Diena su „Siemens“ generaliniu direktoriumi

„Siemens Osakeyhtio“ Lietuvos filialas turi keturis padalinius, kurie atspindi pagrindines veiklos sritis: Pramonės, Energetikos, Sveikatos priežiūros ir Infrastruktūros ir miestų.

Kiekvienas padalinys turi visiškai savarankišką vadovą – jis tiesiogiai atskaitingas ne Lietuvos filialo generaliniam direktoriui, bet atitinkamo sektoriaus aukštesniam, pagrindinės bendrovės, vadovui Suomijoje arba Latvijoje.

Lygiai taip pat ir p. Čiplys turi tiesioginį savo, Infrastruktūros ir miestų sektoriaus, vadovą.

„Siemens“ verslo dalis, už kurią Lietuvoje tiesiogiai yra atsakingas p. Čiplys, iš kitų padalinių išsiskiria pardavimų apimtimis – yra didžiausia, – be to, čia klientams kuriami projektai, o ne parduodami jau sukurti produktai.

„Aš nesu tikrasis ir, lietuvišku supratimu, įprastas bendrovės vadovas. Aš esu kompanijos „Siemens“ atstovybės Lietuvoje vadovas su ribota atsakomybe bei teisėmis.

Aš ne tas vadovas, kuris turi visus įrankius spręsti strateginius, finansinius bei vadybinius klausimus. Todėl dažnai, pvz., dėl paramos prašymo ar bendradarbiavimo galimybių, turiu atsakyti ne. Mat nevaldau situacijos. Galiu tik padėti užmegzti pirmąjį kontaktą su aukštesne vadovybe, nurodyti, į ką kreiptis. Bet niekada nebūsiu galutinio sprendimo priėmėjas“, - paaiškina p. Čiplys.

Jei viskas taip paprasta, kam vertikaliai valdomai Suomijos kompanijai reikalingas generalinis direktorius Lietuvoje? Atsakymas paprastas – mūsų šalies verslo tradicijos, o ir įstatymai kiekvieną juridinį asmenį įpareigoja turėti žmogų, nešantį didžiausią atsakomybę už ūkinę veiklą.

„Tai viena pagrindinių priežasčių. Iš kitos pusės, komanda turi turėti lyderį, o rinka, t.y., klientai,– žmogų su didžiausia žvaigždute.

Lietuvos versle vadovo bendravimas su vadovu turi labai didelį svorį. Pavyzdžiui, kol vadovavau tik padaliniui, su vieno iš didžiausių klientų generaliniu direktoriumi buvome susitikę vos kelis kartus. O kai tapau viso „Siemens“ Lietuvoje vadu, mūsų bendravimas peraugo į visai kitokį, kur kas intensyvesnį, lygmenį“, – skirtumus skaičiuoja p. Čiplys.

Todėl “Siemens Osakeyhtio“ Lietuvos filialo generalinis direktorius stengiasi padėti ir už kitus sektorius atsakingiems vadovams.

„Iš tiesų, su kitų padalinių vadovais kalbėti apie jų darbą net neturiu teisės. Jie gali mane tiesiog ignoruoti, jei kalbu nesąmones – atsistoti ir išeiti. Aš, kaip Lietuvos filialo vadovas, jiems galiu tik patarti ir padėti ieškant kontakto su klientais „vadovas-vadovas“ lygmenyje.

Todėl gana dažnai su padalinių vadovais aptariu situaciją jų sektoriuje, nors to galėčiau ir nedaryti. Man tereikia užsiimti savo sektoriumi ir atlikti formalius veiksmus organizacijoje. Bet man rūpi kur kas daugiau“, - tikina p. Čiplys.

Jis paaiškina, kad tai didelė pasaulinė kompanija, veikianti daugelyje skirtingų regionų. Ir kiekvieną regioną mato bei vertina tik kaip visumą. Tačiau skirtingose šalyse situacija gali būti labai skirtinga.

„Aš labai noriu ir siekiu įtikinti aukščiausią „Siemens“ vadovybę, kad veiklos rezultatus ji vertintų ne tik vertikaliai, t.y. kaip bendrai visoje kompanijoje vystosi kiekvienas sektorius. Bet pasižiūrėtų, o kaip gi  tiems sektoriams bendrai paėmus sekasi vykdyti veiklą skirtingose šalyse. Žvelgiant horizontaliai, ir mano vertinimu, šiuo metu itin gerai „Siemens“ verslas sekasi Lietuvoje ir Estijoje, o Latvija bendrus regiono rezultatus šiek tiek tempia žemyn. Todėl jeigu „Siemens“ vadovybė nuspręstų ką nors mažinti, tai žinoma, kad brauktų per visas tris Baltijos šalis“, - vertikalaus verslo valdymo ypatybes dėsto p. Čiplys.

