negali pateikti deklaracijos „Sodrai“. Viskas baigiasi tuo, kad įmonė iš savo lėšų sumoka 1% į pensijų fondą. Tada deklaruoti leidžiama“, – pažymi p. Pranckėnienė. Daug darbo atsirado skaičiuojant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir papildomą neapmokestinamąjį dydį už vaikus. Kad galėtų tai teisingai padaryti, buhalteris turi žinoti darbuotojo vaikų gimtadienius, ar darbuotojas vis dar gyvena su savo vaikais, ar darbuotojas dar turi vaikų, ar neišsiskyrė. Dalis tokios informacijos yra konfidenciali ir darbuotojai neskuba ja dalintis.
„Jeigu buhalteris, išėjęs iš savo kabineto, kalbasi su žmonėmis, tai nereikia galvoti, kad jis šiaip slankioja be darbo – jis renka informaciją apie gimimo dienas ir darbuotojų šeiminę padėtį“, – ironizuoja p. Pranckėnienė.
Anksčiau gyventojų pajamų mokestį pakako pervesti pagal įmonės registracijos vietą, o dabar pajamų mokestis keliauja pagal darbuotojo deklaruotą gyvenamąją vietą. Todėl buhalteriui reikia žinoti, kur darbuotojas ją deklaruoja.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija siūlo keisti tvarką ir įvairias pajamų mokesčių lengvatas gyventojams taikyti metų pabaigoje pateikus metinę pajamų deklaraciją, o ne kas mėnesį. Šitaip darbo, klaidų ir atitaisymų skaičius gerokai sumažėtų.
Galėtų patys
„Įstatyme parašyta, kad kiekvienas žmogus yra mokesčių mokėtojas, o tikrovė tokia, kad viską už jį išskaičiuoja įmonė ir jis net nežino, kiek kokių mokesčių sumoka, – kalba Birutė Černiuvienė, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos kolegijos narė. Anot jos, reikėtų keisti tokį sovietmečiu susiformavusį mentalitetą – gyventojai turėtų pasijusti mokesčių mokėtojais ir prisiimti daugiau atsakomybės.
„Dabar už darbuotoją NPD turi skaičiuoti buhalteris ir vėliau lieka kaltas, jeigu metų pabaigoje paaiškėja, kad darbuotojui dėl to reikia primokėti į biudžetą“, – teigia p. Černiuvienė. Taip „nuskriaustus“ darbuotojus tenka raminti administracijai apmokant skirtumą.
„Turėtų būti taip, kad įmonė išmokėjo pinigus ir žmogus pats sumoka mokesčius bei pervedimus į pensijų fondus“, – teigia p. Černiuvienė. Ji siūlo pritaikyti Švedijoje taikomą praktiką, kai gyventojas moka pagal avansines deklaracijas, kurias irgi galima keisti, jei metų viduryje pasikeitė aplinkybės.
Kai ką supaprastins
„Mokesčių administratorius sutiktų su tokia tvarka, kai gyventojas pats pritaiko sau NPD ir kitas pajamų mokesčio lengvatas, tačiau ketvirtadalis tų, kuriems taikomas NPD, gauna minimalų ar mažesnį darbo užmokestį – pakeitus tvarką jiems atsirastų prievolė deklaruoti pajamas, o tai padidintų gyventojams administracinę naštą“, – teigia Vilma Vildžiūnaitė, VMI viršininko pavaduotoja. Be to, gyventojai tuomet jiems pagal lengvatas priklausančiais pinigais galėtų naudotis tik pasibaigus metams gavę pajamų mokesčio permoką. Ji taip pat pažymi, kad VMI nuolat plečia priėjimą prie įvairių duomenų bazių tam, kad gyventojo preliminari deklaracija būtų kuo išsamesnė ir tikslesnė. Nuo praeitų metų VMI turi priėjimą ir prie moksleivių bei studentų registrų.
„Tačiau kai kurių duomenų neįmanoma gauti, pavyzdžiui, iš teismų negalime gauti duomenų apie tai, su kuo vaikas gyvens po ištuokas, o tokios informacijos reikia taikant NPD“, – priduria p. Vildžiūnaitė. Per metus VMI suformuoja apie 1,5 mln. metinių gyventojų pajamų deklaracijų deklaracijų. Kita vertus, darbdavių, kurie teikia duomenis VMI ir „Sodrai“, yra apie 100.000. Vis dėlto tam tikrų galimybių sumažinti darbo krūvį buhalteriams yra – tikėtina, kad pavyks sujungti VMI ir „Sodrai“ teikiamas deklaracijas ir atsisakyti tryliktosios metinės mokestį išskaičiuojančio asmens deklaracijos. „Specialistų grupė dirba – tai nėra lengva, nes skiriasi pajamų pripažinimo momentas, apmokestinimo laikas, bazės, tačiau vilties, kad tai pavyks padaryti, yra. Aišku, supaprastinimui reikės ir teisės aktų pasikeitimų“, – pasakoja p. Vildžiūnaitė.