2025-08-01 05:50

Vienu mažiau

Vilmo Narečionio iliustracija.
Vilmo Narečionio iliustracija.
Paluckiados dramoje padėtas taškas – į istorijos gelmes grimzta vienas labiausiai šiame amžiuje reputaciją susitepusių aukšto rango politikų. Dėmes valytis tenka visai Gintautą Palucką delegavusiai Socialdemokratų partijai, ieškančiai, kuo ministro pirmininko poste pakeisti susikompromitavusį ekspremjerą. Apie korupcijos tyrimą ir smūgį valstybei, esant įtemptai saugumo situacijai, rašo ir užsienio žiniasklaida.

Minėtas Paluckas vakar, liepos 31 d., atidavė premjero „pažymėjimą“. Iki šios dienos stebėjome ilgos distancijos maratoną, kurio kiekvieną etapą papildydavo vis naujos skeleto dalys, krentančios iš Palucko paslapčių spintos.

Iš tų dalių galiausiai išaugo didžiulis kalnas: abejotini ryšiai, abejotinos „investicijos“ ir paskolos, ofšorinės schemos, pirkti (?) butai, sklypai ir t. t.

Tačiau net ir tada, kai „Sienos“ ir „Laisvės TV“ tyrėjai išviešino šiuos kontroversiškus Palucko darbelius, ir jis, ir jo partijos bičiuliai toliau elgėsi vadovaudamiesi principu: geriausia gynyba – puolimas.

Puolimas vyko visomis kryptimis: pirmiausia, aišku, teko tyrėjams, akmenys skriejo ir į opozicijos daržą, kliuvo ir verslininkams – esą šie kerštauja už „nepatinkančią“ mokesčių reformą etc. 

(Beje, tie patys naratyvai apie kerštaujančias, interesų turinčias grupes sklido ir vakar pasakytoje Palucko „atsisveikinimo“ kalboje. O partijos senbuvis Vytenis Andriukaitis vakarykštėje LRT laidoje „Svarbi valanda“ vėl kaltino pernelyg „aktyvią“, „politikų užsakytą“ žiniasklaidą, kuri „darė spaudimą“ dėl Palucko „klaidų“).  

Premjero šalininkai jo manipuliacijos vadina klaidomis. Ir vėl – aplinka kalta?

Nenutilo šis premjero gynėjų „šventuolių“ choras ir tada, kai paaiškėjo, kad nuteistas Paluckas beveik 11 metų nevykdė teismo nutarties  – nesumokėjo visos jam paskirtos baudos. Ak, sakė Paluckas, oi, pritarė partiečiai: jis pamiršo. Galvojo (!), kad sumokėjo.

Regis, bet kokia tempiama guma, juolab gausiai nuodėmių svareliais apkarstyta, turėjo seniai plyšti. Bet ją įsikibę iš paskutiniųjų laikė partijos broliai ir sesės, premjero krikštamotei Blinkevičiūtei kartojant „koks jis raitelis (premjeras) puikus“...

Petį grimztančiam Paluckui ilgai atkišęs laikė ir prezidentas Gitanas Nausėda, dar visiškai neseniai teigęs „kol kas dar turintis pagrindo pasitikėti premjeru“. 

Matyt, tas pasitikėjimas neleido atlaikyti jam pačiam skirtos kritikos, už kurią šalies vadovas, kolekcionuojantis knygas (galimai net skaitantis), ne pačiais gražiausiais žodžiais išplūdo Kovo 11-osios Akto signatarą.

Prezidentas taip ir netarė svaraus žodžio, nepademonstravo valios ir neatstatydino Palucko.

Nežinia, kuo būtų pasibaigusios tos dvi savaitės, prezidento dovanotos Paluckui esą pasiaiškinti arba apsispręsti, jei ne dar vienas, ko gero, stambiausias skeleto gabalas, kurį visuomenininkai tyrėjai išvilko iš premjero spintos tamsumų. Ir ne iš senos jos praeities, o visiškai šviežią: išgirdome apie finansines manipuliacijas su ES pinigais, kurių maršrutas vinguriavo tarp Palucko brolienės įmonės „Dankora“ ir paties ministro pirmininko iš dalies valdomos įmonės „Garnis“.

Ketvirtadienį FNTT pareigūnai atliko dešimtis kratų ir kitų procesinių veiksmų „Dankoros“ projekto įgyvendinimo vietoje, įmonės registracijos vietoje, įmonės direktoriaus ir akcininkų gyvenamosiose patalpose, automobiliuose, kitose tyrimui reikšmingose vietose. 

„Paimti tyrimui reikalingi dokumentai, kiti daiktai. Kratos taip pat atliekamos kitose galimai susijusiose Lietuvos įmonėse“, – teigiama FNTT pranešime.

„Ikiteisminis tyrimas atliekamas itin aktyviai, vykdoma daug procesinių veiksmų, sulaikytų bei įtariamųjų asmenų skaičius gali didėti“, – rašoma pranešime.

