Europos svertai skausmingesni Rusijai

Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė. AFP / „Scanpix“ nuotr.

Rusijos autoritarinis lyderis, tęsiantis karą Ukrainoje ir vilkindamas paliaubų galimybę, toliau ne tik mėgina spausti JAV prezidentą Donaldą Trumpą keldamas vis daugiau imperialistinių sąlygų, bet ir žvalgo galimybę išpešti sankcijų sušvelninimo. Amerika savo galutinio sprendimo dar nepareiškė, o štai Europa kol kas laikosi griežtos pozicijos – ji turi savų ginklų, galinčių pakenkti Rusijos ekonomikai: ES sankcijų arsenalas Maskvai kur kas platesnis ir skausmingesnis. Ir svarbiausia – Europa šįkart ji gali būti pasirengusi veikti ir viena.

Kaip rašo „The Economist“, Putinas ruošiasi ankstyvoms Kalėdoms. Tikėdamasis greitai normalizuoti santykius su Amerika, Kremlius teiraujasi Rusijos įmonių, kurias sankcijas jos norėtų, kad „dėdė Semas“ panaikintų pirmiausia. Amerika savo ruožtu, atrodo, nekantriai laukia dovanų.

Įtikėjęs, kad JAV galima „paspausti“, Kremlius norėtų įkalbėti tą „dėdę Semą“ paspausti Europą – kad ir ši sušvelnintų Rusijai taikomas sankcijas. Rusų apetitas nemenkas – reikalauja, kad vienas didžiausių jos valstybinių bankų vėl galėtų prisijungti prie tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT. Mažo to, Kremlius teigia tik tuomet pradėsiantis laikytis jau susitartų paliaubų Juodojoje jūroje.

Nors Amerikoje norima atsipalaiduoti (bent jau kol kas yra tokių požymių), Europoje tokios kalbos tebėra tabu. Jei JAV panaikins sankcijas, gali būti, kad Europa nuspręs palikti savo sankcijas. Kai kurie geopolitikos žinovai mano, kad tai neturėtų didelės reikšmės: esą Rusija iš tikrųjų nori turėti prieigą prie Amerikos technologijų, valiutos ir mokėjimo tinklų.

„Tačiau mūsų analizė rodo, kad tai – klaidinga. Be Europos Rusijos prekyba, prieiga prie mokėjimo sistemų ir užsienio investicijos išliktų labai ribotos“, – rašo britų leidinys.

Tai akivaizdžiai rodo Europos svorį Rusijos prekybos santykiuose. ES sankcionavo 54% rusiško importo iš Bendrijos (remiantis 2021 m. duomenimis), o tai kelia galvos skausmą daugeliui Rusijos įmonių, kurios priklauso nuo ES pagamintų aukštųjų technologijų prekių.

Europos prekybinė įtaka Rusijai galbūt dar didesnė, kai kalbama apie Maskvos eksportą, daugiausia – angliavandenilius. Šioje srityje Kremlius pats sau pakišo koją, 2022 m. apribojęs dujų tiekimą į Bendriją. Nuo to laiko europiečiai intensyviai dirba siekdami įvairinti energijos tiekėjus, kurti infrastruktūrą suskystintoms gamtinėms dujoms importuoti ir spartinti atsinaujinančiosios energijos plėtrą. Nėra priežasčių, kodėl jie negalėtų tęsti šių pastangų, kurias vainikuos ES draudimas nuo 2027 m. importuoti visus rusiškus angliavandenilius.

Tiesa, ir pats D. Trumpas gali būti nelinkęs skatinti ES ir Rusijos energetinių ryšių atnaujinimo. To priežastis paprasta: Vašingtonas ir Maskva yra konkurentai tiekiant dujas ES. Jei Rusija atnaujintų dujų eksportą vamzdynais į Europą, JAV SGD paklausa sumažėtų – neabejojama, kad Maskva siekia čia užimti pirmą vietą.

Europa turi ir kitų svertų, galinčių apsunkinti Rusijos ekonomikos gyvastį. Rusišką naftą gabenantys tanklaiviai dabar vengia paskirties vietų G 7 ir ES, tačiau dažnai vis dar plaukia iš Rusijos uostų Baltijos jūroje. Tai reiškia, kad jie turi kirsti ES kontroliuojamus jūrų kontrolės punktus, o tai suteikia Bendrijai svertų užtikrinti kainų ribojimą, pavyzdžiui, reikalaujant, kad visi per ES sąsiaurius plaukiojantys laivai turėtų tinkamo draudimo įrodymus, o tai Rusijos laivams būtų sunku padaryti.

