Kas tai? Veiklos sukaktis

Vertybinių popierių birža kinta ir auga: kaip išnaudoti potencialą?

Publikuota: 2018-01-17

Prieš 25 metus Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje Vilniuje simboliniu varpo dūžiu prasidėjo pirmoji prekybos sesija. Šis žingsnis Lietuvos ekonomikai atvėrė naujas galimybes, tačiau ar verslas ir valstybė sugeba jomis tinkamai pasinaudoti?

Nuo nulio kurta Nacionalinė vertybinių popierių birža Lietuvoje vystėsi sparčiai ir 2004 metais tapo Šiaurės kapitalo rinkos infrastuktūros dalimi, kuomet, pakeitusi pavadinimą į AB „Vilniaus vertybinių popierių birža“, įsiliejo į Skandinavijos OMX grupę.

Privatizacija atnešė inovacijų

Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partnerė Joana Baublytė-Kulvietė valstybės sprendimą privatizuoti biržą vadina istoriniu. 2004 m. Šiaurės Europos vertybinių popierių biržų operatorė OMHEX iš Valstybės turto fondo įsigijo 44,3 proc. tuometinės AB „Nacionalinė vertybinių popierių birža“ ir 32 proc. AB „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ akcijų. 2008 m. OMX įsijungė į naują organizaciją NASDAQ OMX ir Vilniaus VP birža tapo jos dalimi. 2012 m. NASDAQ OMX įsigijo dar 60 procentų Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo (LCVPD) akcijų iš Lietuvos banko.

Anot p. Baublytės-Kulvietės, Baltijos šalių biržų ir depozitoriumų patekimas į privačias tarptautinių biržų operatorių rankas nulėmė tolesnę jų raidą ir technologinį progresą: buvo įdiegta moderni prekybos sistema, kuri išplėtė biržos veiklos geografiją, padėjo integruotis į Baltijos ir Šiaurės Europos finansų rinkas, o Lietuvos ir visa Baltijos rinka tapo lengviau prieinama užsienio investuotojams.

nuotrauka::2 left

„Šiandien jau esame vienos didžiausių pasaulyje vertybinių popierių prekybos technologijų, vertybinių popierių kotiravimo ir informacijos paslaugų tiekėjos visuose šešiuose žemynuose – Nasdaq – grupės dalimi. Taikome pažangiausias prekybos ir informacijos platinimo sistemas, o prekyba vertybiniais popieriais vykdoma toje pačioje prekybos sistemoje kaip JAV ir Šiaurės Europos rinkose. Tapę vienos didžiausių pasaulyje biržų operatorės dalimi, įgijome unikalią galimybę pasinaudoti Nasdaq grupės sukaupta patirtimi, žiniomis, technologiniais ar informaciniais ištekliais“, – sako Saulius Malinauskas, „Nasdaq Vilnius“ prezidentas.

Pirmasis IPO – 2000-aisiais

Biržos senbuviai prisimena, kaip 1997 metais vyko svarbus procesas – buvo formuojami Oficialusis ir Einamasis prekybos sąrašai. Kūrėsi teisinė bazė pagal ES direktyvų reikalavimus reguliuojamoms rinkoms ir atitinkamai atsirado kokybiniai reikalavimai listingo sąrašams. Norėdamos būti Oficialiajame ar Einamajame sąrašuose, bendrovės turėjo sutikti likti sąrašuose bei vykdyti teisinėje bazėje numatytus kokybinius reikalavimus. Sutikimą savo noru būti prekybos sąrašuose birža gavo iš 65 bendrovių.

Tarp pirmųjų Oficialiojo sąrašo atstovių buvo iki šiol listinguojamos akcinės bendrovės „Telia Lietuva”, „Pieno žvaigždės”, „Rokiškio sūris”, „Snaigė”, „Utenos trikotažas”, „Vilniaus baldai”. Taip prasidėjo akcijų įtraukimo į sąrašus procedūra, kaip ji yra suprantama ir dabar, t. y. bendrovės iniciatyva ir pagal prekybos sąrašams keliamus reikalavimus.

Nuo 1998 metų akcijos buvo įtraukiamos į prekybą dažniausiai su esančia akcininkų struktūra ir esamomis laisvomis akcijomis, kurios sudarė sąlygas vykti prekybai biržoje. Taip pat kūrėsi teisinė bazė, pagal kurią buvo galima vykdyti pirminius viešus akcijų siūlymus (angl. IPO) taip, kaip jie suprantami ir organizuojami visame pasaulyje.

