Informacinio atsparumo patikrinimas

Po mažiau nei savaitės Vašingtone prisieks naujas senas JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir pasaulis žengs į naują nežinomybės laikotarpį, lyg tos įtampos ir nežinomybės būtų maža ir taip. Besiruošiant jo grįžimui į Baltuosius rūmus, prie D. Trumpo vis labiau šildosi Silicio slėnio elitas ir technologijų milžinų vadovai.

Milijonas iš vienų, milijonas iš kitų – į D. Trumpo inauguracijos fondą plūsta rekordinės verslo atstovų sumos. Pasak „The New York Times“, ceremonijai suaukota net 175 mln. USD. Suma yra tokia didelė, o aukotojų tiek daug, kad netgi kai kuriems septynženkles sumas atsinešusiems donorams teko pranešti, jog VIP prieigos jie negaus.

Vienas tokių žmonių, kurie pastaraisiais mėnesiais smarkiai trinasi prie D. Trumpo, yra socialinius tinklus valdančios bendrovės „Meta“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas, kurį išrinktasis JAV prezidentas dar neseniai grasino pergalės atveju pasodinti į kalėjimą.

Grasinimas niekada neskambėjo labai jau rimtai, o ir šiaip padorumo kartelė D. Trumpui nuleista taip žemai, kad jo, kaip Respublikonų partijos kandidato į JAV prezidentus, leptelėjimas apie norą pasodinti jam nepatinkantį technologijų vadovą perdėm nieko nestebina – viskas normalu, visi gyvena, kaip gyvenę toliau, praktiškai net nepakėlę antakio.

Dabar jau tikrai akivaizdu, kad M. Zuckerbergas į kalėjimą nesės – per pastaruosius keletą mėnesių jis padarė viską, kad įsiteiktų D. Trumpui. Vienas tų veiksmų buvo paskelbtas praėjusią savaitę, kur M. Zuckerbergas, kalbėdamas kone D. Trumpo frazėmis, paskelbė, kad (kol kas tik JAV) „Metos“ valdomuose socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“ bus atsisakoma faktų tikrintojų, juos pakeis „bendruomenės pastabos“, o į naudotojų srautą bus stumiama daugiau politinių naujienų.

Jis neslėpė, kad „bendruomenės pastabų“ formatą kopijuoja nuo Elono Musko socialinio tinklo „X“. Tiesa, vargu ar ši idėja yra pati geriausia ir kopijuotina, turint omenyje, kad nuo 2022 m., kai E. Muskas nusipirko tuometį „Twitter“, šis socialinis tinklas buvo suformuotas pagal jo paties atvaizdą ir dabar į kraštutinės dešinės, antiukrainietišką ir prorusišką triušio urvą gali pasiųsti po registracijos atlikus vos kelis veiksmus.

Nekokia idėja atrodo ir iš visiškai pragmatiškos verslo pusės. Pavyzdžiui, investicijų milžinė „Fidelity“ skaičiuoja, kad po E. Musko atėjimo „X“ įvertis sumenko apie 80%, o su šiuo prekių ženklu save sieti nori gerokai mažiau. „Financial Times“ rašo, kad panašaus reiškinio bijo ir „Metos“ socialinių tinklų reklamos užsakovai.

Reikia dar kartą pabrėžti, kad „bendruomenės pastabų“ Europos Sąjungoje bent kol kas dar nebus, bet Briuselis į pokyčius reagavo. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad savo pranešime M. Zuckerbergas Europą kaltina „institucionalizuojant cenzūrą“, – absurdiškas kaltinimas, turint omenyje, kad pagal organizacijos „Reporteriai be sienų“ žiniasklaidos laisvės indeksą net 17 iš 20-ies jo lyderių yra Europos valstybės, tarp jų – ir 13-ą vietą užimanti Lietuva.

„Faktai nėra cenzūra. Faktų tikrintojai nieko necenzūruoja. Ir visi koziriai būdavo „Metos“ pusėje. Laikas nebenaudoti žeidžiančių ir neteisingų frazių apie žurnalistus ir faktų tikrinimą“, – sako Neilas Brownas, faktus tikrinančio portalą „PolitiFact“ valdančio, ne pelno siekiančio Poynterio instituto prezidentas.

Tai, kad feisbukui gresia tapti panašiu į „X“, verčia rimtai sunerimti; visgi Lietuvoje „X“ naudotojų, palyginti su feisbuku, yra nykstamai mažai, šis socialinis tinklas niekada nebuvo prigijęs. O ieškoti pavyzdžių, kaip savo agresijos ribas įvairiomis formomis vis toliau plečiantis Kremlius dezinformacijos kampanijoms ir demokratinių rinkimų procesui pasitelkia socialinius tinklus, toli nereikia – užtenka prisiminti Rumunijos ir „TikTok“ atvejį.

Faktų tikrinimas nėra tobulas – žinant, kiek daug informacijos ir kiek daug kalbų į feisbuką įkeliama kas valandą, visko patikrinti ir pašalinti paprasčiausiai nėra įmanoma, tačiau „X“ pavyzdys rodo, kad faktų tikrinimas ir aktyvus moderavimas yra geriau nei šį socialinį tinklą užvaldžiusi anarchija ar sprendimas „dirbti su JAV prezidentu“ – kažkas, kas neįsivaizduojama nei faktų tikrintojams, nei žurnalistams.

VŽ nuomone, reikėtų daryti prielaidą, kad kol kas JAV apsiribojantys pokyčiai galiausiai pasieks ir Europą, o kartu ir Lietuvą, todėl lietuvių gausiai naudojamo feisbuko galimas panėšėjimas į „X“ yra neraminantis.

Apmaudu yra ir tai, kad socialinių tinklų augimo ir tradicinės žiniasklaidos įtakos mažėjimo laikais, kai faktai maišosi su melu, informacinę erdvę dažnai formuoja kur nors toli šiaurinėje Kalifornijoje esantis technologijų vadovas, kurio pagrindinis tikslas yra prisišlieti prie JAV prezidento.

Ar mes vis agresyvėjančios Rusijos kontekste esame pasiruošę tokiam informacinio atsparumo patikrinimui?

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)