Malonūs rytai praeina labai greitai

Į biurą p. Čiplys ateina vienas pirmųjų. Tądien, kai VŽ stebėjo jo darbo dieną, pirmasis uždavinys, kurį atliko vadovas, - susitvarkė darbo stalą. Mat prieš tai dieną įmonėje vyko šventinis renginys darbuotojų vaikams ir „Siemens“ vadovo darbo vietoje šeimininkavo jaunesnysis jo sūnus. Technika besidominančiai atžalai labiausiai rūpėjo įvairūs ant stalo stovintys prietaisai: sprendimų priėmimo rutulys bei senovinis „Siemens“ radijo imtuvas.

Užtrukęs kelias minutes darbo kabinete, vadovas pasuko lik biuro virtuvėlės, kur jį, bebėgantį kavos, pagavo administratorė su šūsnimi reikalingų pasirašyti dokumentų. Čia pat prisėdęs prie jos stalo, p. Čiplys puolė pasirašinėti darbuotojų atostogų įsakymų.

„Štai toks formalus darbas man, kaip bendrovės vadovui, tik ir priklauso. Bet iš tikrųjų, tai labai maža dalis to, ką čia veikiu“, - dėliodamas parašus sako vadovas.

Dar prieš 9 val. suplanuotą susitikimą su vieno iš padalinio komanda, p. Čiplys spėja nueiti iki savo tiesioginių pavaldinių. Pasilabinęs ir trumpai šnektelėjęs su kolegomis, p. Čiplys į savo darbo kabinetą grįžta ramus: „Visi gerai nusiteikę. Man svarbu pamatyti žmones, pajausti, kokiomis nuotaikomis jie pradeda darbus, kaip jaučiasi. Gal kam nors reikia patapšnoti per petį, pagirti už praėjusios dienos darbus“.

Ponas Čiplys daugiau savo darbo laiko praleidžia ne biure, o susitikimuose su klientais ir partneriais, todėl, anot jo, vadovo dėmesys kiekvienam darbuotojui yra ypač svarbus.

Rytas yra pats darbingiausias „Siemens“ Lietuvos filialo vadovui, todėl šį laiką jis stengiasi išnaudoti kuo efektyviau.

Įgavo kozirį deryboms

9 val. į vadovo kabinetą užsuka Sveikatos priežiūros padalinio komanda – aptarti situacijos šiame sektoriuje.

Ponui Čipliui svarbu išsiaiškinti, kaip vienas didžiausių klientų – Santariškių klinikos – sureagavo į kai kuriuos bendrovės veiksmus siekiant atremti priekaištus dėl nelankstumo.

Prieš pusmetį „Siemens Osakeyhtio“ atliko gana ženklias korekcijas kainodaroje, taip pat įsipareigojo greičiau reaguoti į techninius gedimus.

Šiandien už techninį aptarnavimą atsakingas žmogus p. Čiplį informuoja, jog jokių pokyčių iš kliento nepajuto.

„Tačiau mes atrėmėme jų pagrindinius argumentus, kad esame nelankstūs. Iš tikrųjų nelanksti yra sutartis, kurią jie su mumis yra pasirašę. Tačiau padarėme, ką galėjome ir šių priekaištų jų lūpose nebeliko. Tai yra didžiausias pasiekimas“, - susirinkime replikuoja p. Čiplys ir priduria, kad ši istorija suteikė stiprų kozirį toliau bendraujant su Santariškių klinikų vadovu.

Po susirinkimo p. Čiplys VŽ prasitarė dažnai girdintis klausimą, kas sudėtingiau – pardavimai ar įgyvendinimas: „Visada sakau, kiek pačiam teko susidurti, įgyvendinti yra sunkiau, nei parduoti.  Kad ir koks sudėtingas pardavimas, kad ir kiek jis reikalauja jėgų, bet įgyvendinimas daug svarbesnis, nes pardavimus pamatuos pagal užsakymo įgyvendinimą“.

