Daug mažų manufaktūrų po vienu stogu

Prieš dešimtmetį pradėję nuo penkiolikos metalą apdirbančių darbuotojų, dabar UAB „IDW metalas ir mediena“ jų turi beveik 900, o Vilniuje pagaminti prekybos baldai keliauja į viso pasaulio parduotuves. Gamintojos klienčių sąraše tokie prekių ženklai kaip „Christian Dior“, „Louis Vuitton“, „Emporio Armani“ ar „Ralph Lauren“. Jiems bendrovė geriau žinoma tarptautiniu „IDW Metawood“ vardu.

Remigijus Milašius, „IDW“ įmonių grupės generalinis direktorius, vos susėdus prie kavos puodelio bendrovės posėdžių salėje, pabrėžia, kad „Metawood“, kitaip nei daugelis gamintojų Europoje, gamyboje derina skirtingas medžiagas. Dažniausiai, kaip sufleruoja ir įmonės pavadinimas, įvairų metalą su mediena. Be to, beveik visos baldams reikalingos detalės sukuriamos čia pat, gamykloje. „Europoje daug kas dirba kooperacijos būdu. Mes turime vienintelį partnerį – stiklą, o visa kita stengiamės pasidaryti patys“, – sako p. Milašius ir meta akmenį į lietuviškos partnerystės daržą – pasitikėti ja esą sunku, nemaža tikimybė, kad kokybė nebus tokia, kokios laukta, terminai užtruks.

Jei taip nutiktų, netinkamai atliktas užsakymas gali virsti ne vienu prarastu klientu.

„Mūsų įsipareigojimai yra ilgalaikiai, kuriame santykius ne metams. Su kai kuriais klientais pradėjome dirbti prieš 8–9 metus ir dirbame iki šiol, nes jie nė sykio nenusivylė. Užtenka vieno nusivylimo, kad daugelio metų darbas sugriūtų“, – darbo specifiką aptaria Jonas Stragis, bendrovės vykdomasis direktorius.

Jis skaičiuoja, kad derybos dėl bendro darbo su kiekvienu nauju užsakovu gali trukti ir pusmetį ir dvejus metus.

Kitokia gamyba

„IDW grupei“ priklausančios bendrovės pradžia neatsiejama nuo kiek ilgiau „IDW“ gaminamų manekenų, mat tuomet, 2003 metų rudenį, reikėjo kažkur pagaminti jiems reikalingas metalo detales. Vienas nedidelis gamybos cechas per dešimtmetį išaugo į 5 cechų prekybinių baldų ir įrangos gamyklą, jos plotas viršija 20.000 kv. m.

Beje, manekenams reikiamas metalo detales „Metawood“ gamina iki šiol. Savo ruožtu prekybinės įrangos gamybai praverčia manekenų gamyklos platinimo tinklas, filialai užsienio šalyse.

Skirtingai nuo daugelio didžiųjų Lietuvos baldų gamybos įmonių, kurių nemenka dalis gamina mažmenininkei IKEA, „Metawood“ gamybą sunku įsprausti į standartą. Didelė dalis baldų unikalūs, vienetiniai, pagaminti tik vienai ar kelioms parduotuvėms. Yra ir didelės apimties užsakymų: bendrovė daug gamina tokiems ženklams kaip „Inditex“ grupė“ ar „Hennes & Mauritz“. Beje, šio tinklo parduotuvės Lietuvoje – taip pat gamintojos rūpestis.

Pasak p. Stragio, net nestandartinių baldų gamintojai apsiriboja tam tikru standartu, kurį nubrėžia turimos technologijos, savo ruožtu šioje gamykloje kai kurie gaminiai esą išlenda iš bet kokių rėmų.

„Dirbame su 100 aktyvių prekių ženklų visame pasaulyje. Kiekvienas iš tų prekių ženklų turi nuo 100 iki 200 skirtingų gaminių, tie visi gaminiai turi iki 50 technologijų. Gamyboje turime turėti didelę technologijų įvairovę“, – pasakoja p. Stragis.

Įrangos gausa krenta į akis ir vaikštant po gamybos cechus. Juodo metalo, poliruoto ir šlifuoto metalo cechai, medis, poliruotasis stiklas – visur prie smulkesnių ar stambesnių detalių pluša darbuotojai. Ponas Stragis gamybą prilygina mažų manufaktūrų konglomeratui. Įvairių komandų pagamintos detalės, projektų valdymo departamento jau suderintos, inžinierių skyriaus sukomplektuotos, gamyboje vėliau virs vienu baldu.

Iki smulkmenų

„Čia lentyna „Burberry“, šis baldas „Armani“ , – tai į detales, tai į beveik gatavą daiktą rodo p. Milašius. Po tiek metų darbo jis sako jau atskiriantis kas kam gaminama, nors interjero mados prekyboje keičiasi nuolat. Parduotuvė visiškai atsinaujina maždaug kas trejus metus, per tą laiką dalis interjero nuolat keičiama, dažniausiai, prieš didžiausius mados versle pavasario ir rudens sezonus. Žengiant iš cecho į cechą ant sienų vis šmėsteli darbo saugos plakatai.

