„Incogni“ vadovas Darius Belejevas: privertėme asmens duomenų valdytojus tvarkytis

Produkto vadovas Darius Belejevas sako, kad šiandien jo komanda per savaitę apdoroja iki 10 mln. užklausų su prašymu ištrinti privačius duomenis internete. Poreikis būti pamirštam skaitmeninėje erdvėje gimsta ne tik tapus rinkodaros ar sukčiavimo įkaitu, kai kuriais atvejais tai – ir kritinė priemonė siekiant išvengti grėsmės gyvybei.

Signalas – iš pačių klientų

Lietuvos technologijų sektoriuje „Surfshark“ vardas dažniausiai siejamas su virtualiu privačiu tinklu (VPN). Tačiau prieš aštuonerius metus prie komandos prisijungęs Darius Belejevas, šiandien einantis „Incogni“ vadovo pareigas, pasakoja, kaip 2022 m. rinkai pristatytas produktas tapo atsakymu į klausimą, kurio rinka garsiai neuždavė, bet pasąmoningai formulavo jau kurį laiką.

Nors startuolių aplinkoje naujo produkto idėjos yra kiek romantizuojamos, D. Belejevas šį mitą griauna: „Incogni“ nėra iš tų, „Eureka!“, momentų, o nuoseklaus darbo rezultatas. Analizavome skaitmeninio saugumo, duomenų privatumo internete spragas, jau rinkoje egzistuojančius sprendimo būdus ir mąstėme, ką dar vertingo galėtume sukurti ir pristatyti klientams, kad palengvintume jų būtį internete.“

„Turėjome šešis galimus produktų kelius. Kai potencialiems klientams pristatėme šias skirtingas koncepcijas, būtent asmeninių duomenų pašalinimo įrankis sulaukė reakcijos, – tęsia jis. – Taigi žmonės patys išsirinko, ko jiems labiausiai reikia. Jeigu ne jų reakcija į paklausimą ir sprendimo indikacija – „Incogni“ net nebūtume pradėję vystyti. Nors kasdien susiduriama su duomenų praradimo, prekybos, išnaudojimo rizika, apie sprendimą šias pasekmės užkardyti paprasčiausiai nepagalvojame.“

Pasak pašnekovo, įdomiausia, kad nei rinkos analizė, nei paieškos sistemų duomenys neparodė tokio produkto lūkesčio. „Žmonės tiesiog nežinojo, kad tai įmanoma, – pažymi D. Belejevas. – O mes supratome, kad galime tai padaryti. Taip pradėjome kurti asmeninių duomenų pašalinimo internete produktą ir pasiūlėme rinkai sprendimą dar nespėjus jo paprašyti.“

„Incogni“ – tai įrankis, leidžiantis klientui iš dalies pasirūpinti savo privačiais duomenimis internete ar duomenų bazėse – pareikalauti juos ištrinti. Sprendimas automatiškai kliento vardu išsiunčia duomenų pašalinimo užklausas duomenų valdytojams (jų rinkėjams, pirkėjams ir apdorotojams), taip užkirsdamas kelią sukčiams ar kenkėjiškoms įmonėms jais pasinaudoti be asmens leidimo.

Dažnai savo duomenis atiduodame patys

Siekiant suvokti problemos mastą, D. Belejevas ragina tiesiog pasižiūrėti į kiekvieno mūsų elgseną skaitmeninėje erdvėje – kasdien naršydami, registruodamiesi programėlėse ar pirkdami internetu, mes paliekame savo skaitmeninius pėdsakus. Dauguma žmonių aklai sutinka su privatumo politikomis, kuriose rastume patvirtinimą, kad sutinkame leisti mūsų informacija pasidalinti su paslaugos tiekėjo partneriais.

Čia įžengia duomenų brokeriai – pilkoji interneto ekonomikos zona. Vieni renka informaciją per partnerius, kiti – iš viešų duomenų šaltinių, socialinių tinklų. Pavyzdžiui, viena didžiausių pasaulyje duomenų rinkėjų „Acxiom“ deklaruoja pasiekianti 86 proc. vartotojų globaliai, apie kiekvieną turėdama iki 1,5 tūkst. duomenų taškų: nuo namų adreso ir telefono numerio iki romantinių ryšių ar net religinių įsitikinimų.

