Visi vaistai turi šalutinį poveikį

Nuo 2015-ųjų minimali mėnesinė alga (MMA) ir prieš mokesčius, ir po mokesčių padidėjo daugiau nei tris kartus, kone daugiausia visoje Europos Sąjungoje. Visgi produktyvumas per šį laikotarpį augo gerokai kukliau – vos 17%.

Todėl ekonomistai ima skambinti pavojaus varpais – spartus atlyginimų augimas gali turėti šalutinių poveikių. Ir juos pajus visa Lietuvos ekonomika.

Sparčiai kylant darbo užmokesčiui, o produktyvumui atsiliekant, tampame mažiau konkurencingi, dėl to gali nukentėti eksportas. Greta Ilekytė, „Swedbank“ vyriausioji ekonomistė, pabrėžia, kad kylantys atlyginimai prisideda ir prie augančių kainų, todėl dalis verslų gali prarasti konkurencingumo pranašumus. O ir verslo plėtra gali tapti sudėtingesnė.

Be to, spartus atlyginimų augimas daro Lietuvą aukštų darbo sąnaudų šalimi. O tai gali reikšti ir didįjį verslų kraustymąsi. Kraustymąsi ten, kur pigiau.

Vis keldami atlygius skriaudžiame ir mažas įmones, kurios kur kas rečiau turi sukaupusios reikiamą kiekį lėšų išaugusiems kaštams padengti. Negana to, smulkūs verslai turi ir mažiau šaltinių išlaidoms mažinti, veiklai optimizuoti. 

Todėl atlyginimų augimas mažose įmonėse, ypač paslaugų tiekimo, dažnai reiškia išaugusias galutinių prekių ar paslaugų kainas. Jeigu ne bankrotą.

Kartu Marius Kušlys, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas, nurodo, kad Lietuvoje gali stiprėti dualios darbo rinkos formavimasis ir nelygybės augimas. Aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumas bus dengiamas atlyginimų kėlimu, o spaudimas didinti ir darbininkų atlygius gali paskatinti įmones ieškoti alternatyvų.

Pavyzdžiui, įdarbinti migrantus, kurie dirbs už mažiau nei vietiniai. O jei nepadės migrantai, bendrovės bandys išsilaikyti įdarbindamos robotus.

Retai skaitome vaistinių preparatų informacinius lapelius, kuriuose išvardinti šalutiniai poveikiai. Bet kartą perskaičius ir įvertinus, staiga prevencija, pavyzdžiui, šaltas dušas rytais, nebeatrodo taip baisiai. Tas pats ir su ekonomika – geriau ne gydyti susirgus (su visais šalutiniais vaistų efektais), o palaikyti balansą ir harmoniją.

Tiesa, tendencija neišvengiama – atlyginimai ir toliau augs. Anot atlygio eksperto Povilo Blusiaus, šiemet Lietuvos įmonės suplanavo vidutiniškai 6,2% didesnius darbo užmokesčio biudžetus. Neatsilieka ir Baltijos sesės – Estijos ir Latvijos bendrovės atlygius didins apie 5%. Ir nors tai mažiausi pastarųjų 3 metų planai, jie didesni nei vidutiniai pastarojo dešimtmečio.

Vis dėlto yra būdų, kaip išvengti neigiamų padarinių. Svarbiausia, kad problemą suvoktų visi – ir verslas, ir valdžia.

VŽ nuomone, norint ir toliau didinti atlyginimus ir tuo džiuginti savo darbuotojus, svarbu skatinti našumo augimą. Tai reiškia, kad MMA didinimą reikia nustatyti ne tik atsižvelgiant į vidutinio užmokesčio augimą šalyje, bet ir į produktyvumo rodiklį.

Tam, kad Lietuva taptų šalimi, kuriančia aukštą pridėtinę vertę, reikia siekti didesnio darbo jėgos našumo, augančios darbuotojų kvalifikacijos ir investicijų į mokslinius tyrimus.

Deja, produktyvumas nėra tik darbuotojų ar darbdavių rankose – didelę reikšmę čia turi ir valstybės institucijų efektyvumas, šalies investicinės aplinkos patrauklumas ir švietimo sistema.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)