JAV dėl naujo branduolinio susitarimo siekia derybų su Rusija ir Kinija, Maskva norėtų įtraukti JK ir Prancūziją
„Ginklų kontrolė nebegali būti dvišalis klausimas tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos“, – pareiškė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.
„Kitos šalys yra atsakingos už strateginio stabilumo užtikrinimą, bet ne labiau nei Kinija“, – sakė jis.
JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas ginkluotės kontrolės ir tarptautinio saugumo klausimais Thomas G. DiNanno Jungtinių Tautų Nusiginklavimo konferencijai pristatė naują planą, teigdamas, kad ketvirtadienį pasibaigusi Naujoji START sutartis turėjo „esminių trūkumų“.
„Nuolatiniai Rusijos pažeidimai, didėjančios pasaulinės atsargos ir Naujosios START sutarties koncepcijos bei įgyvendinimo trūkumai suteikia Jungtinėms Valstijoms aiškų pagrindą reikalauti naujos architektūros, kuri būtų nukreipta prieš šiandienos, o ne praėjusios eros grėsmes“, – sakė jis JT susitikime Ženevoje.
„Modernizuoti branduolinį atgrasymą“
Naująja START sutartimi, pasirašyta 2010-aisiais, buvo nustatyta, kad kiekviena pusė gali turėti ne daugiau kaip 1.500 dislokuotų strateginių branduolinių galvučių ir ne daugiau kaip 700 dislokuotų ir naudoti paruoštų raketų bei bombonešių.
Tai buvo beveik 30% sumažinimas, palyginti su ankstesniu, 2002-aisiais nustatytu limitu.
Iš pradžių sutartis turėjo nustoti galioti 2021-aisiais, tačiau buvo pratęsta dar penkeriems metams.
Sutarties pabaiga žymi pirmą kartą per dešimtmečius, kai nėra jokių apribojimų destruktyviausių pasaulio ginklų dislokavimui, sukeliant baimę dėl naujų ginklavimosi varžybų.
Naujoji START sutartis baigė galioti vasario 5 dieną, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas neatsakė į Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlymą pratęsti kovinių galvučių apribojimus vieniems metams.
M. Rubio pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „derėsis iš jėgos pozicijos“.
„Rusija ir Kinija neturėtų tikėtis, kad Jungtinės Valstijos stovės vietoje, kol jos vengia savo įsipareigojimų ir plečia savo branduolines pajėgas“, – nurodė M. Rubio.
„Mes išlaikysime tvirtą, patikimą ir modernizuotą branduolinį atgrasymą“, – pridūrė jis.
„Tačiau tai darysime, siekdami visais būdais įgyvendinti prezidento nuoširdų troškimą turėti pasaulį su mažiau šių baisių ginklų“, – pareiškė JAV valstybės sekretorius.
Baltųjų rūmų šeimininkas sakė, kad nori atnaujinti branduolinius bandymus pirmą kartą per dešimtmečius, nors kol kas tokių veiksmų nebuvo imtasi.
„Neturėjo jokios kontrolės“
T. G. DiNanno apkaltino Kiniją pasinaudojus „teisiškai įpareigojančiu JAV ir Rusijos susilaikymu, kad pradėtų istoriniu tempu plėsti savo arsenalą“, teigdamas, kad ji „iki 2030 metų turėti daugiau nei 1.000 branduolinių galvučių“.
„Šiandien, kai mes čia sėdime, visas Kinijos branduolinis arsenalas neturi jokių apribojimų, jokio skaidrumo, jokių deklaracijų, neturėjo jokios kontrolės“, – sakė jis.
Rusija ir JAV kartu kontroliuoja daugiau nei 80% pasaulio branduolinių galvučių.
Kinijos branduolinis arsenalas auga greičiau nei bet kurios kitos šalies. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto duomenimis, nuo 2023-iųjų Kinijos arsenalas išaugo maždaug 100 naujų galvučių.
Penktadienį Kinijos ambasadorius Shen Jianas pakartojo oficialią Pekino poziciją, teigdamas nusiginklavimo institucijai, kad „Kinijos branduoliniai pajėgumai nė iš tolo neprilygsta JAV ar Rusijos pajėgumams“.
