Jei turtuolis, tai ir sukčius?

Didelės vertės turtu disponuojančiais fiziniais asmenimis, kuriems skiriama asmeninė „priežiūra“, VMI laiko esamus ir buvusius nuolatinius Lietuvos gyventojus, valdančius 40 mln. Eur ir didesnės vertės turtą.  

VMI padalinys, atsakingas už didžiausią turtą turinčių šalies gyventojų mokestinių prievolių priežiūrą, veikia nuo 2023 m. pradžios. Jis turi 7 darbuotojus, o kiekvienam turtuoliui yra priskirtas asmeninis kuratorius.

Šiemet šis septynetas „prižiūri“ 139 turtingus asmenis ir 88 jų sutuoktinius, taigi, iš viso 227 asmenis, informacija su VŽ pasidalijo mokesčių administratorius.  

Pasak Vaimiros Jakienės, VMI Didžiųjų mokesčių mokėtojų stebėsenos ir konsultavimo departamento vadovės, apskaičiuodama turto vertę, inspekcija vertina duomenis apie gyventojo visų rūšių tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse turimą turtą – pinigines lėšas, nekilnojamąjį ir registruotiną kilnojamąjį turtą bei finansines priemones (akcijas, obligacijas, investicinių fondų vienetus), taip pat gaunamas pajamas.

„Specializuoto VMI skyriaus specialistai nuolat vertina informaciją apie fizinio asmens turtą ir pajamas, siekdami nustatyti mokesčių vengimo būdus ir identifikuoti mokesčių mokėtojus, kurie galimai netinkamai vykdo mokestines pareigas“, – aiškina VMI atstovė.

Trečius metus trunkančios turtuolių specializuotos priežiūros derlius iš viso sudaro apie 5,6 mln. Eur papildomų mokesčių.  

Ypatingu VMI dėmesiu apgaubtų asmenų pavardžių sužinoti negalima – inspekcija jų neskelbia pirmiausia dėl asmens duomenų apsaugos.

VŽ pakalbino kelis verslininkus, valdančius didelės vertės įmones, – tikėtina, jie galėtų būti išskirtiniame VMI sąraše. Jų nuomonė apie specialios priežiūros reikalingumą skiriasi.  

Pavyzdžiui, Petras Narbutas, biuro baldų gamybos ir pardavimo įmonių grupės „Narbutas“ savininkas, teigia: pinigai mėgsta būti skaičiuojami, todėl VMI, atidžiau prižiūrėdama turtingesnius asmenis, „daro labai gerai“.

Dainius Dundulis, UAB „Rivona“ generalinis direktorius ir UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas, mano, kad VMI pasirinkimas atidžiau prižiūrėti turtingesnius asmenis turi logikos, nes iš gaunančių didesnes pajamas yra tikimybė priskaičiuoti daugiau papildomų mokesčių, jei jie yra padarę kokią klaidą.  

Bet nors „Norfos“ grupės savininkui dėl didesnio VMI dėmesio asmeniškai „galvos neskauda“, kaip piliečiui jam nepatinka „kvailai leidžiami valstybės pinigai“. Jis skaičiuoja: jei turtinguosius asmenis prižiūri 7 VMI specialistai ir pernai turtuoliams papildomai priskaičiuoti mokesčiai sudarė 1,5 mln. Eur, per mėnesį vienas specialistas „uždirbo“ valstybei beveik 18.000 Eur.

„VMI žmonių atlyginimai „atsipirko“. Bet nepasakyčiau, kad šalies biudžetas dėl jų darbo būtų labai praturtėjęs“, – sako D. Dundulis.

Aistė Medelienė, advokatų kontoros „Walless“ partnerė, mokesčių ekspertė, atkreipia dėmesį į VMI retorikos pasikeitimus: projekto pradžioje buvo pabrėžiama, kad inspekcija sieks padėti turtingiems gyventojams tinkamai vykdyti mokestines prievoles, prireikus organizuos susitikimus sudėtingoms mokesčių situacijoms, probleminiams klausimams aptarti ir kt.  

„Tačiau, kaip matome, vertinant rezultatus, matuojami tik papildomai surinkti mokesčiai. Realiai kuriama veiklos vizija, kad turtinguosius reikia akyliau stebėti ir atskirai kontroliuoti“, – sako A. Medelienė.   

Gintaras Juškauskas, mokesčių žinių platformos „Mokesčių sufleris“ ekspertas, auditorius, VŽ yra sakęs, kad turtingų fizinių asmenų „ganymas“ jam yra panašesnis į reklaminį triuką nei į naudą biudžetui atnešančią iniciatyvą.  

„VMI viską ir taip žino, ji jau seniai į verslo savininkus ir jų įmones žiūri kaip į visumą, tam naudoja savo matricas, analizuoja savininkų sąsajas su jų verslais – visi instrumentai, kuriuos turi VMI, yra tam naudojami“, – sakė G. Juškauskas.

Teisininkus neramina, kad dėl priskaičiuotų mokesčių nebuvo inicijuotas nė vienas ginčas, – tai verčia abejoti, ar šiuo metu funkcionuojanti sistema užtikrina efektyvią mokesčių mokėtojų teisių gynybą.  

„Turinio viršenybės prieš formą principo taikymas Lietuvoje apskritai tapo sunkiai pažabojamas. Tai lemia nuolatinį teisinį netikrumą ir mažina Lietuvos kaip jurisdikcijos patrauklumą“, – apie vieną dažniausių mokesčių mokėtojų ir VMI susikirtimų sako A. Medelienė.

Mokestinių ginčų skaičiaus mažėjimo tendencija neretai lemia situacijas, kai ginčuose net neformuojami pakankamo VMI įrodinėjimo standartai. Pasak advokatės, būtų teisinga, kad sprendimai būtų priimami užtektinai aukštus įrodinėjimo standartus taikant ne tik mokesčių mokėtojų, bet ir VMI atžvilgiu.   

Mokesčių mokėtojams (ne tik tai porai šimtų turtuolių) neretai tenka atsidurti situacijoje, kai mokesčių prievaizdai įstatymus taiko „aklai“ arba interpretuoja juos toli gražu ne asmenų ar verslo naudai. Tačiau, pavyzdžiui, vien mokėtinų mokesčių sumos sumažinimas, taip pat ir pritaikius mokesčio lengvatą, pasak advokatės, negali būti savaime laikomas mokesčių vengimu – VMI turėtų įrodyti dar ir piktnaudžiavimą teisės aktais.

Tačiau, VŽ nuomone, bene labiausiai stebina tas „specialusis“ mokesčių prievaizdų VMI skyrius, kuris savo buvimu tarsi a priori skelbia, kad jei esi turtuolis – tai galimai ir sukčius.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)