Žaidimas pensijomis: siūlymai – blogiausi, politinis palaikymas – geležinis

Pensijų sistemos pokyčiai, pasiūlyti socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės, atrodo pastatyti ant tvirtų politinių bėgių. Juos laimina ne tik premjeras-ekečių ruonis Gintautas Paluckas, bet ir gerovės valstybės prezidentas Gitanas Nausėda.

Opozicijos balsas vargiai girdimas.

Pasipriešinimas kyla tik vis gausėjančiame būryje rinkos dalyvių ir žirgo šiose lenktynėse neturinčių ekspertų. Pastarieji, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienu balsu teigia, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pasirinkta kryptis nėra teisinga ar naudinga ateities darbdaviams.

Daugiausia nerimo kelia ministrės „raudonosios linijos“ – ji pasiryžusi užtikrinti gyventojams galimybę papildomai pensijai nekaupti, taip pat – pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos.

Madis Mulleris, Estijos centrinio banko vadovas, savo šalies blogą pavyzdį kaip pamoką Lietuvai adresuoja tiesiogiai: jei leisi gyventojams pinigus pasiimti, jie tai ir padarys. O šios dienos poreikiai dažnai nusvers pamąstymus apie daugiau ar mažiau tolimą ateitį.

Pusė 2021 m. iš Estijos pensijų fondų pasiimtų lėšų buvo pravalgytos.

Nuolatinis kalbėjimas apie tai, kiek galimybių pasitraukti iš kaupimo pensijai, irgi padarė savo darbą.

„Ši apžvalga taip pat rodo, kad – šiurkščiai tariant – komunikacine prasme buvo labiau akcentuojama galimybė nedalyvauti, o ne būtinybė taupyti pensijai ir kaupimo nauda“, – teigiama SADM užsakytoje danų ekspertų atliekamoje studijoje.

Neatrodo, kad ši padėtis artimiausiu metu pasikeis. Mat būtų naivu tikėtis, kad ekspertų rekomendacijos nusvers politinį buldozerį. Ypač kai tarp ekspertų – Lietuvos bankas, VŽ nuostabai, savo analizėje išpasakojęs ministerijai viską, ką ši norėjo girdėti.

Pagunda nešti „lankstumą ir pasirinkimą“ gyventojams – didelė. Iš esmės leidimas gyventojui pasiimti pinigus iš jo pensijų fondo – tai kone pigiausias variantas populistiniais metodais papirkti rinkėją.  

Tai – politinė nauda jau šiandien. Mat pensijų sistemos gerinimas kone pagal apibrėžimą bus darbas, kurio politinius vaisius raškys kas nors kitas. Taip pat tai reiškia, kad blogai atlikto darbo vaisiai taip pat kris kam nors kitam po kojų.

Labai sunku nematyti paralelės tarp esto, savo santaupas išleidžiančio naujam televizoriui, ir politiko, besivaikančio trumpalaikės politinės naudos ilgalaikės visuomenės finansinės sveikatos sąskaita.

VŽ nuomone, SADM siekis ginti viešąjį interesą yra sveikintinas. Nors kategoriškas fondų valdytojų ir viešojo intereso supriešinimas ir skamba kaip atgyvena iš praėjusių dešimtmečių, kai mantra „verslininkas – vagis“ skambėjo garsiau nei šiandien.

Visgi, viešasis interesas geriausiai būtų ginamas užtikrinant, kad sulaukę pensijos gyventojai gautų pakankamas pajamas. Taip jie netaptų mokestine našta savo vaikams bei anūkams ir kitiems ateities dirbantiesiems ir darbdaviams. Galbūt netgi gautų tai, ką vadintų „oria pensija“.

Nesakome, kad antroji pensijų pakopa yra tobula. To nesako nei ekspertai, nei pensijų fondų valdytojai. Ją reikia keisti rečiau, finansuoti gausiau, o lankstumo daugiau nepakenktų – bet ne kaupiantiesiems, o jau sukaupusiems. 

Raginame SADM įsiklausyti į ekspertų pastabas. Ir ne tik tų, kurie atitinka vyraujančią politinę kryptį.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)