Tiesia kelius į investicijas: kaip infrastruktūra keičia regionų ekonomiką

Justas Norbutas, „Via Lietuva“ infrastruktūros grupės vadovas, sako, kad kelių tinklas šiandien nebėra vien asfaltas – tai visos logistikos sistemos dalis, nuo kurios priklauso tiekimo grandinių patikimumas, regionų pasiekiamumas, verslo konkurencingumas ir saugumas.

„Pirmas strateginis lūžis įvyko 2025 m. baigus tiesti „Via Baltica“ kelią – Lietuvos kelių infrastruktūra galutinai integravosi į pagrindinius ES transporto koridorius. Tai iš esmės sustiprino Lietuvos, kaip tranzitinės ir jungiančios šalies, vaidmenį regione. Trys didžiausi šalies miestai dabar per Lenkiją turi tiesioginę jungtį su Europos kelių tinklu. Tai užtikrina ne tik patogesnį susisiekimą, bet ir stipresnę Lietuvos poziciją Europos logistikos grandinėje. Ateityje laukia ir dar vienas šio projekto plėtros etapas – šiuo metu yra rengiami teritorijų planavimo dokumentai, suplanuota teritorija bus reikalinga ruožui nuo Kauno iki Latvijos sienos kelio rekonstravimui į „2+2“ eismo juostas“, – pasakoja pašnekovas.

Kitas svarbus aspektas, anot J. Norbuto, – kelių patikimumas ir silpnųjų grandžių stiprinimas.

„Ekonomine prasme vien kelio žemėlapyje nepakanka – svarbu, kad jis realiai veiktų. Todėl prioritetu tampa kritinės būklės tiltų atnaujinimas, magistralinių kelių kokybė ir infrastruktūros atsparumas. Jei ribojamas tiltas ar ruožas, ribojamas ir verslo judėjimas. Todėl jungtys turi būti saugios, patikimos ir privalo funkcionuoti be trikdžių“, – akcentuoja jis. 

Jaučia pokyčių naudą

Strateginis požiūris į infrastruktūrą ryškiausiai atsiskleidžia regionuose, kur kelių kokybė tiesiogiai veikia vietos ekonominį aktyvumą. Audrius Klišonis, Plungės rajono meras ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, sako, kad ryšys tarp kelių infrastruktūros ir regionų ekonomikos yra akivaizdus.

„Matome, kad ten, kur sutelkta daugiau gamybos – veikia laisvosios ekonominės zonos (LEZ), pramonės parkai – judėjimas yra gerokai didesnis ir intensyvesnis. Viena svarbiausių sąlygų verslui yra pasiekiamumas: galimybė patogiai atsivežti žaliavas ar prekes, o pagamintą produkciją greitai ir efektyviai išvežti į rinkas. Dėl to koreliacija tarp infrastruktūros kokybės ir ekonominio aktyvumo regionuose yra akivaizdi“, – teigia pašnekovas.

Jis pasakoja, kad savivaldybės šiandien į infrastruktūros planavimą įsitraukia labai aktyviai.

„Praėjusiais metais iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) savivaldybėms kelių infrastruktūrai buvo skirta apie 206 mln. Eur, o pačios savivaldybės papildomai investavo dar apie 330 mln. Eur. Savivaldybės tikrai aktyviai dirba ir kryptingai investuoja į infrastruktūrą, ypač ten, kur siekiama skatinti pramonės ir verslo plėtrą regionuose. Kaip pavyzdžius galima paminėti Šiaulių, Alytaus, taip pat Plungės savivaldybes – jos nuosekliai investuoja į infrastruktūrą, siekdamos sudaryti geresnes sąlygas verslui“, – komentuoja A. Klišonis.

Kaip vieną ryškiausių pavyzdžių Plungės rajone A. Klišonis išskiria Kulių miestelyje rekonstruotą pagrindinę gatvę per miestelio centrą, kur darbus bendrai finansavo „Via Lietuva“ ir Plungės raj. savivaldybė:

„Įgyvendinus darbus, miestelis akivaizdžiai atsigavo: dvi pagrindinės gatvės buvo iš esmės atnaujintos, o pati vietovė tapo patrauklesnė gyventojams. Matome, kad į Kulius atsikelia vis daugiau naujų gyventojų, didėja susidomėjimas šia vieta.“

Plungės rajono meras pasakoja ir apie „Via Lietuva“ įgyvendinamą pėsčiųjų ir dviračių tako bei žvyrkelio asfaltavimo projektą nuo Plungės iki Platelių ežero. Šis projektas, pašnekovo vertinimu, paskatins turizmą. Šiuo metu vyksta projektavimo darbai, o kitais metais turėtų prasidėti rangos darbai.

