2014-01-13 23:01

Revoliucija Amerikoje, o nuostoliai – Telšių apskrityje

Skalūnų naftos revoliucija JAV nuspaudė žemyn naftos perdirbėjų maržas visoje Europoje ir į milijoninius nuostolius įvarė tokias bendroves kaip „Orlen Lietuva“. Ekonomistai sako, kad revoliucijos padariniai gali pasijusti ir skaičiuojant Lietuvos bendrąjį vidaus produktą, ką jau kalbėti apie šio proceso įtaką Mažeikiams ar Telšių apskričiai.
JAV naftos perdirbėjai didina iš skalūnų naftos pagamintų produktų eksportą pasauliui, o tais savo kailiu jaučia Europos naftos perdirbėjai, kurie su JAV perdirbėjais dėl klientų pradeda konkuruoti net tokiose rinkose kaip Afrika, kurioje anksčiau konkurencijos su amerikiečiais nebūdavo. „Bloomberg“ nuotr.



2%
toks yra didžiausios šalies įmonės „Orlen Lietuva“ indėlis į Lietuvos BVP, skaičiuoja SEB banko analitikai.

Komentarai

Audrius Stasiulaitis, AB „Orlen Lietuva“ Komunikacijos skyriaus viršininkas: „Su žemų maržų poveikiu 2013 m. susidūrė visa Europos naftos perdirbimo pramonė, jos dalis yra ir „Orlen Lietuva“.“

Mantas Skardžius, DNB banko turto valdytojas: „Skirtumas tarp „Brent“ ir „Urals
“ naftos tipų iš lėto mažės ir toliau, o tai būtų dar skaudžiau rusišką naftą perdirbančioms įmonėms.“

Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas: „Orlen Lietuvos“ sukuriamai pridėtinei vertei smukus bent 10%, Lietuvos BVP tai sumažina apie 0,2 proc. punkto.“

**
JAV naftos perdirbimo įmonės perdirba daugiausia žaliavinės naftos nuo 2005-ųjų



„PKN Orlen“ grupės naftos perdirbimo marža, USD už barelį

2008 I ketv. 3,60
2008 II ketv. 7
2008 III ketv. 7,10
2008 IV ketv. 7,70
2009 I ketv. 5,30
2009 II ketv. 4,60
2009 III ketv. 3,10
2009 IV. ketv. 2,20
2010 I ketv. 4
2010 II ketv. 4,70
2010 III ketv. 3,10
2010 IV ketv. 3,30
2011 I ketv. 1,50
2011 II ketv. 1,40
2011 III ketv. 2,70
2011 IV ketv. 2,80
2012 I ketv. 3,30
2012 II ketv. 6,80
2012 III ketv. 8,40
2012 IV ketv. 4,40
2013 I ketv. 4,10
2013 II ketv. 5,30
2013 III ketv. 3,30
2013 IV ketv. 0,70


„Orlen Lietuva“ ikimokestinis pelnas (nuostoliai), mln. Lt

2008 -10,2
2009 -48,6
2010 -44,8
2011 -7,5
2012 236
2013* -86,8
* – 2013 m. I–III ketv. duomenys

Pastaba. „Orlen Lietuva“ savo naftos perdirbimo maržų nenurodo, tačiau teigiama, kad tendenciją atspindi „PKN Orlen“ grupės naftos perdirbimo marža.

Šaltinis: „PKN Orlen“


„Orlen Lietuvos“ įtaka Lietuvos ekonomikai

- Didžiausia įmonė pagal pajamas (metinė apyvarta viršija 20 mlrd. Lt)
- Antra pagal uždirbamą pelną (2012 m. ikimokestinis pelnas sudarė 236 mln. Lt, didesnį uždirbo tik „Swedbank“)
- Didžiausia mokesčių mokėtoja (2013 m. I–III ketv. sumokėjo daugiau nei 1 mlrd. Lt mokesčių)
- Didžiausia darbdavė Telšių apskrityje (2013 m. rugsėjo 30 d. turėjo 2.171 darbuotojų)
- Didžiausia Lietuvos chemijos pramonės bendrovė

Šaltinis: VŽ Lenkijos naftos koncerno „PKN Orlen“, kuriam priklauso ir naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose, naftos perdirbimo marža – skirtumas tarp įsigytos žaliavinės naftos ir parduoto perdirbto naftos produkto – 2013 m. IV ketv. sudarė 0,7 USD už barelį. Tai žemiausias lygis bent nuo 2008 m., kai įmonė skelbia šį rodiklį.
„PKN Orlen“ grupės naftos perdirbimo maržos mažėjimo tendencija yra akivaizdi: dar 2013 m. pradžioje ji sudarė 4,10 USD, o 2012 m. III ketv. siekė net 8,4 USD už barelį.
„PKN Orlen“ Lietuvoje valdoma įmonė „Orlen Lietuva“ savo naftos perdirbimo maržų nenurodo, tačiau pripažįsta, kad jos traukiasi ir tai neigiamai atsispindi įmonės finansiniuose rezultatuose.
„Orlen Lietuva“ skelbė, kad pernai I–III ketv. (naujesnių rezultatų dar nėra) bendrovė patyrė 86,8 mln. Lt nuostolį, palyginti, užpernai tuo pačiu metu buvo skaičiuotas 149,4 mln. Lt pelnas. Bendrovė teigia, kad su besitraukiančiomis naftos perdirbimo maržomis susiduria kone visi Europos naftos perdirbėjai.
Tad, pasak specialistų, labai tikėtina, kad 2013 m. IV ketvirtis įmonei bus dar nuostolingesnis.
„Su žemų maržų poveikiu 2013 m. susidūrė visa Europos naftos perdirbimo pramonė, jos dalis yra ir „Orlen Lietuva“. Tai lėmė ne viena, o kelios ilgalaikes pasekmes turinčios priežastys. Pirmiausia reikėtų kalbėti apie sąlygiškai pigios skalūnų naftos revoliuciją JAV, ji leido didžiausioms pasaulyje degalų vartotojoms – Jungtinėms Valstijoms – iš importuotojų tapti eksportuotojomis“, – aiškina Audrius Stasiulaitis, AB „Orlen Lietuva“ Komunikacijos skyriaus viršininkas.
Pasak jo, dėl šios priežasties amerikietiškas dyzelinas ir benzinas pasiekia ne tik Pietų Amerikos šalis, Karibus, bet ir Vakarų Afriką. „Šios rinkos buvo ypač svarbios Europos perdirbėjams, kurie čia parduodavo benzino perteklių, atsiradusį dėl sparčios automobilių parko dyzelizacijos Senajame žemyne“, – aiškina p. Stasiulaitis.
Savo 2013 m. III ketv. finansinių rezultatų prastėjimą krentančiomis naftos perdirbimo maržomis aiškina ir tokie naftos perdirbimo milžinai kaip „Royal Dutch Shell“, „Total“ ar „ExxonMobil“.
52795
130817
52791