Jis taip pat pareikalavo, kad „valstybės, turinčios didžiausius branduolinius arsenalus, turėtų toliau vykdyti savo specialias ir pagrindines pareigas branduolinio nusiginklavimo srityje“.
Maskva į derybas nori įtraukti Paryžių ir Londoną
Rusija penktadienį pareiškė, kad į bet kokias naujas derybas su JAV branduolinių ginklų klausimu turėtų būti įtrauktos ir kitos branduolinį ginklą turinčios valstybės, tokios kaip Prancūzija ir Jungtinė Karalystė (JK).
Rusija „dalyvautų tokiame procese, jei dalyvautų ir Jungtinė Karalystė bei Prancūzija, kurios yra JAV karinės sąjungininkės NATO, pasiskelbusioje branduoliniu aljansu“, Ženevoje Konferencijoje dėl nusiginklavimo sakė Rusijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų (JT) Genadijus Gatilovas.
VERSLO TRIBŪNA
Verslo teisės paslaugas teikianti įmonė „Fondia Lietuva“ kovo 17 d. pakvietė skirtingų sričių vadovus diskusijai lyderystės tema.
Įprastas Lietuvoje veikiančių įmonių plėtros finansavimo kelias: keli bankai, keli kredito komiteto sprendimai ir siauras kreditorių ratas. Tačiau situacija rinkoje keičiasi ir sėkmės istorijos, kai įmonės atranda galimybes viešose kapitalo rinkose Lietuvoje jau skaičiuojamos dešimtimis.
„Mes kulinarijos ir konditerijos gamybą pirmiausia organizavome centralizuotai – „Rivonos“ kulinarijos ir konditerijos cechuose Kėdainiuose, o tik vėliau kūrėme kulinarijos cechus parduotuvėse „Norfa“, t. y. mūsų sprendimas iš esmės skyrėsi nuo konkurentų“, – teigia Dainius Dundulis, 161 parduotuvę Lietuvoje valdančios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Jis pasakoja, kodėl buvo priimtas toks sprendimas ir kokią naudą tai duoda „Norfos“ pirkėjui bei įmonei.
Viršuliškėse „Groupinvest“ vystomame „Romeo ir Džiuljetos“ gyvenamųjų namų projekte užbaigtas svarbus etapas – pasiektas projektinis aukštingumas. Plėtotojas fiksuoja ir suaktyvėjusį pardavimų tempą, projektas pastaraisiais mėnesiais patenka tarp perkamiausių Vilniaus rinkoje.
JK ambasadorius Davidas Riley, atrodo, atmetė šią idėją, tvirtindamas, kad „JK palaiko minimalų patikimą branduolinį atgrasymą“ ir kad ginklų kontrolės derybos turėtų būti sutelktos į „tas valstybes, kurios turi didžiausius branduolinius arsenalus – Kiniją, Rusiją ir JAV“.
Tuo tarpu Prancūzijos ambasadorė Anne Lazar-Sury sakė, kad Paryžius mano, jog „patikimos priemonės, galinčios sumažinti branduolinių ginklų panaudojimo riziką“, turėtų būti „visų branduolinį ginklą turinčių valstybių tikslas“.
Tačiau Naujosios START sutarties pabaiga sukėlė naujų ginklavimosi varžybų baimę.
Senatorė Jeanne Shaheen, vyriausioji demokratė JAV Senato Užsienio reikalų komitete, sakė, kad leidimas baigti galioti Naujajai START sutarčiai be ją pakeisiančios sutarties „reiškia, kad bus prarastos paskutinės likusios Rusijos strateginių branduolinių pajėgų apsaugos priemonės“.
D. Trumpas sakė, kad dėl Naujosios START sutarties buvo blogai derėtasi ir ji buvo šiurkščiai pažeidžiama.
2023-iaisiais Rusija atsisakė atlikti savo branduolinių objektų patikrinimus pagal sutartį dėl išaugusios įtampos su JAV dėl Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Tačiau grįžęs į valdžią D. Trumpas atnaujino diplomatiją su Rusija. Ketvirtadienį abi šalys paskelbė atnaujinusios tiesioginį karinį dialogą, kad išvengtų naujų krizių.