Ir vaizdžiai paaiškina: „Lietuvoje ir pardavimas, ir įgyvendinimas turi būti suderinti. Tai, kas veikia Suomijoje – atlikus pardavimą, toliau jau veiksmus perima serviso padalinys. Šie du veikiantys padaliniai vienas apie kito darbo specifiką nieko nežino. Ir jiems net nereikia žinoti. Tačiau tokia grandinė tikrai neveikia Lietuvoje. Nes mūsų užsakovai visur regi vieną pavadinimą – tai „Siemens“.

Todėl jei serviso padalinys neatliko darbo, pardavėjui daugiau parduoti nepavyks. Ir atvirkščiai – už servisą atsakingi žmonės nuolat sulaukia priekaištų dėl per brangaus ir neva kokybės neatitinkančio produkto“, – dėsto vadovas.

Įtampa kyla

10 val. p. Čiplys susitinka su savo tiesioginiais pavaldiniais – aptarti šiuo metu svarbiausių klausimų.

Vienas tokių – „Siemens“ lokomotyvų pardavimas Latvijai. Bendrovė nori pasiūlyti latviams galimybę prieš perkant išbandyti vieną iš 44 lokomotyvų, kokius dabar naudoja AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Iš kolegų sužinojęs, kad latviai svarsto ne tik naujų lokomotyvų įsigijimo, bet ir esamų modernizacijos galimybę, p. Čiplys iškart reaguoja – jis turi kuo greičiau vykti į Latviją: „Mums reikia skubėti“.

Susirinkimo metu p. Čiplys kelis kartus pakelia vis nenustojantį skambėti mobiliojo ryšio telefoną. Atsiprašęs kolegų, iškart reaguoja į skambinančiojo prašymą ir iš kompiuterio persiunčia svarbius dokumentus.

„Vilniaus miesto eismo valdymo sistema dabar yra Nr. 1. Šiandien susitinkame spręsti, kaip dalinsimės bankrutuojančio subrangovo „Urbico“ įsipareigojimus. Projektą finansavęs bankas „Nordea“ kelia naujas sąlygas, ne viską galima išpildyti, naujų subrangovų atsirasti negali. Žiūrėsim...“, – nutęsdamas sakinį kolegas trumpai informuoja p. Čiplys.

Pasiruošimas svarbiam susitikimui

Po pietų p. Čiplys su bendrovės inžinieriumi vyksta į Vilniaus eismo valdymo centrą sostinės Tilto gatvėje, kur, jo žodžiais tariant, pulsuoja Vilniaus eismo širdis.

Prieš aukščiau minėtą šios dienos susitikimą su kitais projekto rangovais, p. Čiplys nori dar kelis klausimus aptarti su Vilniaus eismo valdymo centrą valdančios SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Eismo skyriaus vadovu.

Bevykstant į vietą ir stabtelėjus sankryžoje priešais raudoną šviesoforo signalą, p. Čiplys parodo, kokia sostinės reguliuojamose sankryžose įmontuota įranga matuoja automobilių srautą, paaiškina, kaip ji automatiškai į jį reaguoja, atkreipia dėmesį į virš sankryžų sumontuotas video kameras.

O už kelių minučių, atvykus į Vilniaus eismo valdymo centrą, „Siemens“ vadovo pasakojimas persikelia į tiesioginį Vilniaus eismo vaizdą dideliame ekrane. Centro darbuotojai, stebėdami sostinės eismą realiuoju laiku ir reaguodami į sankryžose veikiančių informacinių sistemų siunčiamus operatyvinius duomenis, pildo Vilniaus miesto interaktyvų žemėlapį, informuoja vairuotojus rašydami žinutes į švieslentes, prireikus nuotoliniu būdu valdo šviesoforus ir pan. Pasitaiko, kad jiems tenka  bendradarbiauti ir su kelių policija – ji dažnai kreipiasi duomenų, aiškindamasi, koks šviesoforo signalas iš tikrųjų degė eismo įvykio metu.

Tinklalapyje sviesoforai.lt kiekvienas vairuotojas prieš kelionę sostinės gatvėmis gali sužinoti, kur tuo metu yra  susidariusios automobilių spūstys, kur vyksta kelio darbai, kur apribotas eismas ir pan.

Ponas Čiplys šiame tinklalapyje taip pat sako ne kartą tikrinęs, koks kelionės maršrutas greičiausiais ar trumpiausias. Vis gi tai daro retai, nes į automobilių spūstis papulti jam netenka.

