K. Budrys: Lietuva su Taivanu turi susitarti dėl tolesnio ekonominio bendradarbiavimo
„Toliau turėtume konkrečiai sutarti su Taivanu dėl mūsų veiksmų plano, kaip mes įgyvendinsime tas užmačias, tuos lūkesčius, kurie buvo išsikelti, pirmiausia ir svarbiausia, ekonominio bendradarbiavimo srityje“, – LRT laidai „Dienos tema“ ketvirtadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Anot jo, Užsienio reikalų ministerija apsiims koordinuoti šį klausimą, dirbs su kitomis ministerijomis.
Taip ministras kalbėjo po ketvirtadienį prezidentūroje vykusio pasitarimo užsienio politikos ir saugumo klausimams aptarti.
Susitikime dalyvavo prezidentas, premjerė, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kiti už užsienio bei nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimą atsakingi politikai.
K. Budrys akcentavo, kad šiuo metu tarp aukščiausių šalies pareigūnų vyrauja vienodas požiūris į užsienio politiką, nors viešojoje erdvėje buvo nuomonių išsiskyrimų.
„Viešojoje erdvėje kai kam galėjo susidaryti įspūdis klaidingas, kad mes kažkaip skirtingai matome procesus, ar kad Lietuva turi nevieningą užsienio politiką. (...) Galiu pasakyti, kad užsienio politika yra viena, aiški, su aiškiais kriterijais ir uždaviniais“, – akcentavo jis.
Ministras teigė, kad santykių su Kinija atžvilgiu Lietuva praeityje buvo padariusi klaidų.
„Žiūrint į praeitį galiu paliudyti ir patvirtinti, kad ne vienoje srityje buvo padaryta arba kliurkų, arba klaidų, bet čia jau yra praeitis užsienio politikos. Aš sakyčiau ir priskirčiau prie tų blogesnių sprendimų mūsų užsienio politikoje, kaip tai buvo įgyvendinta, kokiomis sąlygomis, kas buvo susitarta iki to ir panašiai“, – sakė jis.
Paklaustas, ar Lietuva būtų linkusi keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą, jei Kinija to pareikalautų siekiant geresnių diplomatinių santykių su Pekinu, K. Budrys pabrėžė, kad Lietuva neprivalo vykdyti visų metamų reikalavimų.
„Ultimatumais neveikia diplomatija, čia jau yra kitas šiek tiek žanras“, – nurodė jis.
Kaip rašė BNS, ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda po minėto pasitarimo dėl Lietuvos užsienio politikos krypčių pabrėžė, kad Vilnius suinteresuotas atkurti normalius diplomatinius santykius su Kinija, tačiau nori išnaudoti ir ekonominio bendradarbiavimo su Taivanu potencialą.
Kalbėdamas apie santykius su Kinija, G. Nausėda sakė, kad visi Lietuvos sprendimai buvo pagrįsti tarptautine teise, o Taivaniečių atstovybės pavadinimas nereiškia, kad Lietuva kvestionuoja „vienos Kinijos“ politiką.
Tuo metu praėjusią savaitę ministrė pirmininkė Inga Ruginienė pareiškė nematanti priežasčių, kodėl Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pavadinta Taipėjaus vardu.
Pats Taipėjus sako su Vilniumi nediskutuojantis dėl Lietuvoje įsikūrusios Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimo.
Ketvirtadienį vykusio susitikimo su politikais ir pareigūnais G. Nausėda pareiškė manantis, kad visų šalies vadovų požiūris į Kiniją yra suvienodintas.
Kaip skelbė BNS, pastaruosius kelerius metus Vilnius ir Pekinas nesutaria, kaip po ginčo dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo atkurti diplomatinį atstovavimą abiejose šalyse.
Lietuvoje nuo pernai gegužės vidurio nebeliko akredituotų Kinijos diplomatų ar kitų personalo narių. Po Taivaniečių atstovybės atidarymo 2021 metais smarkiai smuko ir dvišalė prekyba.
