Kova dėl krepšelio – kova už būvį

"Pats švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, lygindamas savo studijas Danijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vilniaus universitete, pranašumus skiria ne pastarojo naudai. Vladimiro Ivanovo nuotr. Naujausias šalies valstybinių universitetų reitingas ne tik sudėliojo šias aukštąsias mokyklas į lentynėles pagal patrauklumą, bet ir išaiškino faktą, kad net 6 iš 10 įmonių vadovų savo vaikams linkėtų studijuoti užsienyje, o ne kurioje iš vietinių alma mater. Ši žinia turėtų būti lyg šaltas dušas bet kuriam universitetui, nes būtent jiems siunčiamas pavojaus ženklas. Nuo šiol, priėmus Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, universitetų rektoriai nebegalės skėsčioti rankomis verkšlendami, jog trūksta finansavimo, nes jeigu jie sugebės konkuruoti dėl studentų, pritraukti besimokančiuosius, turės ir pinigų. Ir nebeteks prasmės tokie argumentai, kad dėl lėšų stygiaus kai kurių laboratorijų įranga atsiduoda alchemikų laikais, o dėstytojai nesuinteresuoti studentams atiduoti visko, ką galėtų, ir dar daugiau, nes jų alga ne ką skiriasi nuo troleibuso vairuotojo ar darbininko. Todėl ir mokoma pagal programas, šiek tiek modifikuotas, bet sudarytas dar tais laikais, kai auditorijų sienas puošė Lenino portretai.
VŽ tikisi, kad dabar, priėmus įstatymo pataisas, universitetai pereis nuo pasiteisinimų, tegul ir akademiškai pagrįstų, prie realių darbų. Ir pertvarkų imsis pirmiausia savo kieme, nes būtent pagal jo patrauklumą būsimieji studentai rinksis, kur studijuoti. Reitingo duomenys perspėja, jog kai kurių universitetų kiemai gali netrukus ištuštėti, nes teks konkuruoti ne tik tarpusavyje, bet ir su užsienio aukštosiomis mokyklomis. Juk pasidalinti dešimt sąlyginių studentų būtų kur kas paprasčiau negu keturis. Likusiems tėvai siūlys studijuoti užsienyje, sutikdami mokėti visą studijų kainą.
Tiesa, tyrimas buvo atliekamas apklausiant tik įmonių – Lietuvos verslo lyderių – vadovus. Jei nuomonės būtų atsiklausiama platesnės visuomenės dalies, galbūt linkinčiųjų savo vaikams studijuoti gimtinėje padaugėtų. Tik ar išgalėtų visi tėvai sumokėti už studijas, nes universitetai neslepia, jog tiems, kas nenusipelnys studento krepšelio, mokslai gali atsieiti keliolika tūkstančių litų. Todėl nebelieka didelio skirtumo, kam mokėti: vietos universitetui ar užsienio, kur bent požiūris į studentą yra visai kitoks. Jau nekalbant apie gebėjimų ir įgūdžių lavinimą. Pats švietimo ir mokslo ministras, lygindamas savo studijas Danijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vilniaus universitete (VU), pranašumus skiria ne pastarojo naudai. Nors būtent VU jau trečius metus iš eilės puikuojasi Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingo viršūnėje. Tačiau jei Lietuva būtų įtraukta į Europos ar net pasaulio universitetų reitingavimo sistemą, o tai, tikėtina, anksčiau ar vėliau įvyks, greičiausiai lietuviškos aukštosios mokyklos tektų ilgai ieškoti slenkant sąrašu žemyn. Kai kurios jų tikriausiai iš viso „netemptų“ iki tarptautinio reitingo, be to, prognozuojama, kad keletas aukštųjų mokyklų apskritai dings iš Lietuvos žemėlapio.