400 projektų vienu metu: kaip „Via Lietuva“ balansuoja tarp gyventojų, verslo ir valstybės lūkesčių?

„Ne paslaptis, kad Lietuvos valstybinių kelių būklė nėra tokia, kokios mes visi norėtume. Šiuo metu esame pakeliui į geresnius ir modernesnius kelius, tačiau galutinį rezultatą lemia ne tik tai, kaip mes dirbame ir valdome projektus, bet ir tai, kiek investuojama į Lietuvos kelius. Viešumoje šis klausimas aptartas ne kartą: realybė tokia, kad kelių projektų apimtį riboja finansavimas. Būtent todėl tam tikrose vietose žmonės turi palaukti suremontuoto arba naujo kelio“, – pasakoja V. Petrėtienė.

Pasak jos, nepaisant to, kad visi norėtume didesnio finansavimo, dabar svarbiausia susitelkti į tai, kaip skiriami pinigai yra investuojami. Taip pat – kad tiek „Via Lietuva“, tiek rangovai ar kitos suinteresuotosios šalys dirbtų kuo efektyviau. Būtent todėl bendrovės projektų valdymo lygmenyje pastaraisiais metais įvyko esminiai pokyčiai. Ilgą laiką kelių infrastruktūros projektai buvo organizuojami etapiniu principu – planavimas, projektavimas, rangos darbai, užbaigimo dokumentacija veikė kaip atskiros funkcijos, už kurias atsakė skirtingos komandos. Toks modelis leido aiškiai paskirstyti darbus, valdyti atskiras sutartis, tačiau išskaidė atsakomybę: kiekvienas etapas turėjo savo sutartį, terminą, o projekto sėkmė buvo vertinama pagal atskirų dalių užbaigimą, o ne galutinį rezultatą.

„Prieš kelerius metus perėjome prie viso ciklo projektų valdymo modelio – šiandien už projektą nuo pradžios iki pabaigos atsako viena komanda, yra priskiriamas projekto vadovas. Vertiname ne atskirų etapų užbaigimą, o galutinį rezultatą – ar projektas įgyvendintas laiku, neviršijant biudžeto ir užtikrinant kokybę. Projekto įgyvendinimo eigoje dalyvauja įvairių sričių specialistai, kurie savo kompetencija prisideda prie rezultato, tačiau viso ciklo metu projektą lydi ir galutinę atsakomybę prisiima projekto vadovas“, – sako „Via Lietuva“ Projektų grupės vadovė Viktorija Petrėtienė.

Toks modelis keičia sprendimų logiką: ankstyvoje stadijoje priimti sprendimai vertinami per viso projekto perspektyvą. Kai už įgyvendinimą atsakinga viena komanda, sumažėja interpretacijų, aiškėja atsakomybės ribos, galima plačiau matyti visą kontekstą, integruoti atskirų etapų rizikas, greičiau pritaikyti išmoktas pamokas. Pradėjus projektą yra rengiamas projekto planas, kuriame apibrėžiami terminai, biudžetas, apimtis, įvardinamos suinteresuotos šalys, planuojamos pasiekti naudos, galimos rizikos, reikalingi resursai. Turint aiškų planą galima įvertinti ir pasiektą rezultatą – pabaigus projektą yra rengiama užbaigimo ataskaita, įvardinamos išmoktos pamokos. Pasikartojančios problemos sisteminamos ir tampa atnaujintais techniniais reikalavimais ar sutarčių nuostatomis.

Nuo poreikio iki realių darbų – metai ir ilgiau

Projektų trukmė dažnai tampa viešų diskusijų objektu, tačiau kelių infrastruktūros valdymas nėra vien techninis klausimas. Sprendimai grindžiami ne tik kelio būklės vertinimais, transporto srautais ar saugos rodikliais – projektų portfelį formuoja ir strateginiai valstybės tikslai bei turimas finansavimas.

„Pavyzdžiui, valstybės lygmeniu vienas iš tikslų, keliamų kelių infrastruktūrai, yra iki 2028 metų pabaigos išasfaltuoti 160 km žvyrkelių. Tokiu būdu projektų portfelyje šiuo metu turime beveik 40 projektų, kurie yra skirtingose stadijose nuo planavimo iki jau vykdomų rangos darbų ir buvo įtraukti į portfelį pagal kelių su žvyro danga prioritetinę eilę. Tačiau projektų apimtį riboja finansavimas, kad ir šis pavyzdys – kelių su žvyro danga yra ženkliai daugiau, tačiau galime išasfaltuoti žvyrkelių tiek, kiek leidžia turimos lėšos. Esame nusistatę principą, kad apie 30 proc. investicijų skirsime strateginei plėtrai, o apie 70 proc. – esamos infrastruktūros palaikymui. Jei visas lėšas nukreiptume tik į plėtrą, likusio tinklo būklė blogės“, – sako V. Petrėtienė.

Projektų trukmę lemia ir jų mastas bei apimtis

Paprastasis remontas, kai iš esmės keičiama tik kelio danga, gali būti įgyvendintas per metus, tačiau rekonstrukcija ar kapitalinis remontas reikalauja daugiau laiko skirti projektavimui, ieškoti kompleksinių sprendimų – nuo sankryžų pertvarkymo iki viadukų statybos ar kitos eismo saugos infrastruktūros įrengimo.

„Rekonstrukcijos projekto mastą ir įgyvendinimui reikalingą laiką gerai iliustruoja „Via Baltica“. Tokiuose projektuose iki realių darbų statybų aikštelėje reikia nueiti ilgą kelią – nuo teritorijų planavimo, leidimų, žemės išpirkimo ir kitų procedūrų. Vien projektavimo etapas su visais derinimais užtrunka daugiau nei metus, todėl natūralu, kad sudėtinguose projektuose visas procesas užsitęsia ne vienerius metus.

Vis dėlto sudėtingumą lemia ne vien procedūros. Kelių infrastruktūroje tenka apibrėžti ne tik galutinį rezultatą, bet ir techninius reikalavimus, užtikrinančius saugą bei ilgaamžiškumą. Net ir atlikus tyrimus, rangos metu gali paaiškėti, kad reali situacija sudėtingesnė nei prognozuota – pavyzdžiui, randamas silpnesnis gruntas ar esama konstrukcija neatitinka parametrų“, – sako V. Petrėtienė.

Svarbu atskirti valstybinės ir vietinės reikšmės kelius

„Via Lietuva“ Projektų grupės vadovė atkreipia dėmesį, kad kelio tvarkymo prioritetas priklauso ne tik nuo jo būklės ar gyventojų lūkesčių, bet ir nuo kelio tipo.

„Dalis kelių priklauso savivaldybėms ir yra vietinės reikšmės, o „Via Lietuva“ prižiūri tik valstybinės reikšmės tinklą. Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių yra daugiau kaip 21 tūkst. km, iš kurių net du trečdaliai – rajoniniai keliai. Painiava kyla tada, kai kelias formaliai yra valstybinės reikšmės, bet faktiškai aptarnauja vietinį judėjimą“, – sako V. Petrėtienė.

Valstybinio kelių tinklo darbų planavimo logika orientuota į šalies mastą – transporto srautus, saugos rizikas ir strategines jungtis. Todėl esant itin ribotam finansavimui, automagistralės, magistraliniai ir krašto keliai natūraliai įgauna aukštesnį prioritetą nei rajoniniai.

Vienas kryptingų pokyčių – dalies vietinei funkcijai artimesnių ruožų perdavimas savivaldybėms, šis procesas vyksta šiuo metu. Tai leistų aiškiau atskirti nacionalinio ir vietinio lygmens atsakomybes bei sprendimus priimti atsižvelgiant į konkretaus regiono poreikius.

Interesų sankirtoje – struktūruotas dialogas

Pasak „Via Lietuva“ Projektų grupės vadovės, interesų derinimas nėra vienkartinis etapas, o nuolatinė ir itin svarbi visų projektų įgyvendinimo dalis: „Vis daugiau bendraujame su savivaldybėmis ir komunikuojame apie planuojamus projektus, stengiamės išgirsti ir atliepti lūkesčius. Pradėję rangos darbus apie juos informuojame seniūnijų atstovus, sudėtingesniems projektams organizuojame ir gyvus susitikimus su vietos gyventojais. Periodiniai susitikimai vyksta ir projektų komandose – su visais statybų dalyviais reguliariai aptariamas grafikas, rizikos ir galimi trikdžiai, kad sprendimai būtų priimami dar iki tol, kol problema išauga į sisteminį vėlavimą“, – pasakoja V. Petrėtienė.

