Šviesus įrašas Lietuvos istorijos puslapiuose

Iki šiol Baltijos valstybės veikė vadinamajame BRELL (Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos) žiede, kuriame už 50 hercų dažnio palaikymą atsakinga Maskva.

Lietuva iš šios sistemos pasitraukti norėjo jau daug metų. Galiausiai 2012 m. Seime priimtas įstatymas, kuriuo įtvirtintas šalies elektros sistemos integracijos su kontinentinės Europos tinklais tikslas. Kaip prisiminė buvęs energetikos ministras Dainius Kreivys, po to progresas sinchronizacijos projekte buvo sulėtėjęs, o atsigavo tik 2018 m.

2019 m. sausį Europos Komisija (EK) tam paskyrė didžiausią galimą finansavimą – ES lėšomis finansuojama 75% pirmojo etapo sinchronizacijos projektų vertės.

Tais pačiais metais trys Baltijos šalys sutarė dabartinę sinchronizavimo datą – 2025 metų pradžią.

Galiausiai priartėta prie finišo – vasario 8 d. rytą Baltijos valstybės įžengė į naują savarankiškumo etapą: atsijungė nuo Rusijos valdomo tinklo. Vasario 9 d., apie 14 val., Baltijos šalys sėkmingai sinchronizavo elektros energijos sistemas su kontinentinės Europos tinklais – jos sujungtos per Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtį „LitPol Link“.

 Nuo šiol trys šalys iš esmės savo elektros sistemas turės tvarkyti pačios.

„Nerimo nėra, esame susikaupę, nes suprantame, koks tai svarbus žingsnis Lietuvai. Viskas yra 1.000 kartų apmąstyta, todėl pasiseks“, – VŽ sakė Rokas Masiulis, Lietuvos elektros perdavimo tinklo operatorės „Litgrid“ vadovas. Jis skaičiuoja, kad iš viso Baltijos šalių sinchronizacijai bus išleista 1,6 mlrd. Eur, iš kurių 1,2 mlrd. Eur skyrė ES. 

Daivis Virbickas, Lietuvos energetikos instituto atstovas, energetikos ekspertas, teigia, kad, vasarį nutraukus elektros ryšius su Rusija, sinchronizacijos su europiniu tinklu procesas ne baigsis, o tik prasidės.  

„Vakarų Europos energetikos sistemos valdymo principai skiriasi nuo rusiškų. Esminis skirtumas yra toks, kad BRELL sistema centralizuotai valdoma iš dispečerinės Maskvoje. O Europoje valdymas yra decentralizuotas. Kitaip sakant, kiekviena šalis dirba valdydama dažnį savo zonoje, laikydamasi bendrų sąlygų ir taisyklių. Tokiu būdu visos valstybės kartu palaiko sistemos stabilumą“, – aiškina jis.

Anot eksperto, naujai į kontinentinį Europos tinklą įsijungusioms Baltijos šalims reikės išmokti pačioms savarankiškai valdyti elektros dažnį, užtikrinti jos balansą ir kitus sistemos kokybės parametrus. 

„Mūsų specialistai kol kas to mokėsi naudodami specialų treniruoklį, tačiau nuo vasario tai reikės atlikti realiomis sąlygomis. Laukia išties nemažai iššūkių, nes, valdydama dažnį už mus, BRELL sistema tam tikra prasme „išlepino“ Baltijos šalių energetikos infrastruktūros valdytojus. Manau, kad tai buvo daroma sąmoningai, skatinant nesijungti prie Vakarų energetinės sistemos“, – komentuoja D. Virbickas. 

Neatmestina, kad iš Rusijos pusės galime susilaukti išpuolių, tačiau energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tikina, jog Lietuva, Latvija ir Estija yra pasirengusi bet kokioms diversijoms ar sabotažo aktams ir priduria:Baltijos šalių energetinė sistema yra sustiprinta pakankamai, kad atlaikytų bet kokius galimus tinklų nutraukimus.

