2009-02-06 01:01

Pasaulis įvertino norvegus

„Bocuse d‘Or 2009“ rezultatai
1. Norvegija
2. Švedija
3. Prancūzija
4. Danija
5. Šveicarija
6. JAV
7. Islandija
8. Japonija
9. Kanada
10. Jungtinė Karalystė
11. Suomija
12. Australija
13. Nyderlandai
14. Čekija
15. Estija
16. Liuksemburgas
17. Meksika
18. Singapūras
19. Malaizija
20. Ispanija
21. Brazilija
22. Pietų Afrikos Respublika
23. Urugvajus
24. Pietų Korėja
Šaltinis: www.bocusedor.com Praeitą savaitę į Lioną Prancūzijoje suvažiavo geriausi pasaulio virtuvės meistrai. Čia dvi dienas vyko maisto gaminimo olimpinėmis žaidynėmis vadinamas kulinarijos konkursas „Bocuse d‘Or“. Auksinę konkurso sumanytojo, garsaus prancūzų virtuvės meistro Paulo Bocuse‘o statulėlę, 20.000 EUR prizą ir visame pasaulyje pripažįstamą geriausio virėjo titulą namo iš Liono išsivežė 28 m. norvegų vyriausiasis virėjas Geir Skeie. Šiuo metu jis darbuojasi Sanderfjordo miestelio (Pietų Norvegija) restorane „Mathuset Solvold“. Sidabrinis Bocuse‘as įteiktas švedui Jonui Lundgrenui, trečią vietą užėmė prancūzas Philippe‘as Mille‘as. Dabar jau būdamas 82 metų, virtuvės meistras Paulas Bocuse‘as pirmąjį gastronomijos konkursą surengė 1987 m. Šios ilgainiui viso pasaulio vyriausiųjų virėjų dėmesio ir pripažinimo sulaukusios varžybos vyksta kas dvejus metus. Pradžioje įveikę atrankos etapus savo žemynuose į finalą Prancūzijoje atvyksta 24 valstybių atstovai (12 „Bocuse d‘Or Europe“ finalistų, 4 „Bocuse d‘Or Asia“ finalistai, 3 finalistai iš „Copa Azteca Latin American“; dar 3 komandos išrenkamos iš kvalifikaciniuose turuose nedalyvaujančių šalių paraiškų ir 2 komandas pakviečia konkurso organizatoriai). 4 šalių atstovai šiame konkurse šįmet dalyvavo pirmą kartą – virtuvės meistrai iš Estijos, Čekijos, Malaizijos ir Pietų Korėjos. Dienraštis „International Herald Tribune“ (IHT) pasakoja: į Lioną varžytis ir stebėti čia kuriamų kulinarinių šedevrų susirinko pasaulinės gastronomijos „grietinėlė“ – nuo septyniomis garsiojo „Michelin“ restoranų gido žvaigždėmis galinčio pasigirti amerikiečio Thomo Kellerio iki prancūzo Joelio Robuchono, uždirbusio iš viso 25 „Michelin“ žvaigždes. Konkursas vyksta dvi dienas: vieną dieną gamina 12 komandų, kitą dieną – likusios. Komandas sudaro du virėjai – vyriausiasis ir jo pagalbininkas, kuris negali būti vyresnis nei 22 m. Dalyviai per 5 val. ir 35 min. atvirose vienodose virtuvėse prieš minias inspektorių, rėmėjų, organizatorių, žurnalistų ir triukšmingų gerbėjų turi paruošti du patiekalus – mėsos ir žuvies. Šįmet konkursiniai patiekalai buvo gaminami iš Škotijos aberdynų ir angusų galvijų mėsos, šviežių norvegiškų menkių, karališkųjų šukučių ir krevečių. Pagrindiniai produktai virėjams buvo žinomi prieš konkursą. Teisėjavimas „Bocuse d‘Or“ primena senovišką ritualą. 24 teisėjai iš kiekvienos konkurse dalyvaujančios šalies susėda prie dviejų ilgų stalų. Priešais minią jie apžiūri, uosto, ragauja patiekalą po patiekalo. Pusei teisėjų tenka vertinti mėsos patiekalus, kitiems – žuvies. Trys išskirtiniai teisėjai sėdi prie atskiro stalo – Danielis Bouludas, dabartinis „Bocuse d‘Or“ garbės prezidentas, pats p. Bocuse‘as ir šiųmetinės vertinimo komisijos pirmininkas Fabrice‘as Desvignesas, paskutinio konkurso, vykusio 2007 m., nugalėtojas. Patiekalai vertinami pagal jų kokybę ir pristatymą. Šie kriterijai dar skaidomi į smulkesnius, pavyzdžiui, vertinami ir techniniai meistrų įgūdžiai, kūrybiškumas, patiekalo gamybos proceso sudėtingumas, patiekimas lėkštėje ir t. t.