Vienas lyderis liepto galą priėjo. Tik, ko gero, gerokai per vėlai. Pirmiausia, skaudu dėl tos reputacinės žalos, kuri padaryta visai Lietuvai.

Pasak europarlamentarės Rasos Juknevičienės, tai yra ir prezidento Nausėdos fiasko.

„Tai jis nesugebėjo krizės išsukti laiku, Tai jis, būdamas pagal Konstituciją atsakingas už šalies reputaciją, leido ją niokoti savo piliečių Lietuvoje ir sąjungininkų užsienyje akyse“, – parašė ji savo FB paskyroje.

Premjero darbelių ir Lietuvoje gilėjančios politinės krizės užsienio spauda nepraleido pro akis.

Prancūzijos leidinys „Le Monde“ lakoniškai aprašo G. Palucko pasitraukimą: „Lietuvos ministras pirmininkas atsistatydina dėl korupcijos tyrimo“.

Apie premjero atsistatydinimą taip pat pranešė „Politico“, DW, „Reuters“, „Euro news“ ir kt.

Vakar iškart pasirodė „Financial Times“ (FT) straipsnis su antrašte „Lietuvos premjeras atsistatydina po šeimos verslo sandorių tyrimo“. FT Šiaurės ir Baltijos šalių korespondentas Richardas Milne įvertino, kad ministro pirmininko atsistatydinimas „yra smūgis daugiausia gyventojų turinčiai Baltijos valstybei, kuri šiuo metu susiduria su įtempčiausia saugumo situacija per pastaruosius dešimtmečius“.

Raktiniai žodžiai – „smūgis“ ir „saugumo situacija“.

Keista ir apmaudu, kad apie tai nemąstė socialdemokratai, pasiryžę bet kokia kaina aukštame poste išlaikyti susikompromitavusią personą. Dabar jiems tenka rūpintis ir pačių munduru.

„Žala partijai yra padaryta gerokai didesnė, negu galėjo būti padaryta sprendimus priėmus anksčiau. Socialdemokratai dabar turės spręsti labai daug sudėtingų užduočių“, – VŽ prognozavo Rima Urbonaitė, politologė, Mykolo Romerio universiteto lektorė.

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

Pirmiausia, VŽ nuomone, nustoti kartoti Palucko blėnius, kad Vyriausybė (ir jis pats) nuveikė gerų darbų, tarp jų – priėmė mokesčių reformą.

Viena vertus, koks tai buvo „gėris“, pasimatys tik po metų kitų, kai bus galima skaičiuoti pinigus, surankiotus iš naujų ar padidintų mokesčių. Žinoma, jei bus ką skaičiuoti.

Kita vertus, vargu ar iš vis yra kuo girtis – ekonomistams ir įvairių sričių ekspertams prognozuojant tokios mokesčių reformos pasekmes ir poveikį Lietuvos ekonomikai, šalies konkurencingumui, jokių šviesesnių tonų negirdėti.

Dabar prasidėjo figūrų perstumdymas socialdemokratų politinių šachmatų lentoje. Pirmininkas pakeistas, kas imsis vadovauti Vyriausybei?  Ko gero, realiausias kandidatas galėtų būti Juozas Olekas, kuris kartu su Mindaugu Sinkevičiumi, Rimantu Sinkevičiumi ir dalimi kitų socialdemokratų brėžia takoskyrą partijoje, anapus palikdami senesnių „bebrų“ vertybes propaguojančią blinkevičiūčių-budbergyčių stovyklą. 

Išmėginimas valdžia lems, kaip sumaniai šis socialdemokratų sparnas sugebės apeiti ne vieną pirmtakų paliktą galių ir interesų grėblį.  

„Sveikinu visus, kurie prisidėjo prie Lietuvos apsivalymo. #Sureikšminkim“, – vakar asmeninėje FB paskyroje pasidžiaugė kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Proga pasidžiaugti išties yra: Lietuvoje turime aktyvią, neabejingą ir patriotišką visuomenę, bent jos dalį – tikrai. Visuomenė ir stiprioji jos jėga dar kartą parodė, kad niekam neleis trypti demokratijos pagrindų ir niekinti žmogiškųjų vertybių.

Bet vis dėlto norėtųsi ir paklausti, kodėl apsivalymu nesirūpino ir tie, kurie už savo darbą duoną valgo: kur buvo įvairios specialiosios tarnybos, iki šiol leidusios ar pro pirštus žiūrėjusios, kaip smagiai pukši premjero darbelių viralas? Kodėl tylėjo Vilniaus miesto savivaldybė, nesulaukusi Paluckui teismo priteistos baudos už padarytą žalą?

Abejingumas, aplaidumas ar baimė kišti pirštus į valdžios kūrenamą ugnį?

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)

52795
130817
52791