2000 m. birželio 12 d. AB „Lietuvos telekomas” (dabartinis pavadinimas „Telia Lietuva”) buvo pirmoji ir vienintelė valstybės valdoma bendrovė, kurios akcijos buvo įtrauktos į Oficialųjį sąrašą po IPO, kai valstybės valdomų akcijų paketas buvo siūlomas įsigyti viešai. 2005 metais pirmą kartą vertybinių popierių biržos Lietuvoje istorijoje buvo pradėta prekiauti ir įmonių obligacijomis. Vėliau pirminį viešą akcijų siūlymą IPO ar antrinį viešą akcijų siūlymą SPO (angl. „secondary public offering“), siekdamos pritraukti lėšų įmonei ar realizuoti pagrindinio akcininko sukurtą vertę, vykdė daug daugiau bendrovių.

Jungiasi naujos įmonės

Šiuo metu „Nasdaq Vilniaus“ biržos Oficialiame prekybos sąraše yra 12 bendrovių, o Papildomame – 15. Visoje Baltijos rinkoje, į kurią įeina „Nasdaq Riga“ ir Nasdaq Tallinn“ biržos“ – 73 bendrovės.

Jaunos, sparčiai besiplečiančios įmonės turi galimybę pritraukti kapitalo alternatyvioje „First North“ Nasdaq Baltijos rinkoje, kuri Lietuvoje praktiškai veikia nuo 2015 m. vidurio. Šiuo metu „Nasdaq Vilnius“ biržoje „First North“ alternatyvioje rinkoje kotiruojamos 2 bendrovės, o visoje „First North“ Baltijos rinkoje – 5 bendrovės. Alternatyviosios rinkos kapitalizacija atitinkamai siekia 21,7 mln. eurų ir 62,0 mln.eurų – Baltijos rinkos mastu nuo 2015 m. ji išaugo beveik 3 kartus. Šioje alternatyvioje rinkoje šiuo metu taip pat listinguojamos trys skolos vertybinių popierių (obligacijų) emisijos.

2017 m. „Nasdaq Vilnius“ į „First North“ alternatyviosios rinkos akcijų prekybos sąrašus įtraukė žemės ūkio technika prekiaujančią bendrovę „East West Agro“. Bendrovė per IPO pritraukė 3 mln. eurų ir gautas lėšas panaudojo plėtros planams įgyvendinti.

Šiemet jau stebimas sujudimas „First North“ skolos vertybinių popierių rinkoje – sausio 3 d. simboliniu varpo dūžiu „Nasdaq Vilnius“ pasveikino grūdų perdirbimo bendrovę „Baltic Mill“, kuri sėkmingai išplatino 3 mln. eurų skolos vertybinių popierių emisiją. Apie obligacijų listingavimą „Nasdaq Vilnius“ alternatyvioje rinkoje šiemet savo planus paskelbė ir bendrovė „Modus Group“.

Akcentuoja valstybės sprendimų svarbą

Pernai birža sulaukė ypatingo emitento – „Nasdaq Vilnius“ liepos 19 d. į Baltijos skolos vertybinių popierių sąrašą įtraukė valstybės valdomos energetikos grupės UAB „Lietuvos energija“ „žaliąsias obligacijas“. Minimos emisijos dydis – 300 mln. EUR, metinė palūkanų norma – 2 proc. Pritrauktos lėšos, kaip skelbiama, panaudojamos žaliosios energetikos projektams įgyvendinti. „Lietuvos energijos“ „žaliųjų obligacijų“ emisiją advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partnerė Joana Baublytė-Kulvietė įvardija kaip pavyzdį, kad biržos galimybes turi išnaudoti ir privačios, ir valstybės valdomos įmonės. Anot teisininkės, valstybės kontroliuojamos įmonės galėtų labiau išnaudoti potencialą, kurį suteikia dalyvavimas rinkoje.

nuotrauka::1 right

Ponios Baublytės-Kulvietės teigimu, „žaliųjų obligacijų“ emisija leido „Lietuvos energijai“ diversifikuoti finansavimo šaltinius, sumažinti skolinimosi kainą, sustiprinti savo derybines pozicijas derantis dėl finansavimo sąlygų, padidinti savo žinomumą ir prestižą tarptautiniu mastu. „Savo obligacijas ar akcijas į viešąją apyvartą galėtų išleisti daugiau valstybės kontroliuojamų įmonių. Tai, tikėtina, ilgainiui įkvėptų tikėjimo rinka ir jos nauda, kurtų reikiamą praktiką bei paskatintų kitus sekti šiuo keliu“, – dėsto „Ellex Valiunas“ partnerė.