Tuo tarpu Rusijos propagandininkai dirba išsijuosę: visomis priemonėmis gąsdina, kad be Maskvos dispečerinės paslaugų Baltijos šalys neišsivers – ypač aktyviai rusiškas propagandos aparatas veikia Latvijoje ir Estijoje. Vienu iš klaidingos informacijos skleidėjų naratyvų tampa neva po sinchronizacijos į aukštumas šausianti elektros kaina.

R. Masiulio teigimu, perdavimo dalis, pridėjus visas sistemines paslaugas, kurias operatorė perka iš elektros gamintojų visoje Baltijos šalių rinkoje, jau yra įskaičiuota į elektros perdavimo kainą: „Ji didėja 0,1 ct/kWh ir nuo sinchronizacijos momento nekis.“

Savo ruožtu Valdemaras Fiodorovičius, Estijos kapitalo nepriklausomos elektros tiekėjos ir gamintojos UAB „Enefit“ vadovas, akcentuoja, kad atsijungimo nuo BRELL žiedo įprasti vartotojai iš esmės nepajus.

„Turintieji fiksuotos kainos planus apskritai jokio pokyčio nepajus. O kintamos kainos planų savininkams elektros kainų pokytis gali būti itin minimalus, vos kelių procentų ribose. Ir tai, tikėtina, bus tik laikinai, nes mūsų energetikos sistema, laikui bėgant, turėtų prisitaikyti prie pokyčių. Šiuo atveju daug didesnę įtaką kainoms ir toliau turės elektros paklausa bei vietos gamybos pajėgumai. Paprasčiau tariant, kiek elektros sugeneruos vėjas, saulė ir vanduo“, – komentuoja jis.

Po sinchronizacijos su kontinentinės Europos sistema eiliniai vartotojai jokių nepatogumų nepajus: elektra nedings, pasirašyti naujų sutarčių su tiekėjais nereikės. Stabilumą ir būtinąjį rezervą Baltijos šalių elektros rinkose padės užtikrinti ir izoliuotam sistemos darbui itin reikšmingi baterijų parkai Lietuvoje ir Estijoje. 

Rusijos propagandininkų isterija ypač sustiprėjo elektros tinklų atjungimo nuo BRELL bei sinchronizacijos su Vakarų tinklais dieną – rusiška žiniasklaida piešė kone armagedoniškus vaizdus, kurie esą užklups „pribaltus“, išdrįsusius atsisakyti rusiškos/baltarusiškos elektros.

Panašiai Kremlius ir jo ideologai elgėsi prieš dešimtmetį, kai Lietuva nusprendė atsijungti nuo rusiškų dujų „vamzdžio“. Tuomet į mūsų uostamiestį atplaukęs Nepriklausomybės vardu pavadintas laivas, skrodžiantis bangas Lietuvos energetinės nepriklausomybės link, tapo tikra rakštimi Rusijos dujų koncernui „Gazprom“. Vyriausybės slenkstį atkakliai mynė Aleksejus Mileris, „Gazprom“ vadas, aiškindamas, kad be rusiškų dujų Lietuva neišgyvens, todėl gal imkite jas jau „už pigiai“.

Tačiau lietuviai šia danajų dovana nesusigundė. SGD laivas buvo retas politinio įžvalgumo žingsnis, sutraukęs ligi tol mūsų gyvenimą stipriai varžiusias rusų virveles.

Tai, kad šiandien rusų monstras „Gazprom“ yra nuostolingas ir net atrodo juokingas savo neadekvataus dydžio dangoraižyje Maskvoje, yra dalelė „Independence“ istorijos – ten prasidėjo „Gazprom“ išdujinimo istorija.  

O į Lietuvos istoriją šiandien įrašytas naujas puslapis.  

„Sujungiame Baltijos valstybes su Europos elektros tinklu. Tai yra laisvės diena, laisvės nuo grėsmių, nuo šantažo“, – sakė Vilniuje viešinti EK pirmininkė Ursula von der Leyen.

Iš tiesų įsiliejimo į europinį elektros tinklą reikšmę sunku pervertinti: tai ne tik energetinė nepriklausomybė bei nacionalinis saugumas – svarbi ir naujosios energetikos sistemos suteikiama galimybė į Lietuvą pritraukti daugiau elektros energijai imlių investuotojų etc.. 

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)