2014-01-20 23:01

Grūdų eksporto ir vidaus rinkos metai

Pernai per tris ketvirčius sparčiausiai augo grūdais prekiaujančios įmonės, atsigavo statybos ir mažmeninė prekyba, o mūsų eksporto flagmanai „Achema“ ir „Lifosa“ skaičiavo mažesnius pardavimus. „Orlen Lietuva“ pajamos augo, tačiau bendrovė dirbo nuostolingai.
Juditos Grigelytės nuotr.

Sparčiausiai TOP 500 sąraše augo grūdais prekiaujanti UAB „Agrosfera“. Pirmajame „Verslo žinių“ sudaryto TOP 500 sąrašo dešimtuke – du naujokai: „Linas Agro Group“, ir „Agrokoncerno įmonių grupė“. Bendrovės rinkos dalį didino įsigydamos kitų žemės ūkio bendrovių. Prie geresnių rezultatų pirmąjį 2013 metų pusmetį prisidėjo ir rekordinis 2012 m. derlius, aukštos grūdų kainos. Sparčiausiai TOP 500 sąraše augo grūdais prekiaujanti UAB „Agrosfera“. Jos pajamos analizuojamu laikotarpiu didėjo 410% ir siekė 23,6 mln. Lt. Bendrovė iš Lietuvos ūkininkų supirktą produkciją eksportavo į Olandiją.
„Įmonės kolektyve — septyni iš koncerno „Achemos grupė“ išėję darbuotojai. Turėjome patirties, buvome žinomi Lietuvos ūkininkams ir grūdų supirkėjams užsienyje, tad plėsti veiklą nebuvo sunku“, — greito augimo priežastis aiškina Arminas Kildišis, „Agrosfera“ direktorius. Darbuotojai iš „Achemos grupės“ išėjo per sunkmetį. Pasak vadovo, priežasčių buvo daug: etatų mažinimas, prasta darbo atmosfera, kaltųjų paieškos. „Agrosfera“ kitąmet planuoja dvigubai didesnius pardavimus. „Vienintelis stabdys mūsų plėtrai buvo bankai. Trejus metus negalėjome plėtoti verslo, nes bankai nekreditavo. Ledai čia jau pajudėjo, tad kliūčių augti nebematau“, — dėsto p. Kildišis. Ūkio pajamos augo 7,8%
Per tris pirmuosius 2013 m. ketvirčius Lietuvos įmonių pajamos didėjo 7,8%, o vidutinis pardavimų pelningumas siekė 4,6%, skelbia Statistikos departamentas. 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu pelningumas buvo beveik toks pats – 4,7%. Iš didžiausią svorį turinčių veiklos rūšių sparčiausiai augo transporto ir saugojimo sektoriaus pajamos (13,7%), didmeninės ir mažmeninės prekybos – 8,7% ir statybos – 8,6%. „2013 m. palankesnes sąlygas plėtrai turėjo vidaus rinkai dirbančios bendrovės. Darbo užmokesčio ir užimtumo didėjimas padėjo vidaus paklausos atsigavimo pamatus. O eksportuotojams iššūkių padaugėjo – neigiamos įtakos konkurencingumui turėjo didesnės darbo ir energijos sąnaudos, silpnas eksporto rinkų atsigavimas“, – konstatuoja Vilija Tauraitė, SEB banko Lietuvoje vyriausioji analitikė. „Orlen Lietuvos“ rezultatus paveikė smarkus perdirbimo maržų smukimas Europoje, chemijos pramonės įmones „Achemą“ ir „Lifosą“ – nepalanki tarptautinės trąšų rinkos konjunktūra.
Didžiausios Lietuvos bendrovės „Orlen Lietuva“ pajamos analizuojamu laikotarpiu augo 5%, tačiau pelnas virto nuostoliu. Prie geresnių „Orlen Lietuva“ rezultatų prisidėjo pardavimai Baltijos šalyse (apimtis augo 9%) ir eksportas į NVS šalis (augimas siekė 26%). Minėtose rinkose įmonė parduoda apie 47% produkcijos, kita dalis – jūrų transportu vežama į JAV, Kanadą, Karibų jūros šalis, Vakarų Afriką, Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Vokietiją ir Pietryčių Aziją. „Achemos“ ir „Lifosos“ pajamos analizuojamu laikotarpiu smuko atitinkamai 16% ir 17%, „Verslo žinių“ TOP 500 sąraše jos nukrito per 3 ir 5 vietas.