Ji pažymi, kad Lietuvos kapitalo rinka nuo finansų krizės laikų išlieka nedidelė, menkai likvidi. „Stiprios kapitalo rinkos nauda niekas neabejoja, tačiau paprasto sprendimo, kaip pakeisti situaciją, nėra. Reikia kompleksinių priemonių, kurios didintų susidomėjimą rinka, ir valstybė čia galėtų padėti“, – sako p. Baublytė-Kulvietė.

Advokatė teigia, kad valstybė galėtų įvairiais būdais skatinti investicijas į biržoje prekiaujamas akcijas ir obligacijas, pavyzdžiui, sukurdama palankesnę mokestinę tvarką. „Taip gyventojų santaupos būtų nukreipiamos į ilgalaikes investicijas ir realią ekonomiką. Atsirastų proga pamąstyti apie tokių priemonių kaip asmeninė taupymo sąskaita įteisinimą“, – pažymi p. Baublytė-Kulvietė ir pateikia pavyzdį iš Jungtinės Karalystės, kur gyventojams suteikiama teisė atsidaryti įvairių tipų asmenines taupymo sąskaitas (angl. Individual savings accounts), kuriose kaupiamos uždirbtos lėšos nėra apmokestinamos.

„Taip pat valstybė gali prisidėti ir kitais reguliaciniais sprendimais, pavyzdžiui, lengvindama sąlygas naudoti įmonių akcijas darbuotojų skatinimui“, – atkreipia dėmesį teisės ekspertė.

Galimybių – daugiau nei pakankamai

Pasak „Nasdaq Vilnius“ prezidento p. Malinausko, praėjusių metų rezultatai ir naujų įmonių susidomėjimas birža rodo, kad investuotojai tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Baltijos rinkoje ieško potencialių investavimo galimybių į bendroves, kurios turi aiškią plėtros viziją, augimo potencialą ir veikia skaidriai. Todėl p. Malinauskas tikisi, kad Baltijos šalių vyriausybės taip pat skatins vietinių vertybinių popierių rinkų plėtrą, stengsis pritraukti didžiųjų Vakarų institucinių investuotojų bei vietinių pensijų fondų dėmesį, viešai platindamos didelių valstybės valdomų įmonių akcijas ir listinguodamos Baltijos rinkoje. Tokį pavyzdį jau rodo Estija, planuodama 2018 m. pirmą pusmetį viešai platinti Talino uosto akcijas.

Dar vieną estišką pavyzdį pateikia p. Baublytė-Kulvietė. Anot advokatės, Estijoje įsteigto nekilnojamojo turto fondo „Baltic Horizon“ sėkmingas debiutas kapitalo rinkose rodo, kad nekilnojamojo turto fondų ir kitų kolektyvinio investavimo subjektų potencialias rinkoje nėra iki galo išnaudotas. „Tačiau tokių alternatyvių fondų platinimas neprofesionaliems investuotojams Lietuvoje vis dar yra ribojamas. Kad įvyktų permainos, reikia įstatymų pakeitimų. O instituciniai investuotojai, tokie kaip pensijų fondai ar draudimo bendrovės, galėtų investuoti į rinkoje prekiaujamas priemones, jei būtų pakankamai jų kriterijus atitinkančių turto klasių“, – teigia p. Baublytė-Kulvietė. Ji siūlo daugiau dėmesio skirti analizei ir ieškoti priemonių, kaip padidinti rizikos kapitalo ir investicinių fondų susidomėjimą mažmeniniais investuotojais ir birža.

„Kapitalo rinka – tai didesnis žinomumas įmonėms, jų vertybinių popierių likvidumas, veiklos patikimumas ir jų vertybinių popierių rinkos vertės nustatymas. Tai – žingsnis ir galimybė verslui atkreipti investuotojų dėmesį ir pasinaudoti vieša kapitalo rinka pritraukti papildomų lėšų į įmonę“, – sako p. Malinauskas. Pasak jo, birža bendrovėms padeda pritraukti kapitalo, skatina VP rinkos likvidumą, skaidrumą – įmonės buvimas kapitalo rinkoje ilgainiui suteikia papildomos pridėtinės vertės.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau