Prancūzai renka merus didžiuosiuose miestuose, įskaitant Paryžių
Dauguma iš 35.000 šalies kaimų, miestelių ir rajonų savo vadovus išsirinko pirmajame ture praėjusį savaitgalį, tačiau maždaug pusantro tūkstančio vietovių, įskaitant didesnius miestų centrus, prireikė antrojo turo.
Vietos rinkimai atidžiai stebimi siekiant įvertinti visuomenės nuotaikas ir galimus partijų aljansus prieš kitais metais vyksiančius centristų prezidento Emmanuelio Macrono įpėdinio rinkimus, kraštutiniams dešiniesiems jaučiant kol kas geriausią galimybę perimti valdžią.
Balsavimo apylinkės žemyninėje Prancūzijoje atsidarė 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai iš visos šalies, o pirmųjų rezultatų laukiama maždaug po 12 valandų.
„Likus kiek daugiau nei metams iki prezidento rinkimų, galutiniai šių vietos rinkimų rezultatai suteiks vertingų įžvalgų apie Prancūzijos visuomenės nuotaikas“, – penktadienio vedamajame rašė dienraštis „Le Monde“.
Paryžiuje vyksta įtempta kova tarp kairiojo Emmanuelio Gregoire'o, buvusio kadenciją baigiančios socialistų merės Anne Hidalgo pavaduotojo, ir jo varžovės, dešiniųjų pažiūrų eksministrės Rachidos Dati.
Buvusi teisingumo ir kultūros ministrė, dabar nuteisto eksprezidento Nicolas Sarkozy globotinė, tikisi po 25 metų kairiųjų valdymo atkovoti Paryžių dešiniesiems ir tapti antrąja moterimi sostinės mero poste iš eilės.
R. Dati, rugsėjį stosianti prieš teismą dėl korupcijos kaltinimų, kuriuos ji neigia, padidino savo galimybes nugalėti, kai iš kovos pasitraukė centro dešiniųjų kandidatas ir kraštutinių dešiniųjų atstovas.
Tačiau E. Gregoire'as atmetė kraštutinių kairiųjų kandidatės pagalbą, ji liko rinkimų kovoje ir kairiųjų balsai dėl to skils.
Pastaruosiuose rinkimuose kairiosios ir centristinės partijos antrajame ture susivienydavo, kad užkirstų kelią kraštutinių dešiniųjų pergalei.
Tačiau kairieji yra susiskaldę nuo praėjusį mėnesį įvykusio mirtino kraštutinių dešiniųjų aktyvisto sumušimo, dėl kurio kaltinami marginalūs kairieji, o nuosaikieji kairieji su radikalesniais politikais vienijasi tik atskirais atvejais.
Naujas miestas kraštutiniams dešiniesiems?
Marine Le Pen kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio sambūrio (RN) partija taip pat tikisi geresnių rezultatų nei ankstesniuose vietos rinkimuose.
RN teigia, kad ji ir jos sąjungininkai praėjusį sekmadienį buvo perrinkti 10 savivaldybių, įskaitant pietinį Perpinjano miestą, turintį 120.000 gyventojų – didžiausią Prancūzijoje, kuriam vadovaus kraštutinių dešiniųjų partija.
Jie taip pat pirmą kartą laimėjo 14 kitų rajonų.
Tačiau RN taip pat tikisi būti išrinkti didesnėse teritorijose.
Partijos kandidatas surinko daugiausia balsų Tulone, pietiniame mieste, turinčiame 180.000 gyventojų. Jei pavyktų laimėti antrajame ture, tai būtų didžiausias iki šiol RN valdomas miestas.
Pietiniame Marselio mieste, antrajame pagal dydį Prancūzijoje, RN kandidatas Franckas Allisio praėjusią savaitę liko antras, vos vienu procentiniu punktu atsilikęs nuo dabartinio kairiųjų mero Benoit Payano.
Tačiau panašu, kad kairieji išliks valdžioje, iš kovos pasitraukus kraštutinių kairiųjų kandidatui.
Šiauriniame Havro uostamiestyje į prezidentus kandidatuoti žadantis Edouard'as Philippe'as turi geras galimybes likti meru.
E. Philippe'as, centristas, kuris būdamas ministru pirmininku padėjo Prancūzijai išgyventi COVID-19 pandemijos pradžią, laikomas vienu stipriausių oponentų galimam RN kandidatui į prezidentus – ar tai būtų tris kartus kandidatavusi 57 metų M. Le Pen, ar jos 30-metis pavaduotojas Jordanas Bardella.
Bendras pirmojo turo rinkėjų aktyvumas siekė 57% – tai mažiausias rodiklis šalies vietos rinkimuose, neskaitant COVID-19 pandemijos paveiktų praėjusių rinkimų 2020 metais.