Anot jos, komunikacija tampa ne papildoma veikla, o valdymo instrumentu. Savivalda įtraukiama dar projektavimo stadijoje, o bendruomenės iš anksto informuojamos apie darbų etapus, laikinus ribojimus ir terminus. „Kuo daugiau aiškumo ir susiderinimo ankstyvoje projekto stadijoje, tuo mažiau neapibrėžtumo rangos metu“, – pabrėžia V. Petrėtienė.

Prioritetai Lietuvos keliams šiemet

Artimiausiu laikotarpiu „Via Lietuva“ prioritetai išlieka orientuoti į tinklo patikimumą, eismo saugą ir strateginių jungčių stiprinimą. Šiuo metu bendrovės projektų portfelyje – daugiau nei 400 įvairių projektų – nuo paprastųjų remontų, žvyrkelių asfaltavimo iki kompleksinių rekonstrukcijų, saugaus eismo sprendinių ar kritinės būklės tiltų tvarkymo.

„Vienas svarbiausių šių metų tikslų – automagistralių būklės gerinimas. Dėl intensyvaus eismo ir natūralaus dangos nusidėvėjimo daliai ruožų būtini operatyvūs sprendimai, todėl prioritetą šiemet skiriame magistralinių kelių atnaujinimui, kurių planuojame sutvarkyti apie 100 kilometrų. Nuo šių metų pakeitėme planavimo principus ir prasčiausios būklės ruožus apjungėme, kad darbai vyktų efektyviau ir turėtų didesnį efektą. Tai leis per palyginti trumpą laiką pagerinti važiavimo kokybę ir sustiprinti eismo saugą pagrindinėse šalies transporto arterijose“, – sako V. Petrėtienė.

Bendrovė taip pat intensyviai tęsia kritinės būklės tiltų atnaujinimą – „Via Lietuva“ turi tikslą iki 2028 m. pabaigos sutvarkyti 105 kritinės būklės tiltus, tam skiriamos investicijos siekia iki 300 mln. eurų. 2026 m. numatoma užbaigti 25 tokių objektų tvarkymo darbus.

„2026 m. taip pat tęsime žvyrkelių asfaltavimo programą ir asfaltuosime arti 100 kilometrų kelių su žvyro danga. Šiais metais didelis dėmesys skiriamas ir pėsčiųjų bei dviračių takų infrastruktūrai gerinti – per metus planuojama įrengti arba remontuoti 65 kilometrus takų, sutvarkyti 100 nesaugių pėsčiųjų perėjų, tęsti juodųjų dėmių šalinimo programą ir nesaugių sankryžų rekonstravimą“, – sako V. Petrėtienė

Iš strateginės reikšmės projektų –  šie metai bus ypatingi uždarant „betonkės” erą kelyje Vilnius – Molėtai, užbaigsime intensyviausioje šalies vietoje esančio Krunos tilto rekonstrukciją, Tarandės tunelio šalia Vilniaus statybas. Iš naujų objektų– planuojama pradėti rangos darbus įrengiant jungiamuosius kelius ir taip pagerinant susisiekimą šalia Kauno esančiame A5 kelio ruože nuo 16,5 iki 23,3 km. Intensyvūs rangos darbai vyks ir krašto keliuose Nr. 173 Molėtai-Pabradė bei Nr. 179 Dusetos-Degučiai-Dūkštas.

„Mūsų atsakomybė – kad valstybės investicijos kuo greičiau ir efektyviau virstų realiais, saugiais ir patikimais keliais. Projektinis valdymas leidžia tiksliau planuoti, laiku priimti sprendimus ir sistemingai valdyti rizikas. Todėl orientuojamės ne tik į šiandienos darbus, bet ir į ilgalaikę infrastruktūros vertę“, – pabrėžia V. Petrėtienė.