Iš susitikimo į susitikimą

Po šio vizito p. Čiplys vyksta į kitą susitikimą – su Stasiu Dailydka, AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovu.

Tikslas – aptarti galimybę suteikti būsimam „Siemens“ klientui Latvijoje išbandyti „Lietuvos geležinkelių“ naudojamus „Siemens“ lokomotyvus.

Pakeliui „Siemens“ vadovas pasidžiaugia dar vienu nauju savo padalinio projektu, skirtu lokomotyvų aptarnavimui.

„Sukūrėme sistemą, kuri leidžia nuotoliniu būdu stebėti lokomotyvų techninius parametrus, o jiems sutrikus, taip pat nuotoliniu būdu pašalinti gedimus. Pvz., lokomotyvas sugedo ir nevažiuoja. Paprastai tokiu atveju į vietą siunčiamas kitas lokomotyvas sąstatui partempti, arba mūsų darbuotojas automobiliu vyksta šalinti gedimo. O nuotoliniu būdu galime padaryti tą patį, ką vietoje prie lokomotyvo kompiuterį prijungęs inžinierius. Kol kas šį projektą dar tik vystome ir atliekame bandymus, bet jau 2014 m. sprendimą galėsime pasiūlyti savo klientui“, – didžiuojasi p. Čiplys. Jis neslepia pasitenkinimo, kad šį sprendimą pasiūlė vienas „Siemens“ Lietuvos filialo inžinierius. Jei jis pasiteisins, didelė tikimybė, kad bus naudojamas ir kitose šalyse, kur dirba kompanija „Siemens“.

16 val. „Siemens“ vadovas išskuba į jau minėtą susitikimą dėl Vilniaus miesto eismo aptarnavimo sistemos tolimesnio įgyvendinimo. “Sutartis galioja dar 7 metus, bet konsorciumas subyrėjo, bankrutavo bendrovė „Urbico“, ir dabar likę partneriai („Siemens“, „Fima“ ir Hnit Baltic“ – red. pastaba) turi perimti visus „Urbico“ įsipareigojimus. „Urbico“ buvo atsakingas už operatyvinę šviesoforų priežiūrą, t.y., turėjo reaguoti į gedimus, atlikti techninį aptarnavimą. Šiuo metu jie dar tęsia darbus, bankroto procedūra pateikta teismui. Per kelias savaites turime perimti darbus, todėl dėl to susitinkame gana dažnai“, - trumpai papasakoja p. Čiplys.

Po eilės susitikimų p. Čiplys dar grįžta į biurą, kur darbo dieną baigia ramiai atsakinėdamas į susikaupusius el. laiškus. Jo vertinimu, ši diena dar nebuvo tokia įtempta, kokių kartais pasitaiko.

Patarimai „Vadovas vadovui“:

- Susitikus su kitu žmogumi, nesvarbu kas jis būtų, ar pavaldinys, ar kolega, ar klientas, reikia elgtis mažiausiai kaip su lygiaverčiu. O atskirais atvejais parodyti jam nuolankumą ir geranoriškumą. Visų pirma, turi būti žmogiškasis santykis ir požiūris į kitą žmogų kaip į lygiavertį.

- Mes turime mokėti „skaityti“ žmones ir stengtis suprasti, ko jiems reikia. Perprasti žmogų iš pirmo žvilgsnio nėra lengva, bet labai svarbu. Kiekvienam žmogui reikia skirtingų dalykų: vienam gal ryte reikia paplekšnoti per petį ir pagirti už vakar atliktą gerą darbą, kitam gal reikia pasakyti, kaip jis puikiai atrodo, kito gal reikia paklausti, kaip jis jaučiasi, ar viskas jam gerai ir pan. Labai svarbu surasti tam žmogui svarbius dalykus ir pasistengti juos puoselėti.

- Vadovas turi būti pavyzdys net ir tokiose nereikšmingose srityse kaip apranga, tonas, elgesys, atėjimas į darbą laiku ir pan. Pavyzdžiui, mūsų įmonėje yra neribotas darbo laikas, žmogus yra laisvas, kada jis ateina į darbą, kada iš jo išeina. Tačiau aš, kaip vadovas, savotiškai užduodu tam tikrą toną. Nereikalauju iš žmonių, kad jie sektų mano pavyzdžiu, bet jiems aš esu pavyzdys. Tai yra labai svarbu, nes žmonės savo vadovus kopijuoja.