Kaip įtikti komisijai
Panašu, rašo IHT, kad konkurso dalyviai teisėjus nustebinti šįmet siekė ne tik patiekalų patiekimu, bet ir ypač sudėtingais, netikėtais ruošimo būdais, skonių deriniais. Švedas p. Lungrenas žuvies patiekalą – virta menkė ant apšviestos lėkštės buvo patiekta su ikrais, kiauliena, svogūnėliais ir česnako laiškas – gamino ant sauso ledo. Šveicaras Stephanas Decotterdas jaučio uodegos sultinį šildė ant žvakių ugnies, o brazilai kepsnius kepė liepsnose. Apskritai, „Bocuse d‘Or“ konkursuose geriausiai sekėsi prancūzams – aukščiausią apdovanojimą jie pelnė 6 kartus, norvegai laimėjo 4 kartus, po kartą – Švedijos ir Liuksemburgo atstovai. Ant prizininkų pakylos ne kartą lipo belgai, danai, vokiečiai. 1989 m. Singapūro atstovas iškovojo bronzinę Bocuse‘o statulėlę. Žurnalo „Time“ interneto svetainė teigia, kad skandinavai šiemetiniame konkurse triumfavo todėl, kad labai tiksliai perprato šio prancūziško renginio esmę. Taip, šis konkursas yra virėjų olimpiada – dvi dienas virtuvės meistrai varžosi dėl auksinio apdovanojimo, piniginio prizo ir, svarbiausia, – ypatingą įvertinimą reiškiančio vardo, taigi azarto ir įtampos čia prideda ir nacionalinės varžybos, atstovavimas šaliai. Bet tikrasis iššūkis jauniems virtuvės meistrams yra atrasti tą aukso vidurį tarp noro pademonstruoti nacionalinės virtuvės pranašumus ir įtikti pirmenybę klasikiniam prancūziškam stiliui teikiančiai komisijai. „Reikia neperžengti teisėjų „komforto zonos“, t. y. jiems negalima patiekti to, ko jie patys nežinotų ar negalėtų atpažinti, kitaip prarasi jų palankumą“, – teigia Rolandas Heninas, JAV komandos „mokytojas“. Rene Redzepi, Danijos virtuvės meistras, garsėjantis kaip inovacijų gerbėjas ir kūrėjas, vienas iš konkurso teisėjų, dėl tokio dalyvių „atsargumo“ buvo truputį nusivylęs. „Tikėjausi, kad konkursas nebus išskirtinių produktų, papuoštų įvairiomis prašmatnybėmis, demonstracija, kad meistrai pagaliau mes tą pretenzingumą. Vis dėlto tai, kad esu pakviestas teisėjauti, reiškia, jog konkursas keičiasi“, – po mėsos patiekalų degustacijos sakė p. Redzepi. Amerikiečiai šįmet tikėjosi iškovoti pirmąjį savo medalį, kai kurie virtuvės meistrai jiems iš anksto skyrė geriausią įvertinimą, o pats Bocuse‘as sakė, kad tikisi šios šalies atstovo pergalės. JAV atstovavo Timothy‘is Hollingsworthas, garsaus Kalifornijos restorano „French Laundry“ virtuvės meistras. Jis geriausiai pasirodė atrankose, sugebėjo surinkti apie 500.000 USD pasirengimui, darbdavys jį net išleido 3 mėnesių mokamų atostogų, jų metu specialiai taip pat kaip per konkursą įrengtoje virtuvėje meistras treniravosi po 40–50 val. per savaitę. Senojo žemyno atstovai buvo stipresni. Amerikiečiai pakartojo geriausią savo pasiekimą – liko 6. Pasibaigus konkursui p. Timothy‘is teigė, kad jų gaminamas maistas yra modernesnis, o tai netelpa į šio konkurso „stiliaus“ rėmus. Virtuvės meistras teigė daugiau konkurse nedalyvausiąs. Vis dėlto, pasak dienraščio „New York Times“, skaudžiausią nusivylimą šiųmečiame „Bocuse d‘Or“ patyrė prancūzai. Philippe‘as Mille‘as, 34 m. 3 žvaigždėmis įvertinto Paryžiaus restorano „Le Meurice“ virtuvės meistras, buvo vadinamas vienu iš konkurso favoritų, bet jis viena minute pavėlavo komisijai pristatyti žuvies patiekalą. Tai Prancūzijos komandai kainavo 12 taškų.
52795
130817
52791