Mokesčių reformos Lietuvoje: sistema pasikeitė, požiūris – ne

Gyvenime neišvengiami trys dalykai: vienas iš jų yra mokesčiai

Kokia mokesčių sistema būtų paprasta ir visuotinai teisinga? Dešimtinė arba pagalvės mokestis. Visa kita, taip pat ir Lietuvos mokesčių sistema, kuri per tris dešimtmečius išgyveno bent tris rimtas transformacijas, yra kompromisas, derinant, kas yra paprasta, konkurencinga ir socialiai teisinga.

Per Nepriklausomybės laikotarpį iš esmės pasikeitė mokesčių sistema, mokesčių struktūra, mokesčių teisė, o jų administravimas apskritai išgyveno perversmą nuo „buhalterinių sąsiuvinukų“ iki duomenų kaupimo „debesyse“. Tačiau nepasikeitė požiūris: 1993-iaisiais, kai buvo priimtas pirmasis pridėtinės vertės mokestis (PVM); šio šimtmečio pradžioje, kai nacionalinė mokesčių sistema buvo derinama prie Europos Sąjungos (ES) teisės; 2009 m., kai po „kietojo nusileidimo“ valstybė galbūt ir desperatiškai ieškojo sprendimų, kaip išgyventi artimiausią pusmetį; ir dabar, kai, naudojantis socialiniais tinklais, viešojoje erdvėje bemaž gyvai vyksta diskusija, kur arba kaip rasti ir sukaupti reikiamą kiekį pinigų gynybos reikmėms finansuoti, – priimti ar priimami sprendimai niekada nesulaukia ne tik ovacijų, bet ir skystų katučių.

Su mokesčiais taip jau yra: jie yra per dideli, kai juos reikia mokėti, jie per maži, kai reikia naudotis valstybės aruodu, ir jie labai greitai atauga, jeigu juos nupjauni.