Prezidentas siūlo laikinuosius darbo leidimus išduoti greičiau, daugiausiai 2-iems metams
Kaip pranešė Prezidentūra, nacionalinio saugumo aspektu tai būtų labiau į saugumą orientuoti leidimai, nesukuriantys pagrindų ilgalaikiams valstybės santykiams su darbuotoju. Be to, užsieniečiai nepretenduotų ir neįgytų nei teisės į šeimos susijungimą, nei galimybės tapti nuolatiniais Lietuvos gyventojais.
Pasak G. Nausėdos, valdant imigracijos srautus svarbu nepakenkti verslui, o laikinųjų darbo leidimų iniciatyva yra tinkamas kompromisas.
„Esmė šios sistemos būtų tokia, kad užsieniečiai nustatytos kvotos ribose galėtų atvykti tik pas konkretų darbdavį, negalėtų keisti darbdavio Lietuvoje ir vėliausiai po dvejų metų turėtų išvykti iš Lietuvos bent šešerių mėnesių laikotarpiui“, – spaudos konferencijoje teigė Deividas Matulionis, prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
Patarėjo teigimu, šalies vadovo nuostata – imtis imigracijos ribojamųjų reguliacinių priemonių: „Kitaip tariant, situacija turėtų būti keičiama į tam tikrą papildomą ribojimą“.
D. Matulionis akcentavo, kad šis pasiūlymas nepalies į Lietuvą atvykstančių kvalifikuotų darbuotojų.
„Tai neliečia kvalifikuotos darbo jėgos. Kalba eina apie nekvalifikuotą, mažai kvalifikuotą – ar statybos sektorius, ar logistika, ar socialinės paslaugos“, – sakė jis.
Prezidento patarėjas teigė, kad šiems pokyčiams įgyvendinti bus teikiamos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos.
G. Nausėdos teigimu, nors migrantų skaičiumi ir pragyvenimo lygiu Lietuva sparčiai artėja prie Europos Sąjungos (ES) vidurkio, negalima leisti, kad šalį pasiektų ir kiti senosiose Europos valstybėse vykstantys reiškiniai, kuriuos sukėlė jų migracijos politika.
Prezidentas akcentavo, kad Lietuvos demografinė būklė yra prasta, tačiau ją spręsti reikia skatinant gimstamumą, o ne didinant imigrantų skaičių.
„Jau ir šiuo metu turimi 7,5% užsieniečių mūsų valstybei yra didelė našta. Negalime leisti, kad Lietuvos gyventojų skaičius būtų auginamas drastiškai didinant užsieniečių nuolatinių gyventojų skaičių. Tai išplautų mūsų valstybės identitetą“, – teigė šalies vadovas.
Šalies vadovas pabrėžė, jog per pastaruosius ketverius metus užsieniečių skaičius Lietuvoje eksponentiškai išaugo ir pasiekė 7,5% visų gyventojų skaičiaus, o nuo 2020 m. daugiau nei padvigubėjo.
Prezidentūra taip pat siūlo peržiūrėti kvotos taikymo taisykles.
„Turėtume atsisakyti galimybės įsivežti darbuotojus viršijus nustatyta kvotą, mokant kiek didesnį atlyginimą. Tokia nuostata paneigia pačios kvotos prasmę“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Praėjusių metų užsieniečių įdarbinimo kvota buvo 24.830 žmonių, šiemet – 24.700, spaudos konferencijoje teigė Gintaras Aliksandravičius, vidaus reikalų viceministras.
REKOMENDUOJAME
