(Ne)galime paremti kariuomenę?

Tai, kad gyventojai dabar savo GPM paramą gali skirti tik NVO, įtvirtina Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimai.

Įsigaliojus naujai tvarkai, ėmė rastis stebėtinai daug tokių organizacijų – vien šiemet beveik 6.000 juridinių asmenų įgijo žymą, kad yra NVO – nevyriausybininkai.  

O įgyti ją itin paprasta: kaip pasakoja Daiva Čibirienė, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė, Registrų centras suteikia NVO žymą visiems subjektams, kurie jos paprašo, neatsižvelgdamas į teisės aktuose nustatytus apribojimus. 

Paprašei – ir jau turi NVO. Ir gali susirinkti GPM paramos dalį. O jei sugebi susiorganizuoti didesnę krūvelę ar net krūvą tokių rėmėjų, tai, žiūrėk, jau ir visai gerai galima prasisukti.  

Mat Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) šioms organizacijoms paskirstys gyventojų skirtą 1,2% GPM paramą.

Net jei tokios žymos išduotos neteisingai.

O iš kurgi VMI žinos, teisingai ar neteisingai išduotos? Iš kas iš tiesų slypi po viena ar kita NVO, ypač, kai jos sėte sėjamos.

Nežinos, nes, pasirodo, nei VMI, nei Registrų centras netikrina ir nekontroliuoja, ar NVO žymos turimos teisėtai.

VMI, kuri perveda organizacijoms GPM paramos lėšas, nėra įpareigota tikrinti, ar organizacija tikrai turi teisę į NVO statusą.

Tokios prievolės neturi ir Registrų centras: Jolanta Kazlauskienė, Registrų centro Asmenų registravimo centro vadovė, teigia, kad teisės aktai centrui nenumato prievolės vertinti, ar prašymą dėl NVO žymos teikiantis juridinis asmuo atitinka įstatyme nustatytą NVO apibrėžimą.

Kitaip tariant, nėra JOKIOS institucijos, kuri tikrintų, ar NVO žymą organizacija turi teisėtai, – viskas yra palikta juridinio asmens vadovo nuožiūrai ir sąžinei.

O jei tos sąžinės nėra, nieko baisaus: pasak LBAA prezidentės, jokių finansinių sankcijų asmenims, kurie dėl nežinojimo ar sukčiaudami Juridinių asmenų registre pasižymėjo esantys NVO ir iš biudžeto gaus GPM paramos lėšų, nėra numatyta.

„Net jei jie neteisėtai gautų milijoną eurų GPM, vienintelė galima sankcija – toks juridinis asmuo nebegalės vienus metus gauti NVO žymos“, – sako ji. 

Na, susirinkę vieną kitą neteisėtą milijoną apsukruoliai vienus (!) metus išgyvens nebadaudami. Po metų – vėl „į medžioklę“.

VMI skaičiai rodo: už 2023 m. gyventojai organizacijoms iš viso skyrė 34 mln. Eur GPM paramos. Šią sumą išsidalino apie 24.000 įvairių gavėjų: organizacijų, meno kūrėjų, politinių organizacijų, profesinių sąjungų ir susivienijimų.

Dabar panaši suma atiteks tik NVO, tarp kurių gali slypėti vyriausybininkai-apsimetėliai.

Šiuo metu NVO žymą iš viso turi apie 12.000 juridinių asmenų.  

Tiesa, asignavimų valdytojai, pavyzdžiui, ministerijos ar savivaldybės, turi teisę tikrinti organizacijų atitikimą NVO kriterijams. 

Teisę turi, bet ar tikrina? Pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nesidomi, ar NVO žyma organizacijoms, pretenduojančioms į GPM paramą, yra suteikta teisėtai. 

„SADM mums pasakė, kad savo iniciatyva netikrins. NVO žymą organizacija gali prarasti nebent tada, jei kas nors paskųstų, parašęs SADM nurodytu e. paštu“, – sako D. Čibirienė.

Atsakydama į LBAA pasiteiravimą, SADM sako tą patį, ką ir kitos institucijos: atsakomybė dėl žymos teisėtumo tenka juridiniam asmeniui ir jo vadovui.

Labai patogi pozicija, tiesa?

Kodėl buvo pakeistas Labdaros ir paramos įstatymas, leidžiantis gyventojams savo paramą skirti tik NVO, vargu ar kas galėtų pagrįsti įtikinamais argumentais.

Bet stebina ne tik tai, kad kone legaliai nutiestas kelias apsukruoliams, sugebantiems pasinaudoti įvairiomis spragomis, t. y. tuo, kad niekas nesidomi išduotų žymų teisėtumu, todėl galima kurti galybę netikrų NVO etc.

Renkame pinigus šalies gynybai, o biudžeto pinigai gali atitekti tiems, kurie pagal įstatymą neturi teisės jų gauti. Apskritai, ar laikas dabar kurti privilegijas NVO?

Dar labiau stebina įstatymų kūrėjų ir pataisytojų netoliaregiškumas ir absoliutus nelankstumas. Kodėl skubiai nesukūrus ir neįteisinus dar vienos pataisos – tokios, kuri leistų gyventojams tuos 1,2% paramos skirti krašto gynybai? 

Neabejojame, kad rastųsi daugybė piliečių, norinčių paremti savo kariuomenę.

Dabar tik pradedama diskutuoti Seime. Bet prarasta jau daug laiko ir pinigų: tokios paramos pildant deklaracijas šiemet skirti negalima (žr. aukščiau minimas įstatymo pataisas).

O politikams galima daug kas – diskutuoti ir vilkinti sprendimus. Pernelyg daug nūnai kainuojanti „prabanga“. 

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)