Stambiųjų žemvaldžių ašaros – dėl valdų apribojimo

Siekdama išvengti spekuliacijų žemės ūkio paskirties žeme, Vyriausybė patvirtino taisykles, kuriose numatyta, kad daugiau kaip 500 ha turintis asmuo, perviršį turės grąžinti valstybei.

Vigilijus Jukna, žemės ūkio ministras, pažymi, kad jeigu asmuo įsigyja daugiau žemės ūkio paskirties žemės, nei leidžia įstatymas, viešąjį interesą ginantis prokuroras kreipiasi į teismą dėl viršijančio žemės ploto paėmimo ir perdavimo valstybės nuosavybėn.

Tai, kad asmuo ar su juo susiję asmenys negali įsigyti daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės, numatyta šiemet įsigaliojusiose Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatose.

Ribos plėtrą

Petrą Puskunigį, Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovą, naujoji tvarka neramina.

„Konkurencija yra milžiniška, gyvulininkystės ūkiui žemė būtina, turime fermas pasistatę, reikalingi plotai, bet įsigyti žemės nėra taip paprasta, visi graibsto po gabaliuką“, – rinkos situaciją apibūdina p. Puskunigis.

Jam nesuprantama, kodėl vienodi reikalavimai taikomi ir fiziniams, ir juridiniams asmenims.

„Bendrovė gali turėti 500 ha, ūkininkas irgi tiek pat, tačiau jis gali valdyti žemių per gimines, o bendrovės narių visa veikla yra aiškiai matoma“, – p. Puskunigio nuomone, bendrovėms, įvertinus jų veiklos pobūdį, bendras valdomos žemės limitas turėtų būti didesnis.

Kasdien po 19 t pieno parduodančios bendrovės vadovas sako, kad jo valdos neviršija 400 ha. Tačiau teritorija nuolat didinama.

„Pastaruosius penkerius metus kas mėnesį nuperkame po sklypą, nors ir labai mažą. Jau ir šiemet du sklypus įsigijome“, – p. Puskunigis skaičiuoja, kad Šakių rajone už hektarą prašoma mažiausiai 20.000 Lt.

Tomas Tumėnas, „Linas Agro Group“ finansų direktorius, kartu su kolegomis ieško būdų, kaip tęsti bendrovės plėtrą įsigaliojus naujiems apribojimams.

„Linas Agro Group“ jau nebegalės pirkti žemės ūkio paskirties žemės, nes įvertinus susijusių asmenų valdomus sklypus, viršijamas 500 ha plotas, tačiau ieškosime variantų, kaip spręsti susidariusią situciją“, – pažymi p. Tumėnas.

Karbauskis: tai – dovana užsieniečiams

Ramūnas Karbauskis, UAB „Agrokoncernas“ savininkas, sako, kad sprendimas iš žmonių, įsigijusių daugiau kaip 500 ha žemės, paimti perviršį, naudingas tik užsieniečiams. Didesni Lietuvos ūkiai ir bendrovės žemės rinkoje dalyvauti nebegalės.

„Norma, draudžianti vienam asmeniui valdyti daugiau kaip 500 ha jau galiojo, tačiau nusprendus atimti perviršį, rinkoje liks tik užsienio verslininkai, kurie galės pirkti sklypus“, – teigia p. Karbauskis.

Verslininkas, vienas iš didžiausių šalies žemvaldžių, sako, kad nutarimas kelia ir daugiau klausimų. Pavyzdžiui, niekas nežino, ar galima pirkti įmones ir bendroves, valdančias daugiau kaip 500 ha.

„Šiandien mums siūlo pirkti keliolika ūkių ir bendrovių, kurie valdo daugiau kaip 500 ha. Lietuviai, kurie jau turi didelius žemės plotus, jų įsigyti negali. Į šiuos objektus gali pretenduoti tik užsieniečiai, kuriems tai būtų pirmas pirkinys. Be to, neaišku ką reikės daryti su jau valdomais dideliais žemės plotais“, – verslininkas, svarsto, ar suformuotus ūkius reikės išpardavinėti dalimis.

Pasak p. Karbauskio, nė viename įstatyme nekalbama apie įmones.

„Valdžia deklaruoja, kad reikia stiprinti lietuvių ūkininkų pozicijas, tačiau šis nutarimas tik kenkia. Ūkiai toliau stambėti negalės. Ūkių plotus supirks Lietuvos ir užsienio spekuliantai“, – piktinasi p. Karbauskis.

Pažabos piktnaudžiautojus

Kęstutis Kristinaitis, UAB Korporacijos „Matininkai“ prezidentas, sako, kad įvertinti įstatymo nuostatos naudą yra pakankamai sudėtinga, tačiau griežtos sankcijos buvo neišvengiamos.

„Buvo gudruolių, bandančių apeiti įstatymus, tai dabar bus ir pasekmės. Žinoma, kad žemės įsigijimai vyko per susijusius asmenis, iki šiol nė viena valdžia rimtai nežiūrėjo į šituos dalykus, o dabar pagaliau kažkas privertė susiimti“, – pabrėžė p. Kristinaitis.

Ūkininkų būgštavimus dėl užsieniečių, supirksiančių ūkius, jis vadina nepagrįstais, nes visiems rinkos dalyviams galios vienodi reikalavimai.

500 ha, p. Kristinaičio vertinimu, yra saugus dydis, padedantis išsaugoti Lietuvos žemių vientisumą ir nacionalinį saugumą.

„Prezidento Antano Smetonos laikais tas dydis buvo 80 ha, paskui valdomas žemės plotas padidintas iki 150 ha“, – apie 1922 m. vykdytą dvarų išardymo reformą primena p. Kristinaitis.

Pasak jo, vieno subjekto valdomo ploto dydį lemia politiniai sprendimai, o ateityje gali būti nuspręsta, kad 500 ha vienose rankose – per didelis dydis.