Merginų balsai
Antra pagal augimo greitį sąraše – koncerno „MG Baltic“ valdoma statybų UAB „Mitnija“. Jos pajamos per tris 2013 m. ketvirčius augo 170% – iki 128,9 mln. Lt. „Statybų sektorius yra inertiškas – šių metų įmonių apyvarta atspindi prieš metus atliktus namų darbus, t. y. kiek ir kokių statybos projektų jos yra laimėjusios“, – aiškina Linas Venslovas, bendrovės komercijos direktorius. Statybos, pasak jo, Lietuvoje vėl įsibėgėja. Atsigauna infrastruktūros, komercinių objektų statyba. Skiriasi tik investuotojų požiūris, jie jau yra kur kas atsargesni nei prieš 5 metus. Statybų klestėjimo laikais svarbiausias kriterijus užsakovui, renkantis rangovą, buvo mažiausia statybos darbų kaina, o dabar tikrinama, ar kaina yra pagrįsta, kaip bendrovė dirbo ankstesniuose projektuose.
Trečioje vietoje pagal 2013 m. I–III ketvirčio pajamų pokytį – naftos produktų prekybos didmena UAB „Bendida“. Bendrovės pardavimai augo 161% ir siekė 152 mln. Lt. „Bendida“ vadovas Saulius Zagrapskas, paprašytas pakomentuoti pokyčius, atvirauti nebuvo linkęs. Anot jo, rinka yra padiktavusi savo sąlygas, ir visos naftos prekybos bendrovės jų laikosi.
„Mano kolegės gražios, jų balsai malonūs, užsakovams tai patinka“, – pokalbį paversti juokais bandė p. Zagrapskas.
Tarp didžiųjų maisto prekių tinklų labiausiai išaugo „Aibės“ tinklo pardavimai. Šio tinklo parduotuvių pajamos analizuojamu laikotarpiu didėjo 9,7%. „Didėja mūsų narių, o kartu ir parduotuvių skaičius. Įstojusios į aljansą, bendrovės gauna geresnių prekių tiekimo sąlygų, rinkodaros ir reklamos paslaugų, technologinį palaikymą“, – dėsto Aidas Kaubrys, Verslo plėtros departamento direktorius. „Aljansas Aibė“ jungia 130 prekybos įmonių, kurios valdo 597 parduotuves mažuose Lietuvos miestuose. „Aljansas Aibė“ savo nares aprūpina prekėmis. Jas dideliais kiekiais įmonė perka iš tiekėjų, veža į sandėlius ir ten prekes paskirsto. Vėliau produktai pagal sutartą grafiką pristatomi į parduotuves. Pasak vadovo, perkant prekes dideliais kiekiais galima suderėti geresnę kainą, o vežant centralizuotai – sutaupoma transportui.
„Tiekdami prekes pavienėms mažoms parduotuvėms, padedame joms išsilaikyti – jos gali konkuruoti patraukliomis kainomis, pasiūlyti platesnį prekių asortimentą“, – sako p. Kaubrys. Kiti didieji prekybos centrai, išskyrus Lietuvos kooperatyvų sąjungą, mažuose kaimuose parduotuvių neturi. Statistikos departamento duomenimis, visų didžiųjų prekybos tinklų pajamos 2013 m. I–III ket., palyginti su 2012 m. I–III ketv., augo apie 4%. Pateikė ne visi
VŽ duomenų nepateikė „Maxima“, „Rimi“, „Prisma“ parduotuves valdančios bendrovės. „Maxima“ atstovė sakė, kad finansinius rezultatus jie viešins tik tuomet, kai jie bus pateikti Registrų centrui. Kodėl įmonėje nuspręsta laikytis tokios tvarkos, ji nekomentavo. VŽ skaičiavimais TOP 500 sąrašui duomenų nepateikė apie trečdalis bendrovių, galėjusių patekti į TOP 500. Didžiausios iš jų: „Statoil Fuel & Retail Lietuva“, „Girteka logistics“, „Mars Lietuva“, „Švyturys-Utenos alus“. Dauguma bendrovių devynių mėnesių rezultatų neviešina dėl veiklos sezoniškumo. Pasak jų atstovų, didžioji dalis pajamų uždirbama paskutinį metų ketvirtį, tad pirmųjų ketvirčių rezultatai tikrųjų pajamų neparodo.
52795
130817
52791