„Jie būtini“, – paaiškina grupės vadovas. Užsakovai neretai audituoja bendrovę, jų akiratyje taip pat ir socialiniai klausimai, aplinkos apsauga, bendras įmonės patikimumas.

„Mūsų baldų kokybė turi būti visiškai kitokia. Drabužių parduotuvėje, jei apšvietimas yra stiprus, iš karto matyti bet kokia dėmelė ar nelygumas“, – pažymi p. Milašius ir, braukdamas ranka per jau pagamintos detalės paviršių, priduria: – Turi būti idealu.“

Užsakovams ir parduotuvių dizaineriams svarbu kiekviena smulkmena. Štai jei klientas nori, kad metalas būtų visiškai juodas, bet kartu jame lyg veidrodyje galėtum matyti savo veidą, tokį įmonė ir pagamina. Pasak p. Stragio, būna atvejų, kai partneriai atsiunčia daiktą su prašymu pagaminti būtent tokį metalą, o darbuotojai tuomet aiškinasi, kas tai per metalas, kaip jis apdorotas, kokia chemine medžiaga, kur jos galima nusipirkti. Ir visa tai bendrovė turi atlikti greitai. Jei didžiausia Europoje prekybos baldų gamintoja austrų „Umdasch“ projektą vykdo bent tris mėnesius, „Metawood“ tipinis terminas – 4 savaitės nuo užsakymo gavimo.

„Mes turime teisę pasakyti, kad nedarysime. Bet reikia suvokti, kodėl mes įdomūs, kodėl Lietuva įdomi Vakarams. Ne dėl to, kad mūsų žydros akys, o dėl to, kad galime padaryti tai, ko kiti negali“, – tikina p. Stragis. Pasak jo, reikia daug pastangų norint įtikinti Vakarų užsakovą gaminti Lietuvoje. Stipriam italų ar prancūzų prekybininkui neužtektų 20% patrauklesnio pasiūlymo už tą, kurį gali rasti savo namų rinkoje, turi būti 100% geriau.

Ir šiuo atveju kalba esą eina ne apie mažesnes kainas ar pigios darbo jėgos pardavimą. Garsūs prekių ženklai į parduotuvių interjerą investuoja daug, tad baldų kainos gali siekti dešimtis tūkstančių eurų ir daugiau. 14.000 EUR kainuojanti „Dior“ suknelė turi gulti ant ne mažiau kainuojančio baldo.

Ponas Milašius pažymi, kad atlyginimai taip pat nėra kuklūs. Žemiausios kategorijos darbininkai gamyboje, pasak jo, gauna netoli 2.000 Lt, siekiama, kad tokia suma taptų pačios bendrovės vidaus minimaliu atlyginimu. Specialistų, kurių Lietuvoje rasti jau nebėra lengva, atlyginimai, kur kas didesni.

Reikia plėtros

Vaikščiodamas po gamybos patalpas ponas Milašius akimis matuoja, kur dar galėtų tilpti vienas kitas naujas įrenginys. Kasmet po keletą milijonų litų į gamybą investuojanti bendrovė ir dabar numačiusi   brangiai kainuojantiems įrengimams atseikėti dar 2–3 mln. Lt.

„Daugiau nei dabar gaminame, greitai ir fiziškai nebegalėsime pagaminti. Augame iš vidinių išteklių, kurie jau baigiasi. Ką nors sugalvoji, perstumdai, nuperki įrenginį, įspraudi, bet kvadratiniais metrais skaičiuojamos galimybės jau beveik pasiektos“, – sako Milašius.

Vadovas jau styguoja plėtros planus, tačiau jų dar nedetalizuoja, tik pabrėžia, kad augti potencialo yra daug. Prabangos segmentas po sunkmečio stiebiasi smarkiai, auga ir didieji pigesnių mados ženklų tinklai. Į šias kategorijas patenka ir stambiausi „Metawood“ klientai „Dior“ ir „H&M“. Rinkoje yra ir daug kitų dominančių prekės ženklų, kurie galėtų tapti bendrovės užsakovais.

Auga ir bendrovė, pernai, pasak vadovų, augimas siekė apie 14%.

Kadangi kone kiekvienas gaminys unikalus, įvertinti šimtamilijoninę apyvartą viršijančios bendrovės dabartinį gamybos pajėgumą, anot vadovų, – sunku.

„Vartojame tokį skaičių kaip 400.000–500.000 kv. m parduotuvių per metus, bet jis gali būti labai didelė abstrakcija“, – nurodo p. Stragis. Pasak jo, kartais tenka įrengti 40 kv. m kampelį už daugiau nei 0,5 mln. EUR, o kartais už 100.000 tenka įrengti 3.000 kv. m parduotuvę. „Nerasi pelno ant kiekvieno varžto. Jei užsakovui reikia, kad Ispanijoje gaminys atsirastų poryt, negalvoji, neskaičiuoji ekonomikos, darai“, – sako jis.

