Palucko „nušvitimas“

Gintautas Paluckas, ministras pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas, žemyn tempiamas vis sunkėjančio praeities „nuotykių“ šleifo, regis, jau pramušė politinės reputacijos dugną, tačiau bedugnėn besmengantį kolegą rūpestingai sūpuoja partijos broliai bei sesės, petį jam dar laiko pakišęs ir šalies vadovas, „kol kas dar turintis pagrindo pasitikėti premjeru“.

Jei ne „Sienos“ ir „Laisvės TV“ tyrėjų publikacijos, ko gero, manytume, kad turime sąžiningą ir galbūt net pagarbos vertą ministrą pirmininką. Ir net atskleidus įvykiais „turtingą“ jo praeitį – keistus verslo ryšius, butų pirkimus, ofšorinius reikalus – galbūt galima buvo bent kiek tikėtis, kad premjeras ims muštis į krūtinę ir atgailaus už paklydimus.

Tik ne G. Paluckas. Šis aukštas pareigas einantis politikas, praktiškai sučiuptas už rankos, pasirinko išsisukinėjimų ir, švelniai tariant, neteisybės sakymo taktiką. Tiesa, prie šio arsenalo dar pridėjo dalinės atminties praradimo metodą. Į minėtų tyrėjų klausimus atsakinėjo atsainiai, nieko „neprisimindamas“, neigė akivaizdžius ryšius su verslo partneriais. Kol vienas iš jų „Verslo žinioms“ patvirtino, kad investavo, t. y. skyrė krūvą pinigų G. Palucko verslams.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)