„Įgyvendinus projektą, atsiras galimybė patogiai sujungti Plungę ir Platelius pėsčiųjų bei dviračių takais ir kokybišku asfaltuotu keliu. Aplink ežerą jau esame įrengę apie 24 km pėsčiųjų ir dviračių takų, o nauja jungtis dar labiau sustiprins visą infrastruktūrą. Tikimės, kad tai suteiks papildomą impulsą turizmui, apgyvendinimo, maitinimo paslaugoms, tikėtina, kad šioje teritorijoje dar labiau išpopuliarės dviračių turizmas, – viliasi A. Klišonis. – Jungtis bus patogi ir dėl gero susisiekimo su autobusų bei geležinkelio stotimis, todėl turistai iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių ar kitų miestų galės patogiai atvykti traukiniu su dviračiais ir praleisti savaitgalį ar net ilgesnes atostogas vienoje gražiausių Lietuvos vietų – Žemaitijos nacionaliniame parke“. 

Regionų konkurencingumo ašis

Infrastruktūros poveikis regionų ekonomikai gali būti skirtingo masto – nuo vietos kelių ar miestelio gatvės atnaujinimo iki tarptautinės reikšmės transporto koridorių, kurie keičia viso regiono investicinį patrauklumą. Vienas iš ryškiausių sėkmingo daugiašalio bendradarbiavimo pavyzdžių – ilgametis ir kompleksiškas „Via Baltica“ projektas, pareikalavęs glaudaus „Via Lietuva“, rangovų, savivaldybių ir vietos bendruomenių susitelkimo.

J. Norbutas pasakoja, kad įgyvendinant projektą ypač glaudžiai bendradarbiauta su Marijampolės savivaldybe: projektavimo ir statybos eigoje buvo atsižvelgta į bendruomenių prašymus dėl pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimo bei naujų jų jungčių formavimo. Taip pat projekte numatytos papildomos jungtys į Marijampolės LEZ, kurios sustiprino teritorijos investicinį patrauklumą ir pagerino susisiekimą verslui.

„Tai rodo, kad konstruktyvus dialogas leidžia infrastruktūros projektus pritaikyti ne tik tranzitiniams srautams, bet ir vietos ekonomikos bei gyventojų poreikiams“, – sako jis.

Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda pasakoja, kad „Via Baltica“ projektas sustiprino miesto patrauklumą investuotojams.

„Esame labai arti Lenkijos ir tuo pačiu turime puikų susisiekimą su Kaunu ir likusia Lietuva. Visai šalia miesto turime net du tiesioginius įvažiavimus ir išvažiavimus į magistralę, todėl visa teritorija esanti šalia tapo įdomi investuotojams“, – dalinasi jis.

Savivaldybių patirtis rodo, kad infrastruktūros projektai dažnai tampa pirmuoju platesnių ekonominių pokyčių katalizatoriumi – geresnis pasiekiamumas pritraukia investicijų, o jos sukuria naujų darbo vietų ir skatina vietos paslaugų bei verslo plėtrą. Pavyzdžiui, 2018 m. baigus Vilnius–Utena kelio ruožo iki 21,5 km rekonstravimą, jau šiandien matomaas aiškus šio projekto poveikis.

„Pagerėjęs susisiekimas paskatino aplinkinių teritorijų plėtrą, išaugo investicinis aktyvumas, plėtojami nauji gyvenamieji ir komerciniai objektai. Tai patvirtina, kad strategiškai suplanuota ir įgyvendinta kelių infrastruktūra tampa ilgalaikiu impulsu teritorijų vystymuisi ir regionų ekonomikos augimui“, – sako J. Norbutas. 

Auga patrauklumas investuotojams

Kelių infrastruktūros plėtra ypač aktuali ir investuotojams. Mantas Rikteris, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius, pasakoja, kad Kauno rajonas šiandien yra viena sparčiausiai augančių savivaldybių Lietuvoje.

„Šį augimą palaiko kryptingas teritorijų planavimas ir nuoseklus susisiekimo infrastruktūros vystymas. Kelių infrastruktūros gerinimas yra viena iš prioritetinių savivaldybės funkcijų. Didelė reikšmė jai teikiama ne tik dėl gyventojų mobilumo, bet ir dėl verslo plėtros, logistikos srautų, viešųjų paslaugų bei valstybės saugumo interesų“, – teigia pašnekovas.

Anot M. Rikterio, tai ypač svarbu kalbant apie investicines teritorijas ir LEZ:

„Kauno rajone veikianti LEZ yra įsikūrusi strategiškai patogioje vietoje tarp magistralinių kelių A1 ir A6, todėl geros jungtys su šiais keliais tampa svarbiu konkurenciniu pranašumu.“

Pasak Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, investuotojams infrastruktūra dažnai tampa vienu svarbiausių sprendimo kriterijų.

„Jei infrastruktūra nepakankama arba jos plėtra nėra aiški, verslas linkęs rinktis kitas vietas. Yra buvę atvejų, kai derybos su didelėmis logistikos įmonėmis nutrūko būtent dėl susisiekimo infrastruktūros klausimų“, – pasakoja M. Rikteris.

