Šovinių gamyklos ateitis paaiškės po ekspertizės

Skolų prislėgtos AB Giraitės ginkluotės gamyklos (GGG) ateitis – ar ji bus privatizuojama, ar į ją investuojamos valstybės lėšos – paaiškės atlikus ekspertinį vertinimą.

Raimondas Monkevičius, AB Giraitės ginkluotės gamyklos direktorius: „Jeigu valstybė pati turi galimybių investuoti į gamyklą, ji turėtų tai padaryti, jei ne – turėtų sudaryti sąlygas šioje specifinėje rinkoje veikiantiems investuotojams.“ ALGIMANTO BARZDŽIAUS NUOTR.

AB Giraitės ginkluotės gamyklos pajamos, mln. Lt
2010 m. 14,9 2011 m. 13,2
2012 m. 20,5
2013 m. 21*
* Prognozė
ŠALTINIS: BENDROVĖS DUOMENYS Tokį vertinimą, per kurį bus nustatyta tikroji gamyklos vertė, dar šįmet turėtų inicijuoti naujais nariais papildyta įmonės valdyba. „Atsižvelgus į gautus ekspertizės rezultatus, bus priimti strateginiai sprendimai dėl tolesnės gamyklos veiklos“, – VŽ teigia Aušra Ramoškaitė, Ūkio ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėja. Ūkio ministerija patikėjimo teise valdo 100% šovinių gamyklos akcijų. Iki šiol GGG valdybą sudarė 3 nariai: valdybos pirmininkas Marius Busilas, ūkio ministro patarėjas, Ramūnas Usonis, krašto apsaugos viceministras, ir Rūta Sakalauskienė, Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento vyriausioji specialistė.
Praeitą savaitę ūkio ministras Evaldas Gustas pasirašė sprendimą, kuriuo 2 nariais papildė GGG valdybą. Nauju gamyklos valdybos nariu išrinktas Gintautas Mišeikis, Ginklų fondo direktorius, ir Arturas Plokšto, Krašto apsaugos ministerijos Ginkluotės ir valdymo sistemų departamento direktoriaus pavaduotojas. Naujoji ginkluotės gamyklos valdyba savo veiklą pradės, kai šie pakeitimai bus įregistruoti Registrų centro Juridinių asmenų registre. Kabo 47 mln. Lt skola Antrus metus pelningai dirbančios Giraitės ginkluotės gamyklos vadovybė skelbia, kad nesulaukus investicijų ir nenusprendus, kaip įmonė turėtų grąžinti 47 mln. Lt skolą Finansų ministerijai, jai gresia bankrotas. „Delsimas priimti sprendimą dėl gamyklos ateities mus pastato į nepatogią padėtį, – teigia Raimondas Monkevičius, GGG direktorius. – Jeigu valstybė pati turi galimybių investuoti į gamyklą, ji turėtų tai padaryti, jei ne – turėtų sudaryti sąlygas šioje specifinėje rinkoje veikiantiems investuotojams. Šiuo metu apie produkcijos asortimento plėtrą kalbėti be investicijų yra nerealu.“ Nurodoma, kad gamybos pajėgumo plėtra sumažintų gamyklos produkcijos savikainą, kuri dabar yra kelis kartus aukštesnė, nei rinkoje veikiančių analogiškų gamyklų. Atliktais skaičiavimais, minimalios investicijos, kurios sumažintų GGG produkcijos savikainą, siekia 15,5 mln. Lt, maksimalios – 60 mln. Lt. Teigiama, kad vykdant šias investicijas gamykloje būtų sukurta iki 100 naujų darbo vietų.
„Tačiau šie skaičiai nublanksta prieš įmonei ant kaklo kabantį akmenį – 47 mln. Lt skolą Finansų ministerijai. Nedidindami pajėgumo, skolą ministerijai grąžintume per 35–40 metų“, – pažymi p. Monkevičius. Ši skola – tai dalis projekto lėšų, už kurias gamykla buvo pastatyta ir pradėjo veikti 2002 m. Finansų ministerija bankams jau grąžino GGG statyboms paimtas paskolas ir pateikė sąskaitą pačiai gamyklai. GGG šiuo metu gamina 7,62×51 mm NATO „Ball“ šovinius ir 5,56×45 mm NATO „Ball“ šovinius. Taip pat Kauno rajone gaminami šoviniai, skirti civilinei rinkai – medžiotojams, sportinio šaudymo mėgėjams. 95% GGG produkcijos eksportuojama į NATO ir ES šalis, likusi parduodama vietinėje rinkoje.