„Plasta“ dalį gamybos krausto į Gruziją

AB „Plasta“ planuoja visą Vilniuje turimą gamybos įrangą perkelti į Gruziją, kur ilgainiui bus gaminama didžiausia dalis įmonės produkcijos. Vilniuje gamybos pajėgumas sumažės beveik perpus, tačiau čia veiks naujesni ir efektyvesni įrenginiai.

Vytas Poderis, AB „Plasta“ generalinis direktorius ir akcininkas: „Stačia galva keltis į Gruziją nenorime – nors esame išsianalizavę įstatymų bazę, turime partnerius, dar reikia įsitikinti, kad mums tinka vietos darbo kultūra, kad nebus netikėtumų.“
JUDITOS GRIGELYTĖS NUOTR.

AB „Plasta“ pardavimo pajamos,
mln. Lt
2011 m. 78
2012 m. 80,6
2013 m. 73*
* Prognozė
ŠALTINIS: BENDROVĖS DUOMENYS „Planuojame visą „Plastos“ įrangą, kurią šiuo metu turime Vilniuje, per penkerius metus perkelti į Gruziją. Nedidelį gamybos pajėgumą jau kitąmet turėsime Baltarusijoje, čia bus gaminama produkcija Rusijos rinkai, taip išvengsime 20% importo muitų. Vilniuje dirbs naujesni ir efektyvesni įrenginiai, vienus jų pirksime, o kitus atsigabensime iš Britanijos, ten neseniai įsigijome bankrutavusią panašaus profilio gamyklą“, – ateities planus dėsto Vytas Poderis, AB „Plasta“ generalinis direktorius. Visos „Plastos“ įmonės gamins tokią pačią produkciją – gaminius iš perdirbtų plastiko atliekų, daugiausia šiukšlių maišus. Bankrutavusios britų įmonės įrangą „Plasta“ paskirstė taip: įrenginiai, kuriais per mėnesį galima pagaminti 500 t produkcijos, kitąmet bus atgabenti ir sumontuoti Vilniuje, 100 t galios įrenginiai keliaus į Gruziją, kur jau kitais metais pradės veikti nedidelė plastiko gamykla. Anglijoje bus paliktas 200 t per mėnesį gamybos pajėgumas – jie galės į šią rinką patiekti produkcijos, jei atsiras netikėta jos paklausa.
Ne stačia galva
Anot p. Poderio, šiuo metu Vilniaus gamykla per mėnesį pagamina 1.600 t produkcijos, metų viduryje pradėjus dirbti įrangai iš Anglijos, įmonės gamybos pajėgumas išaugs iki 2.100 t produkcijos per mėnesį. Vėliau sena ir mažiau efektyvi įranga iš Vilniaus bus vežama į Gruziją ir po kelerių metų Lietuvos sostinėje veiks 1.000 t per mėnesį produkcijos gaminantys įrengimai. „Stačia galva keltis į Gruziją nenorime – nors esame išstudijavę įstatymų bazę, turime partnerius, dar reikia įsitikinti, kad mums tinka vietos darbo kultūra, kad nebus netikėtumų“, – aiškina p. Poderis. Projektą įgyvendins bendra įmonė, kurią „Plasta“ įsteigė su gruzinų partneriais, valdančiais gamykloms tinkamą nekilnojamąjį turtą. Planuojama, kad Gruzijoje veiks dvi gamyklos: viena – Tbilisyje, kita – Potyje, uoste prie Juodosios jūros, iš kur produkciją bus patogu laivais gabenti į eksporto rinkas. „2014 m. dirbsime efektyviau, gaminsime daugiau. Pesimistiškais vertinimais, galima prognozuoti, kad „Plastos“ pardavimų apyvarta kitais metais didės apie 30%, panašiai tiek turėtų didėti ir pelnas“, – prognozuoja p. Poderis. Anot įmonės vadovo, plastiko gamyba itin imli elektros energijai, todėl viena priežasčių, kodėl apsispręsta mažinti gamybos mastą Lietuvoje, yra didesnės nei daugelyje kitų šalių elektros kainos. Šiuo metu už elektrą „Plasta“ per mėnesį vidutiniškai sumoka apie 1,7 mln. Lt.
Nepalanki rinka
Šiuos metus „Plasta“ turėtų baigti su 83–84 mln. Lt apyvarta, apie 5% didesne nei 2012 m. EBIDTA turėtų siekti apie 6 mln. Lt, tai apie 10% mažiau nei prieš metus. „Šie metai buvo investicijų ir plėtros metai, tai didino sąnaudas, todėl pelnas kiek sumažėjo. Ir rinkos sąlygos nebuvo palankios – produkcijos vartojimas Europoje mažėjo, labiausiai dėl to, kad kai kuriose ES šalyse beveik nebenaudojami plastikiniai pirkinių maišeliai. Turime visiškai persiorientuoti į šiukšlių maišų gamybą“, – aiškina p. Poderis. Anot jo, šiemet „Plasta“ investavo į įrangą, kuri jau kitąmet leis sutaupyti nemažai energetikos išteklių. „Už 1 mln. EUR įsigijome granuliatorių, kuris iš plastiko atliekų gamina žaliavos granules, jis naudos du kartus mažiau elektros tam pačiam granulių kiekiui pagaminti“, – pasakoja įmonės vadovas. Investicija turėtų atsipirkti greičiau nei per metus, ir jei pasirodys, kad įrenginys išties toks veiksmingas, kaip nurodo jo gamintojai, kitąmet „Plasta“ pirks dar tris tokius įrenginius ir pakeis visus senuosius. Taip pat bus įdiegta sauso plastiko atliekų valymo technologija, kurią su austrų partneriais sukūrė „Plastos“ technologinio departamento specialistai. „Ligi šiol atliekas plauname vandeniu, tačiau tada jas reikia džiovinti, o tam reikia daug energijos. Dabar galėsime išvalyti sausai, tikimės gerokai sumažinti sąnaudas“, – nurodo p. Poderis.