P. Isodos teigimu, Marijampolė visada orientavosi į gamybinius eksportuojančius verslus, bet, atsiradus magistralei, miestas tapo dar patrauklesnis su Vakarų Europa bendradarbiaujančiam verslui.

„Logistikos įmonėms tikrai tapome patrauklesni, nes čia galės būti paskutinis rimtas logistinis taškas, prieš išvykstant į Vakarų Europą. Tuo pačiu čia puiki vieta krovai, perskirstymui ir vidaus logistikai prekėms ar žaliavoms, atvykstančioms iš Europos“, – apžvelgia P. Isoda.

Jis pasakoja, kad konkretus poveikis jaučiamas jau dabar: UAB „Mantinga“ būtent šioje teritorijoje, besiribojančioje su autostrada, planuoja statyti savo gamyklas. Dėl to, kad autostrada ribojasi su miestu, čia taip pat rengiamasi itin didelio logistinio projekto plėtrai.

„Privatus verslas perka žemes ir sklypus šalia autostrados, todėl tikiu, kad turėsime dar ne vieną naują investuotoją, kuris čia atsiras dėl automagistralės“, –  prognozuoja Marijampolės meras. 

Suderina skirtingus interesus

Planuojant infrastruktūros projektus, būtina suderinti skirtingus interesus: žmonėms ir gyventojams svarbiausias patogumas ir saugumas, kuo trumpesni ribojimai darbų vykdymo metu. Verslui labiausiai rūpi efektyvumas, aiškūs terminai ir nenutrūkstamas bei patogus logistikos srautas, valstybei – strateginiai tikslai ir tinklo efektyvumas, o savivaldybėms – pasiekiamumas ir plėtra. J. Norbutas sako, kad „Via Lietuva“ užduotis – šiuos lūkesčius sujungti į vieną sprendimą, kuris veiktų visos šalies mastu, todėl svarbu išsigryninti prioritetus.

„Apie 30 proc. investicijų skiriame strateginei plėtrai, apie 70 proc. – esamos infrastruktūros palaikymui. Tai leidžia išlaikyti balansą tarp naujų jungčių kūrimo ir jau turimo tinklo patikimumo. Jei viską nukreiptume tik į plėtrą, likusio tinklo būklė blogėtų. Jei koncentruotumėmės tik į remontą, prarastume ilgalaikę ekonominę perspektyvą“, – sako jis.

Pašnekovai sutaria, kad vienas svarbiausių sėkmingų projektų veiksnių – nuoseklus dialogas.

„Projektavimo etape užtikrinus dialogą su savivaldybėmis, projektai vyksta sklandžiau: rangos darbai startuoja greičiau, kyla mažiau nenumatytų kliūčių, o sprendimus paprasčiau galima suderinti su vietos poreikiais. Ankstyvas susikalbėjimas leidžia iš anksto identifikuoti rizikas ir sutaupyti laiko vėlesniuose etapuose“, – sako J. Norbutas.

A. Klišonis pritaria, kad aktyvesnis bendradarbiavimas padeda greičiau spręsti infrastruktūros klausimus ir geriau pritaikyti projektus regionų poreikiams.

„Pasikeitus „Via Lietuvos“ vadovybei matome, kad bendras darbas tapo lankstesnis – vyksta aktyvesnis keitimasis informacija, greičiau ieškoma sprendimų, daugiau dialogo tarp institucijų. Tai leidžia efektyviau planuoti ir įgyvendinti infrastruktūros projektus“, – dalinasi A. Klišonis.

Panašiai situaciją vertina ir M. Rikteris:

„Pastaraisiais metais santykis su „Via Lietuva“ tapo operatyvesnis – savivaldybei paskirtas atsakingas specialistas padeda greičiau spręsti iškilusius klausimus, efektyviau derinti projektus ir planuoti darbus. Taip pat daugiau dėmesio skiriama kelių perdavimo procesams, žvyrkelių asfaltavimui bei priežiūrai. Vertiname ir „Via Lietuva“ specialistų kompetenciją konsultuojant dėl KPPP lėšų panaudojimo“, – sako jis.

Pasak J. Norbuto, toks požiūris keičia ir pačią kelių infrastruktūros sampratą.

„Regioninių kelių poreikis yra didesnis nei šiandien turimos lėšos, todėl būtina sisteminė finansavimo politika, tokia kaip Kelių fondas ar papildomi pajamų šaltiniai. Be tvaraus finansavimo ilgalaikė transformacija būtų tik fragmentiška. Tačiau svarbiausia, kad požiūris jau keičiasi. Kelių infrastruktūra vis dažniau suvokiama ne kaip išlaidos, o kaip investicija į regionų augimą, darbo vietas, verslo plėtrą ir gyvenimo kokybę“, – akcentuoja pašnekovas.