Prekių ženklo pardavimas ir vertinimas: ką būtina žinoti?

Svarbiausia – prekių ženklo savininkas

Visais perdavimo atvejais reikalinga sutartis, kuri turi būti įregistruojama Lietuvos prekių ženklų registre Valstybiniame patentų biure (VPB). Pagal šiuo metu galiojančią nacionalinių prekių ženklų praktiką, nuosavybės teisė pereina tik nuo sutarties įregistravimo dienos.

Vilija Viešūnaitė, advokatų profesinės bendrijos „Triniti“ advokatė ir partnerė, teigia, kad pirmiausia būtina įsitikinti, jog prekių ženklas yra tinkamai registruotas, kiek jis galioja, ar jis nėra įkeistas, areštuotas ar užprotestuotas, kad būsite vienintelis prekių ženklo savininkas. Visa tai galima pasitikrinti VPB arba viešoje VPB skelbiamoje prekių ženklų duomenų bazėje. Tik įsitikinus, kad nėra teisinių kliūčių sudaryti ženklo perdavimo sutartį, svarbu ją teisingai sudaryti ir įregistruoti VPB tvarkomame Prekių ženklų registre.

„Norint sėkmingai parduoti verslą kartu su prekių ženklu rekomenduojama susirasti verslo konsultantą ir patikėti šį darbą jam. Prekių ženklas yra tik vienas iš įmonės turto objektų, tačiau jis yra ypatingas, nematerialus turtas, ir jo negalima taip paprastai perimti ar perduoti kaip automobilį ar rašomąjį stalą. Jei parduodamas tik prekių ženklas, svarbu identifikuoti, ar jis tinkamai registruotas, kokioms prekėms ar paslaugoms jis registruotas, ar jį parduodanti įmonė turi visas teises į tą prekių ženklą, antraip pardavimas neįvyks“, – aiškina p. Viešūnaitė.

Žinomumas ras pirkėją

Kalbėdama apie prekių ženklo pirkėjo paieškas p. Viešūnaitė teigia, kad informacija apie parduodamą ženklą geriausiai vaikšto iš lūpų į lūpas: „Jokios oficialios duomenų bazės apie parduodamą verslą ar ženklą nėra. Jei pirkėją sunku rasti, o informacija apie pardavimą nesklinda taip plačiai ir sparčiai, kaip norėtųsi, derėtų kreiptis į verslo konsultantą. Šis asmuo suras tinkamiausią pirkėją.“

Gražina Garuolienė, UAB „Verslavita“ direktorė, įsitikinusi, kad greičiausiai bus parduotas žinomas, kokybės standartą su savimi nešantis prekių ženklas, todėl savo prekių ženklą, net jei kol kas ir negalvojama apie pardavimą, būtina reklamuoti ir užtikrinti juo žymimų prekių ar teikiamų paslaugų kokybę, patikimumą, žinomumą, patrauklumą ir reputaciją. Taip kyla prekių ženklo vertė.

„Tokie lietuviški prekių ženklai kaip „Vytautas“, „Džiugas“, „Gubernija“, „Rūta“ yra žinomi ir vertinami ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Kokybiškos prekės ir tinkama reklama yra tai, kas leidžia pasitikėti šiais prekių ženklais. Jų vertė yra didžiulė, kartais net didesnė už įmonės akcijų vertę, tačiau tokius prekių ženklus įsigyti, jeigu jie būtų parduodami, trokštų ne tik Lietuvos, bet ir užsienio verslininkai“, – iliustruoja p. Garuolienė.

Ilgas vertinimo kriterijų sąrašas

Prekių ženklas vertinamas ne tik pagal žinomumą. Vertinimo kriterijų yra visas sąrašas, juos geriausiai išmano turto vertinimo specialistai. Tokie kriterijai, kaip prekių ženklo egzistavimas rinkoje, paklausumas, vartotojų kontingentas ir jų pasitikėjimas šiuo ženklu, prekių ženklo plėtra, įvedimas į naujas rinkas, numatyti ateities planai yra esminiai, tačiau toli gražu ne visi veiksniai, turintys įtakos prekių ženklo vertei.

„Visi su prekių ženklu susiję veiksniai, nešantys ženklo savininkui tiesioginę naudą – pajamas – ir garantuojantys tęstinumą bei didėjantį pelną ateityje, kelia prekių ženklo vertę pardavimo metu. Prekių ženklai dažniausiai ir yra vertinami pagal gaunamas pajamas, nes pirkėjui tai – pagrindinė, iškart matoma jo perkamo prekių ženklo nauda“, – paaiškina p. Garuolienė.

Kad prekių ženklas būtų parduotas už teisingą sumą, p. Garuolienė siūlo pasitarti su turto vertintojais: „Prekių ženklai yra vertingas turtas, tačiau ne visi suvokia, kokia iš tikrųjų didelė jų vertė, ne visi prekių ženklus yra įsitraukę į įmonės turto sąrašus. Tikrąjį vaizdą ir vertę padeda pamatyti turto vertintojai. Lietuvos verslininkai viską daro gerai ir viską turi, tačiau ne visada tai saugo ir teisingai įvertina. Reikia to išmokti ir nepamiršti konsultuotis su specialistais, kurie užtikrins, kad gautumėte didžiausią finansinę naudą prekių ženklo pirkimo ar pardavimo metu.“

Publikacija parengta įgyvendinant Valstybinio patentų biuro ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos 2017 m. dvišalio techninio bendradarbiavimo susitarimą.