Ponas Stragis priduria, kad per dešimtmetį augo ne tik apimtimi. Pati bendrovė kaupia vis didesnę patirtį, darbuotojai tobulėja, mokosi, vis labiau nyksta nacionalinis drovumas, išmokstama bendrauti su visu pasauliu. Vilniaus baldų gamintojos vardas, tarp 10-ties žinomiausių Europoje, konkuruoja ir su ilgesnę istoriją turinčiais gamintojais. Užsakovai retai bėgioja iš vieno gamintojo pas kitą, be to, didieji prekių ženklai dirba su daugeliu gamintojų. Štai „Emporio Armani“ parduotuvėms dirba net 8 gamintojai. Tačiau ir iš ilgai rinkoje veikiančios „Umdasch“, kurios apyvarta 2011 metais siekė 209 mln. EUR, yra tekę perimti užsakymų.

Nuo idėjos iki montavimo

„Prabangos parduotuvėms visai neįdomus vienas stalelis ar spinta, jiems įdomi bendrovė, kuri gali teikti sprendimą, visą kompleksą paslaugų“, – teigia p. Stragis ir veda parodyti didesnį nei įprasta gamyklose administracijos skyrių. Jame dirba apie 150 darbuotojų. Prabangiems ženklams koncepcijas ir baldų dizainą kuria pasaulio garso architektai, tačiau savų dizainerių ir architektų skyrių turi ir pati bendrovė. Akis užkliūva už architektų darbo stalo, jį, kaip ir visus biuro baldus, darbuotojai prieš keletą metų sukūrė ir pagamino patys.

„Metawood“ vadovai pažymi, kad ir konstruktorių, inžinierių skyrelis čia gausus – apie 35 darbuotojai. Vienai kabyklai pagaminti gali reikėti 50–60 brėžinių, kiekvienas mazgas turi būti detalizuotas, aiškiai išskirstyta, į kurį gamybos cechą kiekviena detalė turėtų keliauti, taigi inžinieriams darbo tenka daug. Gaminius bendrovė veža ten, kur nurodo užsakovas: pagamintų baldų galima rasti tiek Paryžiuje ar Milane, tiek ir parduotuvėse Australijoje, Japonijoje, Izraelyje ar Kuveite. Jei reikia, darbuotojai vyksta kartu ir baldus sumontuoja. Ne mažiau marga ir žaliavų geografija. Daugelis stiprių ženklų dizainerių ir architektų būriuojasi Niujorke, tad nemažą dalį medžiagų galima rasti JAV, nors užsakymų būna labai įvairių: vienam prireikia plokštės iš Ispanijos, kitam – vamzdžio iš Švedijos.

Rimas Molis, bendrovės Pirkimų departamento vadovas, skaičiuoja, kad yra apie 90.000 pozicijų medžiagų, kurias bendrovė turi arba jau turėti, arba žinoti, kur jų galima greitai gauti. „Su gamybos specialistais kartu tariamės, ką galime padaryti savo jėgomis. Jei reikalingų technologijų neturime, ieškome, kur jų nusipirkti“, – sako pirkimo vadovas.

Itin didelė atsakomybė krenta ant Projektų valdymo departamento pečių. Jų užduotis: suderinti projektą su užsakovu. Besidairant į naujausius projektus, prie kurių dirba bendrovė, prie vienos iš Projektų valdymo departamento darbuotojų išnyra kolega iš gamybos – reikia pasitarti. „Labai svarbu gauti tikslią informaciją, suprasti ją ir tinkamai perduoti visiems kitiems padaliniams, kokią medžiagą nupirkti, kaip sukonstruoti“, – paaiškina Ramunė Trinkienė, Projektų valdymo departamento vadovė.

Pasak p. Milašiaus, šio departamento darbuotojai turi ne tik gerai mokėti užsienio kalbą, suprasti brėžinius, bet ir būti puikūs diplomatai, gebėti bendrauti su visu pasauliu. Tokių darbuotojų, beje, kaip ir gerų inžinierių, baldų, metalo konstruktorių, kitų specialistų, Lietuvoje dabar rasti labai sunku.

„Jei turi vieną stiprią sritį, tai neturi kitos. Jei gerai brėžinius skaito, tai nemoka anglų kalbos. Kolektyvo surinkimas yra ilgas ir sunkus procesas“, – sako jis.

Vadovas pasidžiaugia, kad dabar sulipdyta gera komanda, o ir darbuotojų kaita labai maža, iš čia žmonės esą neskuba išeiti. Tačiau plėtrą planuojančiai įmonei prie personalo atrankos klausimo, panašu, dar teks grįžti ne sykį.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Daugiau nuotraukų galerijų iš „Verslo žinių“ projekto „Gamyba“:

Inovatyvios sriubos patentuotame puodelyje

Vartų verslas sukasi tarsi gerai suderintas laikrodukas

Malūnininkų žaidimai

Parketą gaminantis 14 cechų miestelis

Kaip "BOD Group" gimsta plokštelės