Anot D. Belejevo, dar viena, ypač JAV rinkai aktuali duomenų valdytojų kategorija yra žmonių paieškos svetainės. Jos agreguoja ne tik asmeninę žmogaus informaciją, bet ir duomenis apie jo šeimos narius, teistumą ar kitą jautrią informaciją.

„JAV ši problema itin aštri, nes šalyje vis dar nėra bendrojo duomenų apsaugos reglamento, analogiško europiniam. Todėl bet kas, turintis kreditinę kortelę, gali pasiekti konkretaus asmens privačius duomenis, – aiškina jis. – Stebime nuolatines įtampas JAV, todėl natūralu, kad žmonėms privačių duomenų pašalinimo iš interneto galimybė tampa vis aktualesnė – niekas nenori, kad kažkas dėl tam tikrų įsitikinimų, pozicijos ar kitų priežasčių naktį tykotų prie jų namų. Visa ši situacija rodo ir tai, kokia atsakomybė gula ir ant mūsų pečių.“

Rinką susikūrė patys

D. Belejevo teigimu, supratusių problemos svorį konkurentų tuomet buvo vos keli ir smulkūs, kadangi reikėjo technologijų, spręsti sudėtingus teisinius klausimus. Todėl produkto rinką teko susikurti patiems. Viskas prasidėjo nuo 100 rankiniu būdu per savaitę apdorojamų užklausų duomenų tarpininkams. Tai buvo ir teisinis bei procesinis eksperimentas: ar jie reaguos? Ar bandys priešintis?

„Gavome ir grasinimų. Tačiau žinojome, kad esame teisingoje istorijos pusėje. Pašalinti duomenis prašėme vadovaujantis šalies ar valstijos privatumo įstatymais“, – atvirauja jis.

Šiandien automatizuoti „Incogni“ algoritmai vienu metu bendrauja su daugiau nei 400 duomenų tvarkytojų JAV, Kanadoje bei Europoje, o užklausų mastas išaugo iki 10 mln. per savaitę. Pasak D. Belejevo, pasikeitė ir brokerių tonas – dabar jie patys kreipiasi, ieškodami sutarimo. „Panašu, kad privertėme rinką tvarkytis“, – sako jis.

Nors „Incogni“ gimė kaip „Business-to-Consumer“ (B2C) produktas, verslo logika padiktavo ir plėtrą. Prieš porą metų įvykęs Kalifornijos bendrovės „Ironwall“ įsigijimas pažymėjo „Incogni“ žingsnį į verslo ir viešojo sektoriaus segmentą.

„Iš pradžių visas mūsų dėmesys buvo nukreiptas tik į privačius klientus. Verslo dalį supratome gerokai vėliau. Į šį sprendimą žiūrėjome kaip į strateginį žingsnį išplėsti savo veiklą ir įžengti į naują segmentą, kurio problematika yra labai panaši“, – dalijasi D. Belejevas.

„Ironwall“ specializuojasi sergėdama duomenis asmenų, kurių profesija kelia padidintą riziką: pavyzdžiui, teisėjų, pareigūnų, politikų. „Kiekvienas teisėjų sprendimas gali turėti priešiškų reakcijų, todėl jų duomenys, ypač indikuojantys namų adresą, šeimos narius, yra itin jautrūs. Jiems viešas asmens duomenų prieinamumas nėra tik privatumo klausimas, bet gali kelti grėsmę ir fiziniam saugumui“, – aiškina pašnekovas.

Šiuo metu „Incogni“ produktas pasiekiamas JAV, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje ir Europos Sąjungos šalyse. Jungtinę „Ironwall“ ir „Incogni“ duomenų sargų komandą sudaro 120 darbuotojų, prie kurios šiemet turėtų prisijungti dar 40 talentų.

Pasak D. Belejevo, žmonės jau seniai patiria duomenų nusavinimo, išnaudojimo, prekybos mastą, tačiau jautėsi bejėgiai nuo to apsisaugoti. „Incogni“ atsiradimas parodė, kad tai yra procesas, kurį galima valdyti.

„Produkto paklausos augimas rodo, kad atėjome ne tik spręsti problemą, bet ir keičiame žmonių elgseną – jie pradeda intuityviai galvoti apie savo privatumą dar prieš tai, kai jų duomenys atsiduria juodojoje rinkoje“, – sako pašnekovas.