Didžioji dalis Rusijoje iki karo veikusių įmonių taip pat yra ES, o ne JAV. Kyjivo ekonomikos mokyklos duomenys aiškiai rodo, kad Amerikos įmonės jau seniai yra nereikšmingos žaidėjos Rusijos rinkoje. 2022 m. pradžioje tik 18 iš 1.307 Vakarų įmonių, vykdančių verslą Rusijoje, buvo JAV įmonės. Priešingai, du trečdaliai jų savo namais vadino ES. Maskvai imantis veiksmų dėl galimo JAV sankcijų panaikinimo ir Vakarų įmonių sugrįžimo, Rusijos vadovai tikriausiai žino, kad tikrasis sandoris yra susijęs su Europos įmonių, o ne Amerikos bendrovių viliojimu.

Norėdamos atnaujinti veiklą Rusijoje, Vakarų įmonės turėtų turėti prieigą prie finansinių kanalų, o tai yra dar viena ES įtakos svertų sritis. JAV bankai niekada nebuvo dideli žaidėjai Rusijoje. Keletas stambių Vakarų bankų, kurie galėtų padėti Vakarų įmonėms grįžti į Rusiją, yra ES kilmės, pavyzdžiui, Austrijos „Raiffeisen“, kuris vis dar vykdo veiklą Rusijoje. Jei ES norėtų sugriežtinti sankcijas, ji galėtų apriboti ES bankų galimybes dirbti šalyje agresorėje.

Galiausiai ES yra svarbi žaidėja ir Rusijos įšaldyto turto istorijoje. Dauguma įšaldytų Rusijos atsargų laikoma Belgijos „Euroclear“ banke, o daugiau kaip 60% jų, atrodo, išreikšta eurais. Be to, Europos Komisija (EK) administruoja 50 mlrd. USD paskolą, kurią G 7 valstybės suteikė Ukrainai, panaudodamos iš Rusijos įšaldyto turto gautas palūkanas.

Jei Europai pavyks išlikti vieningai – o tai, be abejo, yra didelė išlyga, – ji turės didžiulį sankcijų svertą Maskvos atžvilgiu, t. y. prekybos ryšius ir dalyvavimą privačiame sektoriuje – du kozirius, kurių kišenėje neturi D. Trumpas.

Todėl vien Amerikos sankcijų sušvelninimas vargu ar prikeltų Rusijos ekonomiką. Ekspertai vieningi: karo reikmėms užsukta valstybės ekonomika yra perkaitinta. Rusijos centrinio banko sprendimas drastiškai didinti palūkanų normas rodo, kad šalies laukia rimti nemalonumai, štai kodėl ji taip spaudžia D. Trumpą švelninti smaugiančias sankcijas.

„Sankcijų švelninimas būtų absoliučiai idiotiškas sprendimas“, – „The Economist“ piktinosi vienas neįvardintas Europos pareigūnas. Rusijai Europa visada buvo svarbesnė už Ameriką.

Kol kas ir ES nerodo, kad ketina šį galvos skausmą Maskvai mažinti. Atvirkščiai. Bendrija šiuo metu jau rengia 17-ąjį sankcijų Rusijai paketą, kovo 27 d. pranešė „EUobserver“, remdamasis keturiais neįvardytais ES diplomatais.

„Tęsime spaudimą Rusijai. Labai aišku, kad sankcijos lieka galioti. Mes norime teisingo ir ilgalaikio taikos susitarimo. Toks yra mūsų tikslas“, – praėjusį mėnesį teigė Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė. Sušvelnintos arba panaikintos ES sankcijos galimos tik tuo atveju, jei rusai visiškai pasitrauktų iš Ukrainos teritorijos.

Tad „Europa turi padorias kortas“. Ignoruojama derybose ir gąsdinama, ji gali bandyti jomis pasinaudoti.

Realybė (ir faktai) rodo, kad Rytų gerbėjai, pernelyg pasikliaujantys trampistų ir putinistų naratyvais, per greitai nurašo Europos įtaką. Aiškiai matyti, kad to ir siekia Trumpo ir Putino tandemas, demonstruodamas patologinę panieką mūsų kontinentui.

O ko siekia kai kurie Lietuvos valdžioje įsitaisę asmenys, kritikuodami mūsų šalies valdžią, kai kalba pasisuka apie sankcijų pratęsimą Rusijai ir Baltarusijai?

Paklausius Žemaitaičio ir Co postringavimų, esą va ir JAV sutarė su rusais dėl sankcijų žemės ūkio produkcijai panaikinimo, ir lenkai, ir dar kažkas prekiauja, belieka „patikėti“ jų retorika, kad ir toliau šaudysime sau į kojas ir skriausime valstybę ekonomiškai ir pan. Minėta kompanija atkakliai mėgina reanimuoti baltarusiškų trąšų tranzitą, pasitelkdama tik jiems vieniems suprantamą „pseudoekonominę logiką“.

Tokie veikėjai, užuot tuščiai postringavę ir lieję vandenis ant ideologinio Kremliaus malūno, verčiau praplėstų akiratį, pasidomėtų tarptautinių ekspertų vertinimais, pažvelgtų į statistikos duomenis etc. Žinoma, jei jie neturi kito tikslo.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)